- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-52-212/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00758-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- O. G.
- Atsakovas
- M. Z.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Zarasų vandenys“, AB „Lietuvos draudimas“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-52-212/2015
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00758-2012-9
2015 m. vasario 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. teisių perėmėjo G. Z., atsakovės M. Z. apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-731/2014 pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovei M. Z. ir atsakovės M. Z. priešieškinį, tretieji asmenys UAB „Zarasų vandenys“, AB „Lietuvos draudimas“ dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. G. (jos procesinių teisių perėmėjas G. Z.) prašė priteisti iš M. Z. 4 304,43 Lt būsimų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto išlaidų, 3 946,79 Lt nuostolių bei įpareigoti M. Z. atstatyti vandentiekio atšaką į jam priklausančias patalpas bei ateityje nekliudyti naudotis vandentiekiu. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo stogas yra dengtas banguotais ir pusiau banguotais asbestcementiniais lapais, kurie šiuo metu yra netinkamos būklės. Dėl blogos stogo būklės drėgsta jos patalpos, esančios pirmame aukšte. Pagal CK 4. 82 str. 3 d. kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovė turi prisidėti prie gyvenamojo namo stogo kaip bendros namo konstrukcijos remonto, kurio vertė – 8 608,87 Lt.
Teigia, kad jai priklausančio buto lubos, sienos ir grindys yra užpiltos spalvotu skysčiu iš atsakovės buto. Buto remontui reikalinga 3 946,79 Lt ir šias išlaidas turi padengti atsakovė.
Nurodo, kad prieš 20 metų į namą buvo įvestas vandentiekis. Vandentiekio įvadas yra atsakovei priklausančioje rūsio patalpoje, o nuo jo yra padarytas įvadas į ieškovei priklausančias rūsio patalpas. Pastaruoju metu naudotis vandentiekiu negali, nes atsakovė atpjovė vamzdį ir jį užvirino. Atsakovė įpareigotina atstatyti vandentiekio atšaką į ieškovei priklausančias patalpas ir ateityje netrukdyti naudotis vandentiekiu.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 9 350 Lt buto defektų šalinimo išlaidų. Įpareigoti O. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita - (i) ištaisyti kieto kuro katilo „Liepsnelė 20“ įrengimo defektus - kamine, ieškovės dūmų šalinimo kanale, sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą; kamino tarpą tarp įdėklo ir kamino sienelių išorinėje kamino dalyje užpildyti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; kamino viršuje plyšį hermetiškai užtinkuoti ir apskardinti su nuolydžiu nuo angos į kamino kraštą; palėpėje kaminą apšiltinti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; (ii) nuardyti namo kaminą nuo pat antro namo aukšto grindų iki pat kamino viršaus ir sumūryti namo kaminą naujai. Neįvykdžius teismo sprendimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skirti ieškovei po 100 Lt baudą; priteisti iš ieškovės O. G. atsakovės M. Z. naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad prieš keletą metų ieškovė pasikeitė savo būsto kūrenamą krosnį į naują kieto kuro katilą. Nuo to laiko, prasidėjus šildymo sezonui, ji savo bute nuolatos jausdavo smalkių, dervos kvapą. 2012 m. rudenį, prasidėjus šildymo sezonui, pradėjo jausti ne tik smalkių, dervos kvapą, bet jos buto kambarių sienose, kuriuose eina namo kamino siena, pradėjo ryškėti ir veržtis juoduliai, o vėliau ir derva. Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nurodė, kad antrame namo aukšte ir palėpėje yra dervos prasiskverbimas į išorinę dūmtraukio pusę, šie prasiskverbimai yra O. G. dūmtraukio dalyje, kur įrengtas jos eksploatuojamas dūmų šalinimo kanalas, todėl labiausiai tikėtina, kad jie atsirado dėl neteisingos krosnies ir dūmtraukio eksploatacijos. Ieškovė, įrengdama kieto kuro katilą „Liepsnelė 20“, gamintojo rekomendacijų neįvykdė. Dėl ieškovės kaltų veiksmų atsakovės bute atsiradusių defektų pašalinimas viso kainuotų 9 350 Lt. Šiuo metu ji net negali atlikti kambarių apdailos remonto, kadangi derva ir suodžiai jau yra persigėrę per namo kaminą, o atlikus sugadintų sienų apdailos remontą, suodžiai ir derva toliau veržtųsi per naują sienų, lubų apdailą. Tik pašalinus defektus, kuriuos nustatė Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, ir permūrijus namo kaminą iš naujo, atsakovės buto sienose derva ir juodžiai nebesiverš ir bus galima atlikti buto kambarių apdailos remontą. Dėl atsiradusių defektų nuo 2012 m. spalio mėn. negyvena jai priklausančiame būste, nes nuolatos kamuoja įvairios kvėpavimo takų ligos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš G. Z. 2 500 Lt buto defektų šalinimo išlaidų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos (2 500 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2 232,75 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Bylą dalyje dėl 5 004,83 Lt atsakovės buto defektų šalinimo išlaidų ir įpareigojimo O. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita - (i) ištaisyti kieto kuro katilo „Liepsnelė 20“ įrengimo defektus - kamine, ieškovės dūmų šalinimo kanale, sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą; kamino tarpą tarp įdėklo ir kamino sienelių išorinėje kamino dalyje užpildyti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; kamino viršuje plyšį hermetiškai užtinkuoti ir apskardinti su nuolydžiu nuo angos į kamino kraštą; palėpėje kaminą apšiltinti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; (ii) nuardyti namo kaminą nuo pat antro namo aukšto grindų iki pat kamino viršaus ir sumūryti namo kaminą naujai. Neįvykdžius teismo sprendimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skirti ieškovei po 100 Lt baudą, nutraukė. Priteisė iš ieškovo 84,58 Lt ir iš atsakovės 62,42 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovo 1 323,42 Lt ir iš atsakovės 976,58 Lt išlaidų už atliktą ekspertizę Vytautui B. E..
