Utenos apylinkės teismo sprendimas, 2-7-731/2014

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-09-30
Bylos Nr.: 2-7-731/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-00758-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liudmila Kuzmickienė
Ieškovas: G. Z., O. G.
Atsakovas: M. Z.
Trečiasis asmuo: UAB „Zarasų vandenys“, AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai: Arūnas Bertulis

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-7-731/2014Proceso Nr. 2-54-3-00758-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos:30.5; 116.1;

(S) ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Zarasai

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Ingai Trimailovai,

dalyvaujant ieškovui G. Z. (O. G. procesinių teisių perėmėjui), jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

atsakovei M. Z., jos atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,trečiojo asmens UAB „Zarasų vandenys“ atstovui Vidui Selickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovei M. Z. ir atsakovės M. Z. priešieškinį, tretieji asmenys UAB „Zarasų vandenys“, AB „Lietuvos draudimas“, dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. G. (jos procesinių teisių perėmėjas G. Z.) ieškiniu prašė priteisti iš M. Z. 4304,43 Lt būsimų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo remonto išlaidų, 3946,79 Lt nuostolių bei įpareigoti M. Z. atstatyti vandentiekio atšaką į jam priklausančias patalpas bei ateityje nekliudyti naudotis vandentiekiu. Ieškinyje nurodė, kad O. G. ir M. Z. asmeninės nuosavybės teise valdė po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) su priklausiniais kiemo statiniais (lauko tualetas, tvora, takas ir šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo stogas yra dengtas banguotais ir pusiau banguotais asbestcementiniais lapais, kurie šiuo metu yra netinkamos būklės, o karnizo elementai sutrūniję (namas yra statytas 1971 m). Dėl blogos stogo būklės drėksta O. G. priklausančios pirmo aukšto gyvenamosios patalpos. Atsakovė M. Z. gyvena antrame namo aukšte, šiuo metu šiomis patalpomis nesinaudoja ir atsisako prisidėti prie gyvenamojo namo stogo kaip bendros namo konstrukcijos remonto. O. G. kreipėsi į UAB “Langaza”, kuri vienintelė Zarasų rajone atlieka stogo remonto darbus. Buvo paruošta gyvenamojo namo stogo remonto lokalinė sąmata. Stogo remontui reikalingų medžiagų ir atliktinų darbų vertė yra 8608,87 Lt. Atsakovė M. Z. kaip gyvenamojo namo bendraturtė turi sumokėti pusę šios sumos, t. y. 4304,43 Lt. Priklausančio buto lubos, sienos ir grindys yra užpiltos spalvotu skysčiu iš atsakovei M. Z. priklausančio buto. Buvo paruošta ieškovei priklausančio buto remonto lokalinė sąmata. Buto remontui reikalingų medžiagų ir atliktinų darbų vertė yra 3946,79 Lt. Maždaug prieš dvidešimt metų į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo įvestas vandentiekis. Vandentiekio įvadas yra atsakovei M. Z. priklausančioje rūsio patalpoje, o nuo jo yra padarytas įvadas į ieškovei O. G. priklausančias rūsio patalpas. Atsakovė ir ankščiau buvo atjungusi vandentiekio vamzdį, todėl 2 kartus kreipėsi į tuometines įstaigas. Pastaruoju metu negalima naudotis vandentiekiu, nes atsakovė atpjovė vamzdį ir jį užvirino. Teismo posėdyje prašė tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad O. G. niekada nesirūpino namo stogu, laikė, jog tai yra tik antrame aukšte gyvenančių žmonių rūpestis. Ignoruodavo jos pastangas pagerinti bendro namo būklę. 2000 metais ji savo sąskaita viena pakeitė visą gyvenamojo namo stogą, o darbus atliko „ Į. Įmonė”. Už stogo dangos pakeitimą tuo metu ji sumokėjo – 3500 Lt. Nors ieškovė matė, kad yra atliekami stogo pagerinimo darbai, tačiau nesidomėjo ir neprisidėjo nei darbu, nei piniginėmis lėšomis. Taip pat jos iniciatyva ir pinigais buvo atliktas ir kamino remontas, t.y. buvo iš naujo mūrijamas kaminas, o po to apskardintas. Ieškovė ne tik, kad neprisidėjo prie gyvenamojo namo stogo remonto darbų, bet ir trukdė atlikti darbus. Ji gyvena antrame namo aukšte, tačiau šiuo metu šiomis patalpomis nesinaudoja ir atsisako prisidėti prie gyvenamojo namo stogo kaip bendros namo konstrukcijos remonto. Ieškovė pagal įstatymo numatytas teisės normas, privalo kreiptis į teismą, jau atlikus visus konstrukcijos darbus ir reikalauti iš kito bendrasavininko atlyginti nuostolių, o ne prašyti atsakovės, kad būtų atlygintos išlaidos, už darbus kurių dar niekas neatliko. Ji nesutinka atlyginti būsimų stogo remonto išlaidų, kol nebus atlikti stogo remonto darbai. Esant reikalui, atsakovė sutiktų atlyginti tik pusę ieškovės turėtų išlaidų stogo apšiltinimui ir šlaitinio stogo vėjalenčių pakalimui ir dažymui. Be to, bute esančio vandentiekio ji gedimų niekada neturėjo, ko pasėkoje būtų atsiradusi žala ieškovei. Ieškovei priklausančio buto lubos, sienos ir grindys galėjo būti sugadintos dėl jos pačios kaltės, netinkamai įsirengiant dūmtraukį, nuo kurio yra sugadintas ir jos butas dėl susidariusio kondensato ieškovės įsirengtame kamine, kuris varva spalvotu skysčiu per jį, tiek iki atsakovės patalpų, tiek ir į ieškovės patalpas. Visos problemos atsirado, kai ieškovė be jokio suderinimo su atitinkamomis tarnybomis įsirengė savo patalpoje krosnį ir išvedė kaminą be įdėklo, todėl kūrenant susidaro garų kondensatas, kuris varva spalvotais skysčiais ir sugadina patalpas. 