Nustatė, kad mirus ieškovei O. G., ieškovės O. G. procesinių teisių perėmėjas G. Z. ir M. Z. asmeninės nuosavybės teise valdo po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais kiemo statiniais (lauko tualetas, tvora, takas ir šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Namas yra dvejų aukštų su rūsiu, 2-jų butų, 167,30 m² bendro ploto, sklype žymimas žymeniu lA2/p, pastatytas 1971 metais. Namo išorinės sienos silikatinių plytų mūro, perdangos medinės, nenaudojama pastoge, vienšlaičiu, banguotais asbestcementiniais lakštais dengtu stogu. Namo 1 -jo aukšto patalpos, žymimos indeksais nuo 1-1 iki 1-5 bei garažas G1-1, taip pat rūsio patalpos R1-1 ir R1 2 priklauso ieškovės O. G. procesinių teisių perėmėjui G. Z., iš kurių patalpos 1-1, 1-5 ir 1-6 įrengtos 1977 metais pristatytame priestate, plane žymimame indeksu A11/p, o 1-me aukšte esantis tambūras žymimas žymeniu 2-6 bei 2-me aukšte esančios patalpos nuo 2-1 iki 2-5, taip pat rūsio patalpos R2-I, R2-2 ir R2-3 priklauso bylos atsakovei M. Z.. Namo priestatas yra pristatytas 1977 metais.
Teismas nenustatė, jog ieškovė ikiteismine tvarka būtų pasikreipusi į atsakovę su pasiūlymais dėl stogo keitimo, o atsakovė butų sutikusi kompensuoti ½ dalį būsimų stogo keitimo išlaidų. Vertindamas stoto keitimo būtinumą, teismas rėmėsi atlikta ekspertize. Atsakovei M. Z. priklausančios namo dalies 2-ame aukšte užliejimo vandeniu nuo stogo požymių nėra, išskyrus pažaidas dūmtraukio plote. Ekspertas nustatė, kad pirmojo aukšto buto sienos užlietos ne nuo stogo. Šios aplinkybės paneigė G. Z. nurodytas aplinkybes bei liudytojų A. G., A. G. prielaidas, jog namo stogas yra sudėvėjęs bei nesandarus ir dėl to užliejamas pirmojo aukšto butas. Teismo posėdyje G. Z. pateiktas vaizdo įrašas taipogi neįrodė, jog dėl netvarkingo stogo užliejamos jam priklausančios patalpos. Be to, šiai dienai stogo danga yra pasikeitusi, nes atsakovės įgaliota atstovė T. Z. uždengė namo stogą keliais lapais šiferio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuostolių namo stogo keitimui nepatyrė, atlikti stogo dangos pakeitimą būtinumo nėra, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės M. Z. 4 304,43 Lt būsimų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto išlaidų netenkintino.
Ieškovė ir jos teisių perėmėjas nepateikė objektyvių, patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas ir dėl to buvo užlietas ieškovei priklausantis butas, esantis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), primojo aukšto patalpose ir užliejimo žymės yra būtent šio įvykio pasekmės. Ekspertas taip pat nenustatė, kad ieškovo buto lubos, sienos ir grindys užlietos iš M. Z. 2-me aukšte priklausančių patalpų. 3,2 m² bendro ploto sienų apmušalai ties namo priestato jungtimi su pagrindiniu namu vietoje žalios, vietomis rusvos spalvos nutekėjimo žymės yra susijusios su vandens patekimu nuo ieškovui priklausančio priestato stogo, ar galimai pro pagrindinio stogo karnizą, į medžio pjuvenų, tikėtinai apdorotų medienai skirtais antiseptikais, sudėtyje turinčiais vario sulfato, sienos šiltinamąjį sluoksnį, iš kurio pro sienoje iškirstą, galimai nesandarų jos sąramos užtaisymo vietą buvo užlietas arba dėl nesandaraus priestato stogo. Šie duomenys paneigė, kad užliejimas įvyko iš atsakovės buto. Ekspertas taipogi nurodė, kad ieškovo buto užliejimas neatsirado dėl netvarkingo namo stogo. Todėl teismas ieškinio reikalavimą dalyje dėl atsakovės padarytos 3 946,79 Lt žalos dydžio atlyginimo netenkino.
Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas ir pastatytas be vandentiekio. Utenos teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba 1986-04-22 išdavė atsakovei M. Z. technines sąlygas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) prijungimui prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Liudytojas A. M. paaiškino, kad jis leido M. Z. prisijungti prie jo vandentiekio atšakos. Visus su vandentiekio įvedimu susijusius darbus ji darė pati. Atsakovė, įsirengusi vandentiekio vamzdynus, 2001-03-21 sudarė Vandens tiekimo sutartį Nr. 211 su UAB „Zarasų vandenys“, 2006 m. atsakovė iš UAB „Zarasų vandenys“ nuomojo ekskavatorių, 2013-03-19 su UAB „Zarasų vandenys“ sudarė naują Geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sutartį. Ieškovė O. G. už geriamąjį vandenį mokėjo iki 2000 m. gruodžio mėnesį, o nuo 2001 metų spalio mėnesio vandens tiekimas buvo nutrauktas, su ja sudaryta vandens tiekimo sutartis neišliko. Vandentiekio magistraliniai tinklai UAB „Zarasų vandenys“ nuosavybei nepriklauso Šaltupės gatvėje. Šaltupės skersgatvyje esantys vandentiekio tinklai yra prisijungusių gyventojų nuosavybė, kurie savo lėšomis vykdė darbus.
Atsakovė savo lėšomis įrengė vandens tiekimo tinklus. Įrodymų, jog ieškovė taip pat įsirengė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus iki jų daliai priklausančio namo nei ieškovė, nei ieškovės procesinių teisių perėmėjas nepateikė. Ieškovas nepagrindė savo teisėto prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, nepateikė įrodymų, jog vanduo jo patalpoms buvo tiekiamas centralizuotai. UAB „Zarasų vandenys“ atstovas paaiškino, kad ieškovas turi kreiptis į juos ir gauti technines sąlygas vandens prisijungimui, tačiau to niekada nedarė. Dėl šių argumentų teismas ieškininio reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo M. Z. atstatyti vandentiekio atšaką į ieškovui priklausančias patalpas bei ateityje nekliudyti naudotis vandentiekiu, netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė prašė taikyti ieškinio senatį nurodydami, kad pareikštam ieškovo reikalavimui yra suėjęs bendras dešimties metų senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei vandens tiekimas buvo nutrauktas nuo 2001 metų spalio mėnesio, teismas laikė, jog ji nuo šio momento sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir nuo šio termino prasidėjo ieškinio senaties terminas. Ieškovė dėl šios savo pažeistos teisės gynimo į teismą kreipėsi tik 2012-12-04, t. y. jau pasibaigus bendrajam dešimties metų ieškinio senaties terminui. Teismas laikė, jog ieškovo reikalavimui įpareigoti atsakovę atstatyti vandentiekio atšaką bei ateityje nekliudyti naudotis vandentiekiu yra suėjęs senaties terminas ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Po atliktos statinio ekspertizės atsakovė M. Z. atsisakė nuo dalies savo reikalavimų - priteisti iš ieškovės O. G. atsakovės M. Z. naudai 5 004,83 Lt buto defektų šalinimo išlaidų ir įpareigojimo O. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita - (i) ištaisyti kieto kuro katilo „Liepsnelė 20“ įrengimo defektus - kamine, ieškovės dūmų šalinimo kanale, sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą; kamino tarpą tarp įdėklo ir kamino sienelių išorinėje kamino dalyje užpildyti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; kamino viršuje plyšį hermetiškai užtinkuoti ir apskardinti su nuolydžiu nuo angos į kamino kraštą; palėpėje kaminą apšiltinti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; (ii) nuardyti namo kaminą nuo pat antro namo aukšto grindų iki pat kamino viršaus ir sumūryti namo kaminą naujai. Neįvykdžius teismo sprendimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skirti ieškovei po 100 Lt baudą, todėl teismas civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Antrojo aukšto patalpų, priklausančių atsakovei M. Z., vidaus sienų, lubų apdaila bei grindų danga sugadintos ištekėjus dervomis užterštam kondensatui iš dūmtraukio dūmtakio D-l, į kurį be įdėklo kondensatui surinkti buvo naudojamas pakeistas nauju ieškovės O. G. butą šildantis katilas „Liepsnelė 20“ ir ieškovei O. G. naudojus pakeistą šildymo katilą nauju be dūmtraukio įdėklo, ištekėjusio dervomis užteršto kondensato pasekmėje M. Z. butui padaryta 4 345,17 Lt žala. Taip pat ekspertas pateikė tarpinę išvadą, kad šildymo katilo įrengimo metu nebuvus galiojančių privalomų normatyvų įdėklams dūmtraukiuose įrengti, naudojant efektyvius kuro sąnaudų požiūriu šildymo katilus, buvo būtina vadovautis katilų gamintojo rekomendacijomis ar instrukcijomis. Teismas sprendė, jog ieškovė įsirengusi centrinio šildymo kieto kuro katilą „Liepsnelė 20“ ir juo pradedama šildyti gyvenamąsias patalpas, nors teisės aktai nenumatė privalomai įrengti dūmtraukio įdėklą, tačiau priimdama sprendimą atsisakyti rekomendacijos dūmtraukyje įrengti įdėklą elgėsi nerūpestingai ir turėtų prisiimti atsiradusias pasekmes.
Nustatė, kad šiuo metu ieškovas G. Z. yra sumontavęs nerūdijančio plieno įdėklą, po ko papildoma žala atsakovei neatsirado. Teismo posėdyje G. Z. paaiškino, kad statant nupirktą krosnelę, ją įrengiant, aiškinantis ar reikalingas dėklas kamine, jo motina O. G. atsisakė duoti pinigų dėklui, sakydama, kad jos amžiui ir taip užteks. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog žala atsakovei atsirado dėl ieškovės O. G. kaltės, t. y. nerūpestingumo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė O. G., priimdama sprendimus dėl katilo pirkimo ir įrengimo buvo senyvo amžiaus, ji mirė 2013-10-21, taip pat į šalių tarpusavio santykius ir į tai, kad atsakovė savo buto patalpomis nesinaudoja, jų neremontuoja, tuo galimai didindama atsiradusius padarinius, teismas priešieškinį tenkino iš dalies ir 4 345,17 Lt dydžio turtinę žalą, mažino iki 2 500 Lt ir ją priteisė iš O. G. teisių perėmėjo G. Z..
Vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d. nuostatomis, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai atsakovės patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo išvada dėl gyvenamojo namo stogo remonto nebūtinumo nepagrįsta jokiais įrodymais. Ekspertas atlikdamas ekspertizę, stogo neapžiūrėjo, jokių tyrimų neatliko ir jam nebuvo užduoti klausimai dėl stogo būklės. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog atsakovė „lopydama“ stogą atskirais šiferio lapais savo konkliudentiniais veiksmais pripažino stogo dangos netinkamumą. Netinkamai buvo įvertintas vaizdo įrašas, kuris paneigia stogo būklės tinkamumą. Kodėl teismas vertino, kad šiuo įrašu siekiama įrodyti patalpų užliejimo faktą neaišku. Be to, šis įrodymas nebuvo ištirtas, t. y. peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Teismas ištyrė tik dalį apelianto pateiktų įrodymų, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog dėl stogo remonto buvo sudaryta rangos sutartis su UAB „Langaza“ bei lokalinė sąmata, o liudytojas A. G., UAB „Langaza“ vadovas, turintis specialių žinių patvirtino, jog stogui yra būtinas remontas. Be to, atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, jog namo stogo remontas nėra reikalingas. Ji savo atsikirtimais nurodė, jog negalima reikalauti būsimų išlaidų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs, kad namo bendrasavininkai negali reikalauti iš kitų bendrasavininkų atlyginti būsimas namo remonto bendrųjų konstrukcijų išlaidas. Esant sudarytai statybos rangos sutarčiai ir būtinumui keisti stogo dangą, teismas nevertino nepatirtų išlaidų neišvengiamumo ir tuo aspektu nesprendė ar atsakovė turi prisidėti prie šių išlaidų proporcingai jai priklausančiai namo daliai. Teismas nepasisakė kodėl nėra pagrindo reikalauti iš kito bendraturčio prisidėti lėšomis prie būsimo remonto susijusio su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, jei kitas bendraturtis nėra finansiškai pajėgus vienas apmokėti visas išlaidas.
Nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, nes jos prieštaringos, pagrįstos spėlionėmis ir bendru eksperto išprusimu, padarytos išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas net nebuvo atliktas. Ekspertizės aktas dalyje dėl sienų nutekėjimo smaragdinės spalvos skysčiu, eksperto atsakymas suformuluotas kaip prielaidą, jis negalėjo paaiškinti kodėl sienų užteršimas susiformavo kaip skysčio nutekėjimas per sienas. Teismas neįvertino apelianto abejonių ir laikė ekspertizės aktą prima facie įrodymu, nors įstatymas jam tokios galios nesuteikia. Eksperto išvada teismui nėra ir negali būti privaloma.
Teismas atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atstatyti vandentiekio atšaką į apelianto patalpas. Teismo sprendime neįvardinta kokie įrodymai patvirtina vandens tiekimo tinklų įrengimą būtent atsakovės lėšomis. Tokių įrodymų byloje nėra, nes 1986-04-22 Utenos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos raštas nurodo, jog sąlygos buvo išduotos viso namo, o ne atsakovei priklausančios dalies prijungimui prie miesto vandentiekio. Šiame dokumente nėra jokių duomenų apie paties vandentiekio įrengimą ir įrengimui panaudotas lėšas. Buvusi ieškovė O. G. iki 2000 m. naudojosi vandentiekiu, jai buvo padarytas įvadas iš atsakovės rūsio, todėl teismas turėjo vertinti ar atsakovė teisėtai nutraukė susiklosčiusius santykius, atpjaudama vamzdį ir jį užvirindama, juolab kai sąlygos vandentiekio prijungimui buvo išduotos viso namo. Be to teismas šiam reikalavimui taikė ieškinio senatį, tačiau senatis taikoma esant teisės pažeidimo faktui, o šiuo atveju jokio pažeidimo nebuvo.
Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkintas priešieškinys. Spręsdamas, kad atsakovė pagrįstai reikalauja žalos dėl dervų išsiveržimo, teismas nevertino, jog jokiame norminiame dokumente nereikalaujama įrengti dūmtraukio įdėklą. Gaminio techninis pasas neįpareigoja montuoti kamino įdėklo, nėra draudimo eksploatuoti katilą jei nėra įrengtas nerūdijančio plieno įdėklas. Byloje nebuvo nustatinėjama, jog buvusi ieškovė pagal savo amžių galėjo suvokti, kad kamino įdėklo neįrengimas sąlygos dervų išsiveržimą atsakovės gyvenamosiose patalpose. Be to, kyla klausimas ar teisių perėmėjui paveldėjus pagal įstatymą gali pereiti pareiga atlyginti žalą, kuri nebuvo nustatyta palikėjai gyvam esant.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo skirti statybinę ekspertizę, nes esamas ekspertizės akto turinys prieštaringas, tyrimas neišsamus, ekspertas į jo užduotus klausimus neatsakė. Prašo pavesti ekspertizės atlikimą teismo ekspertui S. S. ir užduoti jo pateikiamus klausimus.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimo dalį, kuria buvo sumažinta jai priteista žala ir šioje dalyje priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog ieškovas neprašė taikyti CK 6.282 str. 3 d., nepateikė visų įrodymų pagrindžiančių tiek savo, tiek savo mamos sunkią turtinę padėtį. Ieškovas nuo pat pradžių dalyvavo byloje, atstovavo savo motiną, todėl pagal CK ir CPK normas vieninteliu atsakovu prieš ieškinį galėjo būti pats ieškovas, o ne mirusioji. Todėl teismas negalėjo sumažinti žalos atlyginimo atsižvelgdamas į mirusios O. G. amžių. Juk mirusioji teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo proceso šalis. Be to, teiginys apie senyvą amžių nėra pakankamas turtinę padėtį patvirtinantis įrodymas. Priešingai, turtinę fizinio asmens padėtį įrodo bankų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos; apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti ir iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Ieškovas tokių duomenų teismui nepateikė, t. y. nepateikė įrodymų apie visą turimą turtą ar santaupas, gaunamas pajamas; nepateikė visų galimų įrodymų apie savo ar O. G. turtinę padėtį, kuri sudarytų bent jau teorinę galimybę taikyti CK 6.282 str. 3 d. įtvirtintas normas. Akivaizdu, jog O. G. priklausė pusė gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Todėl esant tokioms aplinkybėms, žalos dydį sumažinti būtų neprotinga ir neteisinga atsakovės atžvilgiu, t. y. būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, būtų pažeisti teisėti atsakovės, kuri taip pat yra senyvo amžiaus, interesai, nes nebūtų įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas.
Nesutinka su teismo išvada, jog neva atsakovė negyvena minėtame bute ir taip neva galimai didina savo nuostolius. Viena vertus, atsakovė negyveno savo bute (duomenys neskelbtini), dėl to, jog dėl ieškovo padarytos žalos bute nebuvo įmanoma gyventi dėl stipraus smalkių kvapo, kuris iki šiol skleidžiasi iš G. Z. naudojamo kamino dalies, lubų ir plyšių, iš kurių yra išsiveržusios dervos bei sutirštėjęs kondensatas. Dėl iki šiol išlikusio stipraus smalkiu kvapo atsakovei kyla kraujo spaudimas ir skauda galva. Dėl to smarkiai susilpnėjo atsakovės sveikata. Kadangi remontui nebuvo finansinių galimybių (atsakovė yra pensininkė), ieškovo padaryta atsakovei žala smarkiai nuvertino jos butą.
Kita vertus, negyvenimo name faktas negali būti įrodymas, jog atsakovės nuostoliai dėl to didėja, nes tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovės nurodyti nuostoliai išimtinai buvo susiję su ieškovo padarytų nuostolių jos turtui atlyginimui. Pažymėjo, kad eksperto V. B. E. išvadoje buvo konstatuota, kad M. Z. buto, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, defektų dėl išsiveržusios dervos šalinimo suma (buto remonto vertė) yra 4 345, 17 Lt. Todėl akivaizdu, jog nesant įrodymų apie tai, jog atsakovė negyvendama ieškovo sugadintame bute, negalėjo padidinti savo nuotolių, nes eksperto nurodytą nuostolių sumą sudarė tik išlaidos skirtos būtent ieškovo padarytai žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismo išvada dėl stogo remonto busimų išlaidų padengimo yra pagrįsta, šiai dienai gyvenamojo namo stogo būklė atitinka savo paskirtį, t. y. nepraleidžia kritulių į vidines pastato konstrukcijas. Ieškovas neįrodė, jog toks dabar esančios funkcionalios stogo dangos pakeitimas ir papildomas šiltinimas yra būtinas namui išlaikyti ir išsaugoti. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog stogo dangą tik dėl jos išvaizdos praradimo būtina pakeisti, ar į namo rekonstrukcija patenka vanduo. Liudytojo parodymai neįrodo būtinumo atlikti stogo dangos keitimą ir šiltinimą. Sudaryta lokalinė sąmata neįrodo būtinumo keisti stogą. Ieškovui manant, jog stogo danga neatitinka jai keliamų reikalavimų, jis turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė. Be to stogo danga yra šiferio lakštai, todėl esant pažeidimams, gali būti keičiami pavieniais lakštais, nebūtina keisti visą stogą. Nesutinka su ieškovo nuomone, jog ekspertizės akte nėra jokių išvadų dėl gyvenamojo namo stogo būklės, nes ekspertas nustatė, jog tik pirmame aukšte esanti drėgna siena buvo paveikta paties ieškovo įrengto priestato netinkamai sumontuoto stogo danga. Todėl dėl drėgnos sienos yra kaltas pats ieškovas, kadangi priestatas priklauso jam. Be to, vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių stogo netinkamų aplinkybių. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 3 946,79 Lt nuostolių. Ieškovas neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl vandentiekio atstatymo. Pažymi, jog vandentiekio įvadas yra įrengtas pas atsakovę ir tai įrodo, jog ji jį įrengė. Teismas pagrįstai sprendė, jog vandens tiekimo tinklų įvedimu rūpinosi tik atsakovė. Be to, ieškovas savo lėšomis turi teisę įsivesti tokį pat įvadą, tačiau to nedaro iki šios dienos. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog jis ar buvusi savininkė davė lėšų atsakovei dėl vandens įvado įrengimo. Mano, jog ieškovas turėjo įrodyti, jog jis buvo neteisėtai atjungtas nuo įvado, o ne atsakovė. Teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog dėl padarytos žalos atsakovės butui yra atsakingas ieškovas. Ši aplinkybė buvo konstatuota ir ekspertizės akte. Be to, ieškovui ir jo motinai buvo rekomenduojama įdėti kaminui įdėklą, tačiau jie to nepadarė. Todėl ieškovas ir jo motina prisiėmė visą riziką, jog jų eksploatuojamas katilas gali paveikti ir sugadinti kito namo dalies savininko turtą. Įstatyminis paveldėtojas paveldėjo ne tik turtą, bet ir prievolę atlyginti žalą padarytą atsakovės turtui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog įstatymas numato, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas negalėjo sumažinti žalos dydį. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantė yra senatvės pensininkė ir pas dukrą išsikėlė gyventi būtent dėl dervų išsiveržimo jos bute, nėra jokių įrodymų, jog derva išsiveržė dar iki jai išsikeliant. Nepagrįstai teigiama, jog apeliantė negyvendama savo bute , negalėjo padidinti savo nuostolių, nes ekspertas nurodė, jog dervų išsiveržimą lėmė tai, jog patalpos buvo nešildomos. Mano, jog jis nėra tinkamas atsakovas šioje priešieškinio dalyje dėl žalos atlyginimo, nes žala padaryta neteisėtais mirusiosios O. G. veiksmais. Teismas pagrįstai taikė CK 6.282 str. 3 d.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Zarasų vandenys“ nurodo, jog su buvusia savininke O. G. sutartis dėl vandens tiekimo nebuvo sudaryta. UAB „Zarasų vandenys“ savo veiklą vykdo nuo 2000-08-01, todėl sudarinėjant su vartotojais sutartis, O. G. esančiose patalpose vandens tiekimas buvo nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė O. G. (jos procesinių teisių perėmėjas G. Z.) ir atsakovė M. Z. yra gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini)bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso pirmojo aukšto patalpos, atsakovei – antrojo (t. 1, b. l. 25-42, t. 2, b. l. 119). VĮ Registrų centro duomenimis gyvenamasis namas turi vietinį šildymą, kiekvienas iš bendraturčių savo namo dalį šildo atskirai.
Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektą – namo stogą, atlyginti padarytą žalą, atkurti pažeistas teises.
Dėl G. Z. apeliacinio skundo.
Apeliantas nesutinka su Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti, o atsakovės M. Z. reikalavimai patenkinti iš dalies. Teismo išvada, kad namo stogo remontas nereikalingas yra klaidinga, nes neištirti ir netinkamai įvertinti į bylą pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.
Įstatymas reglamentuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tačiau savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4. 83 straipsnio 3, 4 dalys).
Apeliantas teigia, jog namo stogą būtina remontuoti, nes dėl blogos jo būklės drėgsta jam priklausančios patalpos, kad stogo remonto darbus turi apmokėti ir atsakovė. Šias aplinkybes įrodinėjo fotonuotraukom ir vaizdo įrašu. Teisėjų kolegija sutinka, kad bendraturčiai privalo bendrojo naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti, kad reikalauti būsimų išlaidų nedraudžiama, tačiau apeliantas privalėjo įrodyti, kad stogo remontas ir tam skirtos išlaidos yra būtini. Vertinant apelianto pateiktą stogo dangos vaizdo įrašą ir fotonuotraukas, pagrindo išvadai, kad dėl stogo blogos būklės vanduo patenka į pirmojo aukšto (ieškovo) patalpas ir jas gadina, nėra. Byloje nepateikta jokių kompetentingų institucijų išvadų, kad šalių namo stogo dangą yra avarinės būklės, kad ją būtina keisti, remontuoti ir pan. Priešingai, įvertinus atliktos statinio teismo ekspertizės aktą, darytina išvada, jog namo stogas yra normalios būklės ir būtinybės jį remontuoti nėra. Nors ekspertas namo stogo neapžiūrėjo ir klausimų dėl jo būklės jam nebuvo užduota, ekspertas vertino ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jo patalpos užliejamos nuo kiauro stogo. Ekspertas, apžiūrėjęs šalims priklausančias patalpas, nenustatė kokių nors galimai buvusių užliejimo pėdsakų. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas patvirtino, kad stogas nėra avarinės būklės ir nutekėjimų į patalpas dėl jo prastos būklės nėra (2014-06-09 protokolas). Ekspertizės akte nustatyta, kad užlietos sienos dalis ribojasi su ieškovo vienaukščiu priestatu, kurį statė buvęs savininkas E. G.. Įvertinęs visas aplinkybes, ekspertas padarė išvadą, kad pirmo aukšto siena drėgsta nuo O. G. priklausančio priestato stogo, kuris įrengtas netinkamai, nes padarytas „kritiškai mažas stogo nuolydis“ ir jo jungtis su vertikaliu sienos paviršiumi yra nesandari. Apelianto argumentai, kad jo patalpos drėgsta dėl kiauro namo stogo, atmestini, kaip neįrodyti.