1986 m. balandžio 22 d. ji iš tuometinės Utenos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos gavo technines sąlygas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (tuometinė gatvė - (duomenys neskelbtini) skg.) prijungimui prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Gavus leidimą prisijungti prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ji savo sąskaita atsivedė vandentiekio atšaką į jai priklausančio rūsio dalį, t.y. buvo atlikti darbai- iškasta jai priklausanti žemės sklypo dalis, iškloti vamzdžiai. Po šių darbų reikėjo pirkti ir užvežti sklype juodžemį. Visos tam panaudotos medžiagos buvo pirktos už jos asmenines lėšas, už darbus taip pat mokėjo pati. Taip pat ji savo vardu sudarė šalto vandens tiekimo sutartį su UAB „Zarasų vandenys“. Kurį laiką prie atsivestos vandentiekio atšakos buvo prisijungusi ieškovė ir naudojosi į jos gyvenamojo namo dalį tiekiamu šaltu vandeniu, tačiau už jį nemokėjo. Trūkus vamzdžiams ir pradėjus rūsyje tekėti vandeniui, teko atlikti remonto darbus (keisti vamzdžius, kranus), prie kurių ieškovė neprisidėjo ir nenorėjo įsirengti atskiros apskaitos sunaudotam vandeniui, todėl ir buvo atjungta atšaka ieškovei naudotis vandeniu, jos sąskaita. Nors ieškovė turi tokias pat sąlygas prisijungti prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, atsivedant vandentiekio atšaką į jai priklausančio gyvenamojo namo dalį, tačiau iki šiol to nepadaro, reikalaudama įpareigoti ją leisti prisijungti prie jos atsivesto vandentiekio atšakos. Ieškovė yra nesąžininga, nes visiškai neprisidėjo prie jos turėtų vandentiekio įvedimo išlaidų prisijungiant prie miesto ir kanalizacijos tinklų, todėl negali versti teismo keliu daryti tai kito sąskaita. Prašė ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės jos naudai 9350,00 Lt buto defektų šalinimo išlaidų. Įpareigoti O. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita - (i) ištaisyti kieto kuro katilo „Liepsnelė 20“ įrengimo defektus - kamine, ieškovės dūmų šalinimo kanale, sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą; kamino tarpą tarp įdėklo ir kamino sienelių išorinėje kamino dalyje užpildyti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; kamino viršuje plyšį hermetiškai užtinkuoti ir apskardinti su nuolydžiu nuo angos į kamino kraštą; palėpėje kaminą apšiltinti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; (ii) nuardyti namo kaminą nuo pat antro namo aukšto grindų iki pat kamino viršaus ir sumūryti namo kaminą naujai. Neįvykdžius teismo sprendimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skirti ieškovei po 100 Lt baudą; priteisti iš ieškovės O. G. atsakovės M. Z. naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad ji ir ieškovė savo gyvenamąsias patalpas šaltuoju žiemos sezonu šildydavo ir kūrendavo savarankiškai, savo būstuose įrengtomis krosnimi, dėl ko ir namo kaminas yra padalintas į du atskirus dūmų šalinimo kanalus. Prieš keletą metų ieškovė pasikeitė savo būsto kūrenamą krosnį į naują kieto kuro katilą. Nuo to laiko, prasidėjus šildymo sezonui, ji savo bute nuolatos jausdavo smalkių, dervos kvapą. 2012 m. rudenį, prasidėjus šildymo sezonui, pradėjo jausti ne tik smalkių, dervos kvapą, bet jos buto kambarių sienose, kuriuose eina namo kamino siena, pradėjo ryškėti ir veržtis juoduliai, o vėliau ir derva. Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nurodė, kad antrame namo aukšte ir palėpėje yra dervos prasiskverbimas į išorinę dūmtraukio pusę, šie prasiskverbimai yra O. G. dūmtraukio dalyje, kur įrengtas jos eksploatuojamas dūmų šalinimo kanalas, todėl labiausiai tikėtina, kad jie atsirado dėl neteisingos krosnies ir dūmtraukio eksploatacijos. Specialistai minėtame rašte taip pat nustatė, kad ieškovė savo bute yra įsirengusi centrinio šildymo kieto kuro katilą „Liepsnelė 20“. Šio katilo techniniame pase, montavimo ir aptarnavimo instrukcijoje (sertifikatas Nr. SPSC-6729, CE sertifikatas Nr. 00662/0288/05) yra nurodyta, kad rekomenduojama: „<...> kamine sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą; tvarkingai įrengtas įdėklas apsaugo kaminą nuo kondensato ir drėgmės poveikio taip pat <...> kamino tarpą tarp įdėklo ir kamino sienelių bent išorinėje kamino dalyje užpildyti nedegia šilumos izoliacine medžiaga. Viršuje plyšį hermetiškai užtinkuoti ir apskardinti su nuolydžiu (nuo angos į kamino kraštą)<...>“, taip pat „<...> šaltoje palėpėje apšiltinti nedegia šilumos izoliacine medžiaga<...>“. Šios katilo gamintojo rekomendacijos O. G., įrengdama kieto kuro katilą „Liepsnelė 20“, neįvykdė. Ji kreipėsi į UAB „Svertas“ prašydama paskaičiuoti, kiek kainuotų jos buto kambarių, kuriuose sienose išsiveržė juodžiai ir derva, remontas. Pagal specialistų pateiktus skaičiavimus, dėl ieškovės kaltų veiksmų atsakovės bute atsiradusių defektų pašalinimas viso kainuotų 9350,00 Lt. Šiuo metu ji net negali atlikti kambarių apdailos remonto, kadangi derva ir suodžiai jau yra persigėrę per namo kaminą, o atlikus sugadintų sienų apdailos remontą, suodžiai ir derva toliau veržtųsi per naują sienų, lubų apdailą. Tik pašalinus defektus, kuriuos nustatė Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, ir permūrijus namo kaminą iš naujo, atsakovės buto sienose derva ir juodžiai nebesiverš ir bus galima atlikti buto kambarių apdailos remontą. Be to, kadangi suodžiai ir derva jau yra prasiskverbę per patį kaminą, kad ir po atlikto atsakovės buto remonto derva, suodžiai vėl nesiveržtų pro namo sienas, būtina nuardyti ant namo stogo esantį seną namo kaminą ir pastatyti naują. Dėl atsiradusių defektų ji nebegali gyventi jai priklausančiame būste, nes nuolatos kamuoja įvairios kvėpavimo takų ligos, dėl ko ji nuo 2012 m. spalio mėn. savo būste nebegyvena. Be to, kaip nurodė specialistai, esant įrengtam katilui nesilaikant nustatytų instrukcijų, kyla didžiulė grėsmė gaisrui. Prašė priešieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jai negali būti taikoma griežtoji civilinė atsakomybė, nes nėra CK 6.266 str. 1 d. taikymo sąlygų: atsakovė neįrodinėja, kad žala jai atsirado dėl pastato, statinio, įrenginio ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Vienintelis atsakovės argumentas yra įdėklo kamine nebuvimas, tačiau pačios atsakovės pateiktame oficialiame rašytiniame dokumente - 2013 m. balandžio 5 d. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte yra konstatuota, jog jokiame norminiame dokumente nėra reikalavimo įrengti dūmtraukio įdėklą. Šis įrodymas neginčytinai patvirtina, kad nėra pastato konstrukcijos (kamino) trūkumų. Pačios atsakovės pateiktame 2013 m. balandžio 5 d. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte yra konstatuota, jog 1998 m. rugpjūčio 31 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 162 “Dėl statybos taisyklių” patvirtintose Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėse ST 8860237.02; 1998 nėra reikalavimo įrengti dūmtraukio įdėklą. Nesant įstatymo reikalavimo, negali būti vertinama, kad įsirengdama katilą “Liepsnelė 20” pažeidžė teisės aktų reikalavimus. Visiškai nepagrįstai teigiama, kad kieto kuro katilas buvo sumontuotas nesilaikant gamintojo nurodytų instrukcijų, nes šio katilo-techniniame pase yra tik rekomendacija sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą. Taigi nei teisės aktai, nei gaminio techninis pasas nenustato įpareigojimo montuoti kamino įdėklą. Nėra draudimo eksploatuoti katilą “Liepsnelė 20”, jei kamine nėra įrengtas nerūdijančio plieno įdėklas. Jokios sutarties dėl katilo “Liepsnelė 20” įrengimo su atsakove nesu sudariusi, todėl jai negali būti taikoma ir sutartinė civilinė atsakomybė. 2013 m. balandžio 5 d. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte daroma tik prielaida, kad dervos prasiskverbimas atsirado dėl neteisingos krosnies ir dūmtraukio eksploatacijos, tačiau kas vertintina kaip teisingas/neteisingas krosnies ir dūmtraukio eksploatavimas nėra atskleista. Vertinant pateiktą lokalinę sąmatą, neaišku ar apskaičiuojant atsakovei priklausančio buto remonto darbus atsižvelgta į buto nusidėvėjimo laipsnį, kaip atriboti apgadinimai atsiradę dėl nekokybiškos stogo dangos. Atsakovė M. Z. ne tik nenurodo konkrečios teisės normos, kuri įpareigotų ją atlikti prašomus veiksmus, tačiau priešingai - teikia įrodymus, kurie paneigia pačios atsakovės priešieškinio reikalavimų pagrįstumą. Kadangi nėra įstatyminio draudimo eksploatuoti kietojo kuro katilą “Liepsnelė 20” be nerūdijančio plieno įdėklo, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti sumontuoti tokį įdėklą. Prašė priešieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo UAB „Zarasų vandenys“ pateikė atsiliepimą į šalių ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, jog O. G. mokėjimai už vandenį prasideda nuo 1992 metų sausio mėnesio, o M. Z. nuo 1991 metų gegužės mėnesio. Ankstesnių duomenų bendrovė neturi. Pagal Abonentinio skyriaus duomenis į O. G. būsto dalį geriamasis vanduo galėjo būti atjungtas nuo 2000 metų gruodžio mėnesio, nes vandens skaitiklio parodymai 2001 metais nekito. Ankstesnėje abonentinėje programoje atžymėta, kad vanduo atjungtas 2001 metų spalio mėnesį. Vandentiekio tinklai esantys (duomenys neskelbtini) skersgatvyje, vandentiekio įvadai į gyvenamuosius namus bei vidaus tinklai yra gyventojų nuosavybė. Gyventojai savo lėšomis paklojo vandentiekio tinklus bei įvadus. UAB „Zarasų vandenys“ nuosavybė yra Šaltupės gatvėje esantys magistraliniai vandentiekio tinklai.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į šalių ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, jog kad nors M. Z. yra apdraudusi jų bendrovėje jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau byloje klausimas sprendžiamas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto einamojo remonto ir išlaikymo, o šias išlaidas privalo padengti turto savininkas, bet ne draudikas. Einamojo remonto išlaidos, pagal draudimo polisą ir taisykles, nepriklauso draudimo rizikoms, todėl draudikas neturės jokios pareigos atlyginti šių sumų, net jei jos būtu teismo priteistos. Nei ieškovė, nei atsakovė po patalpų užliejimo nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“ dėl atsiradusios žalos atlyginimo, draudikas nėra užregistravęs tokio įvykio. AB „Lietuvos draudimas“ nepradėjo tirti šio galimai draudžiamojo įvykio. AB „Lietuvos draudimas“ nepradėjus žalos sureguliavimo procedūros nėra nustatyta žalos kilmė ir mastas, t. y. ar už žalą atsakingas asmuo tikrai yra apdraustasis bei kokia reali žala yra padaryta. Ieškovės pateikta sąmata gali neatspindėti realių nuostolių, t.y. tikrojo žalos dydžio, nes sudaryta sąmata yra tik apytiksliai paskaičiavimai ir pati savaime neįrodo, jog ieškovė patirs būtent tokias išlaidas remonto darbams. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 2 d.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