Nepagrįstai apeliantas teigia, jog liudytojas A. G., kuris yra UAB „Langaza“ vadovas patvirtino storo remonto darbų būtinumą. Bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Teismo posėdyje liudytojas A. G. paaiškino, kad stogas nėra labai senas, yra tik stogo dalies pažeidimai, atidengtas kraštas stogo ir dėl to galėjo būti nutekėjimai (t. 2, b. l. 40).
Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, jog ieškovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad stogo danga neatitinka jai keliamų reikalavimų, kad esamus pažeistus šiferio lakštus galima keisti pavieniais lakštais ir tam nebūtina keisti visą stogą. Pažymėtina, kad atidengtą stogo kraštą, apie ką nurodė liudytojas A. G., taip pat galima sutvarkyti atskirai, nekeičiant visos stogo dangos. Kadangi atsakovė 2000 metais savo lėšomis pakeitė namo stogą, o ieškovas šios aplinkybės neginčijo, būtų socialiai teisinga, jog ieškovas savo lėšomis sutvarkytų atidengtą stogo kraštą.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog ekspertizės aktas prieštaringas, pagrįstas spėlionėmis, o jo išvados neišplaukia iš tyrimo eigos. Tiek ekspertizės akte, tiek apklaustas ekspertas patvirtino, kad ieškovui priklausančių patalpų sienų nutekėjimas smaragdinės spalvos skysčiu susijęs su tuo, kad sienos tarpas užpildytas pjuvenomis, ką patvirtino G. Z., galimai apdorotomis antiseptikais, kurių sudėtyje yra vario sulfato druskų. Tai, kad eksperto prielaidos pagrįstos jo žiniomis ir logiškais motyvais, nedaro jo išvadų netinkamomis ar neteisingomis. Apeliantas šių išvadų nenuginčijo, o jo argumentai, kad ekspertas neįsitikino, jog sienos tarpas užpildytas pjuvenomis, neatliko tyrimo dėl galimo pjuvenų apdorojimo antiseptikais, deklaratyvūs ir nepaneigia išsamių šiuo klausimu duotų eksperto paaiškinimų. Ekspertizės akte nurodyta, kad norint tiksliai įvardinti eksperto padarytas išvadas, būtina atlikti tyrimus, naudojant ardomuosius metodus. Ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad atliko vizualius tyrimus, jog tyrimas nustatantis ar buvo pjuvenos apdorotos tam tikrais antiseptikais, ar nebuvo yra brangus ir į jo funkcijas toks tyrimas neįėjo. Ieškovas neprašė teismo skirti papildomą ekspertizę, kad nustatytų minėtas aplinkybes. Atsižvelgiant į eksperto kvalifikaciją, darbo stažą, patirtį statybos ekspertizės srityje, teisėjų kolegijai eksperto paaiškinimai ir išvados abejonių nekelia (t. 2, b. l. 63-65, 87). Ieškovui neįrodžius, kad jo patalpas užliejo atsakovė, nesant dėl to atsakovės kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 946,79 Lt nuostolių.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir dėl atmesto reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti vandentiekio atšaką į jo patalpas ir nekliudyti naudotis vandentiekiu. Jo nuomone, jokie įrodymai nepatvirtina, kad vandentiekis į namą įvestas atsakovės lėšomis.
Kaip žinia, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri tvirtina esant tam tikroms aplinkybėms, todėl ieškovė bei jos teisių perėmėjas turėjo įrodyti, kad įvedant vandentiekį į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), jie prašė UAB „Zarasų vandenys“ išduoti technines vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimo sąlygas, prisidėjo savo lėšomis prie vandentiekio įvedimo ir sumokėjo tam tikrą pinigų sumą už tai. Byloje nustatyta, kad vandentiekio magistraliniai tinklai Šaltupės gatvėje yra UAB „Zarasų vandenys“ nuosavybė, o Šaltupės skersgatvyje – prisijungusių gyventojų nuosavybė, nes jie savo lėšomis vykdė darbus. Duomenų, kad O. G. prašė UAB „Zarasų vandenys“ (arba prieš tai buvusios Utenos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos) išduoti jai technines vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimo sąlygas, nėra. Tuo tarpu atsakovė kreipėsi į Utenos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybą, techninės sąlygos buvo išduotos, su ja buvo sudaryta Vandens tiekimo sutartis. Atsakovės pateikti dokumentai ir sąskaitos patvirtina, kad technines vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimo sąlygos išduotos jai, bet ne abiems namo gyventojams, vandentiekį į namą jį įvedė, o vėliau remontavo savo lėšomis (t. 1, b. l. 52-57, 130-131, 175, 2014-09-03 protokolas, 12:00 min.). Apeliantas nurodytų aplinkybių nepaneigė jokiais įrodymais. Apelianto argumentus, kad techninės sąlygos išduotos namui, o ne vienai atsakovei, kad ieškovė prisidėjo prie vandentiekio įrengimo, o atsakovė nepagrįstai atjungė ją nuo vandentiekio paneigia ieškovės ir apelianto elgesys, UAB „Zarasų vandenys“ paaiškinimai. Tuo atveju, jei ieškovei būtų išduotos techninės sąlygos prisijungti prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo, atsakovė negalėtų jai kliudyti prisijungti prie šio tinklo, nes tai reglamentuota norminiu aktu (Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės), kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Duomenų, jog ieškovė ar apeliantas raštu kreipėsi į UAB „Zarasų vandenys“ (Utenos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybą), prašydami išduotos technines sąlygas prisijungti prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo, kad techninės sąlygos jiems buvo išduotos, tačiau atsakovė neleido prisijungti prie tinklų, byloje nepateikta, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę atstatyti vandentiekio atšaką į apelianto patalpas bei ateityje nekliudyti naudotis vandentiekiu, nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovė ir jos teisių perėmėjas nuo 2001 metų neturėdami vandentiekio į jokias instancijas dėl savo pažeistų teisių nesikreipė, nereikalavo atnaujinti vandens tiekimą, nesudarė sutarties su UAB „Zarasų vandenys“ (t. 2, b. l. 67). Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė ir jos teisių perėmėjas žinodami apie teisių pažeidimą nuo 2001 m. spalio mėnesio (vandens tiekimas nutrauktas), kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo tik 2012-12-04 (t. 1, b. l. 1-2), t. y. praleisdami ieškinio senaties terminą. Kadangi atsakovė 2013-06-14 teismo posėdyje prašė šį terminą taikyti, o ieškovė ir jos teisių perėmėjas bei atstovas ieškinio senaties termino neprašė atnaujinti, teismas pagrįsta reikalavimą atmetė ir tuo pagrindu (t. 2, b. l. 32-37).