Byloje nustatyta, kad mirus ieškovei O. G., ieškovės O. G. procesinių teisių perėmėjas G. Z. ir M. Z. asmeninės nuosavybės teise valdo po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) su priklausiniais kiemo statiniais (lauko tualetas, tvora, takas ir šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Namas yra dvejų aukštų su rūsiu, 2-jų butų, 167,30 m² bendro ploto, sklype žymimas žymeniu lA2/p, pastatytas 1971 metais. Namo išorinės sienos silikatinių plytų mūro, perdangos medinės, nenaudojama pastoge, vienšlaičiu, banguotais asbestcementiniais lakštais dengtu stogu. Namo 1 -jo aukšto patalpos, žymimos indeksais nuo 1-1 iki 1-5 bei garažas G₁-1, taip pat rūsio patalpos R1-1 ir R₁ 2 priklauso ieškovės O. G. procesinių teisių perėmėjui G. Z., iš kurių patalpos 1-1, 1-5 ir 1-6 įrengtos 1977 metais pristatytame priestate, plane žymimame indeksu A₁¹/p, o 1-me aukšte esantis tambūras žymimas žymeniu 2-6 bei 2-me aukšte esančios patalpos nuo 2-1 iki 2-5, taip pat rūsio patalpos R₂-I, R₂-2 ir R₂-3 priklauso bylos atsakovei M. Z.. Kadastrinių matavimų bylos duomenimis namo priestatas yra pristatytas 1977 metais (I t., b.l. 33).