Dėl M. Z. apeliacinio skundo.
Apeliantė M. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl žalos dydžio ir teigia, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.282 str. 3 d., nes duomenų apie O. G. turtinę padėtį byloje nepateikta. Nesutinka su teismo argumentu, kad negyvendama bute (duomenys neskelbtini), galimai didina nuostolius. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinis skundas nepagrįstas.
Byloje nustatyta, kad atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose 2-2 ir 2-4 sienos, lubos ir grindys pažeistos vandens garų kondensato kartu su degimo produktų mišiniu (dervomis), išsiveržusio iš dūmtraukio dūmtakio, į kurį be įdėklo kondensatui surinkti buvo pajungtas ieškovės O. G. butą šildantis katilas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įrengiant naują šildymo katilą gamintojas rekomendavo kamine sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą, tačiau privalomo reikalavimo tai padaryti nebuvo (t. 1, b. l. 116-120). Tokio reikalavimo nenumatė ir iki 2014-11-12 galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162 patvirtintos „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės” ST 8860237.02:1998. Ekspertas, atlikęs statinio ekspertizę taip pat padarė išvadą, kad nesant privalomų normatyvų įdėklams dūmtraukiuose įrengti, buvo būtina vadovautis katilų gamintojo rekomendacijomis ar instrukcijomis. Taigi, ieškovė O. G., atsisakydama įrengti dūmtraukio įdėklą, pasielgė lengvabūdiškai, tačiau tyčios jos veiksmuose nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė O. G., įrengdama naują šildymo katilą, pradedama jį eksploatuoti ir atsisakydama rekomendacijos dūmtraukyje įrengti įdėklą buvo gan garbaus amžiaus, todėl neatmetama galimybė, jog logiškai ir objektyviai įvertinti galimą pakenkimą atsakovės butui, ji negalėjo.
Ekspertizę atlikęs ekspertas patvirtino, kad apeliantės M. Z. buto defektų bei išsiveržusios dervos šalinimo sąmatinė kaina yra 4 345,17 Lt (t. 2, b. l. 87-97). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu sumažinta atsakovės prašoma priteisti turtinė žala. Kaip teigia pati atsakovė defektai bute dėl dūmtraukio trūkumų atsirado 2012 metų rudenį ir dėl to, negalėdama gyventi savo bute, 2012 m. spalio mėnesį išsikėlė. Nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė ilgą laiką neremontavusi buto, jo būklę pablogino, blogas kvapas dar labiau sustiprėjo. Vertinant atsakovei padarytą žalą, svarbu pažymėti, kad atsakovės patalpos apgadintos tik iš dalies, o žalos dydis nustatytas pagal sąmatą, o ne pagal faktą, kad ieškovas G. Z. gan operatyviai pašalino dūmtraukio įrengimo trūkumą, įrengdamas nerūdijančios skardos įdėklą, todėl dervos atsakovės patalpoms nebepakenkė.
Įstatymas suteikia teismui teisę sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (CK 6. 282 str. 3 d.). Jau minėta, kad ieškovė O. G. buvo gan garbaus amžiaus, jos pajamas sudarė 782,52 Lt netekto darbingumo pensija, o turtas – ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41-44). Esant paminėtoms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas G. Z., nesutikdamas su teismo sprendimu, prašo skirti statybinę ekspertizę tikslu nustatyti jo buto patalpų užliejimo priežastis.
Apelianto prašymas nepagrįstas ir atmestinas. Apeliantas, prieštaraudamas atliktos ekspertizės išvadoms, prašymo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę pirmosios instancijos teisme nepareiškė. Ekspertas aiškiai atsakė į visus apelianto pateiktus klausimus, jo išvadų apeliantas nepaneigė. Ta aplinkybė, kad atsakymai netenkina apelianto, nesuteikia pagrindo skirti dar vieną ekspertizę.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo G. Z. ir atsakovės M. Z. apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos paliekamos šalims.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.