Dėl gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos (keitimo) ir jo pakėtimui būsimų išlaidų priteisimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad ieškovė O. G. ketino pakeisti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo stogo dangą, kuri jos nuomone yra netinkamos būklės ir blogos stogo būklės drėksta jai priklausančios pirmo aukšto gyvenamosios patalpos, o atsakovė M. Z. gyvena antrame namo aukšte ir atsisako prisidėti prie gyvenamojo namo stogo kaip bendros namo konstrukcijos remonto. Stogo remontui reikalingų medžiagų ir atliktinų darbų vertė yra 8608,87 Lt ir atsakovė M. Z. kaip gyvenamojo namo bendraturtė turi sumokėti pusę šios sumos, t. y. 4304,43 Lt, tačiau atsakovė nesutinka apmokėti pusę gyvenamojo namo stogo būsimų išlaidų, kadangi nežino kiek realiai jos kainuos ir sutiktų apmokėti tik pusę realiai patirtų išlaidų sumos.

Įstatymas numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d. ). Iš to seka, kad ieškovui ir atsakovei šiuo konkrečiu atveju priklauso ir po ½ idealiąją dalį namo stogo. CK 4.82 str. 3 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Įstatymas numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str.). Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aprobuota 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovės O. G. procesinių teisių perėmėjui G. Z. nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) primojo aukšto patalpos, o atsakovei – antrojo. Atsakovė nurodo, kad ji nesutinka atlyginti būsimų namo stogo keitimo išlaidų, o taip pat nurodo, kad namo stogo keitimas šiuo metu nėra būtinas, be to ji 2000 metais savo sąskaita pakeitė visą gyvenamojo namo stogą ir jis dar nėra nusidėvėjęs.

CK 4.76 str. numato, jog kiekvienas bendraturtis privalo prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo. Ši norma detalizuojama CK 4.83 str. 4 d., kurioje nurodoma, kad bendraturtis privalo apmokėti tik tas jo turto daliai tenkančias išlaidas, kurios yra susiję su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat tas, kurioms jis yra davęs sutikimą.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra duomenų, jog ieškovė ikiteismine tvarka būtų pasikreipusi į atsakovę su pasiūlymais dėl stogo keitimo, o atsakovė butų sutikusi kompensuoti ½ dalį būsimų stogo keitimo išlaidų. Teismas vertindamas stogo dangos keitimo būtinumą remiasi 2014-03-21 byloje atliktu statinio ekspertizės aktu. Šiame akte nurodoma, jog atsakovei M. Z. priklausančios namo dalies 2-ame aukšte užliejimo vandeniu nuo stogo požymių nėra, išskyrus pažaidas dūmtraukio plote (II t., b.l. 90), ekspertas nustatė, kad pirmojo aukšto butaso sienos užlietos ne nuo stogo. Šios aplinkybės paneigia G. Z. nurodytas aplinkybes bei liudytojų A. G., A. G. prielaidas, jog namo stogas yra sudėvėjęs bei nesandarus ir dėl to užliejamas pirmojo aukšto butas. Teismo posėdyje G. Z. pateiktas vaizdo įrašas taipogi neįrodo, jog dėl netvarkingo stogo užliejamos jam priklausančios patalpos. Be to, šiai dienai stogo danga yra pasikeitusi, nes atsakovės įgaliota atstovė T. Z. pateikė duomenis (II t.,b.l.183-185) apie tai, kad ji uždengė namo stogą keliais lapais šiferio ( tokio fakto nepaneigė ir ieškovas).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutinkamai CK 4.82 str. 3 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...> privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.). Be to, LAT nėra suformavęs praktikos, kad remiantis CK 4.76 str., 4.82 str. nuostatomis namo bendrasavininkai galėtų reikalauti iš kitų bendrasavininkų atlyginti būsimas namo remonto bendrųjų konstrukcijų išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuostolių namo stogo keitimui nepatyrė, o taip pat padarius išvadą, jog atlikti stogo dangos pakeitimą būtinumo nėra, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės M. Z. 4304,43 Lt būsimų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo remonto išlaidų netenkintinas.

Dėl žalos, padarytos užliejimu ieškovo butui, atlyginimo iš atsakovės

Ieškovė, vėliau jos teisių perėmėjas G. Z. nurodė, kad jam priklausančio buto lubos, sienos ir grindys yra užpiltos spalvotu skysčiu iš atsakovei M. Z. priklausančio buto, kurio remontui reikalingų medžiagų ir atliktinų darbų vertė yra 3946,79 Lt. Atsakovė M. Z. su tuo nesutinka, nes jos bute esančio vandentiekio gedimų ji niekada neturėjo, ko pasėkoje būtų atsiradusi žala.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo vandeniu, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Ieškovas šioje dalyje ieškinio reikalavimą grindžia deliktine atsakomybe, kylančia iš neteisėtų asmens veiksmų. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė asmeniui taikytina tik nustačius, įstatymo nustatytų sąlygų visetą: asmens neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.), kaltę (CK 6.248 str.), žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.247 str.). Asmens neteisėti veiksmai, priešingai nei kita civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė (CK 6.248 str. 1 d.), nėra preziumuojami, todėl asmens neteisėtus veiksmus turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje nei ieškovė O. G., nei vėliau jos procesinių teisių perėmėjas G. Z. nepateikė objektyvių, patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas jam priklausantis butas, esantis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) primojo aukšto patalpose ir užliejimo žymės yra būtent šio įvykio pasekmės. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia 2014-03-21 byloje atliktas statinio ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog ieškovui priklausančiame bute, esančių lubų, sienų ir grindų užliejimo iš M. Z. 2-me aukšte priklausančių patalpų faktų nenustatyta. 3,2 m² bendro ploto sienų apmušalai ties namo priestato jungtimi su pagrindiniu namu vietoje žalios, vietomis rusvos spalvos nutekėjimo žymės yra susijusios su vandens patekimu nuo ieškovui priklausančio priestato stogo, ar galimai pro pagrindinio stogo karnizą, į medžio pjuvenų, tikėtinai apdorotų medienai skirtais antiseptikais, sudėtyje turinčiais vario sulfato, sienos šiltinamąjį sluoksnį, iš kurio pro sienoje iškirstą, galimai nesandarų jos sąramos užtaisymo vietą buvo užlietas arba dėl nesandaraus priestato stogo( II t.,b.l.97). Šie duomenys paneigia, kad užliejimas įvyko iš atsakovės buto. Ekspertas taipogi nurodė, kad ieškovo buto užliejimas neatsirado dėl netvarkingo namo stogo. Vien tik ieškovo pateiktų įrodymų - lokalinės sąmatos ir fotonuotraukų dėl jam priklausančio buto lubų, sienų ir grindų užpylimo spalvotu skysčiu pateikimas, neįrodo fakto, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar jos kaltės atsirado žala ieškovui. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dalyje dėl atsakovės padarytos 3946,79 Lt žalos dydžio atlyginimo netenkintinas.

Dėl įpareigojimo atstatyti vandentiekio atšaką į ieškovui priklausančias patalas ir nekliudymo naudotis vandentiekiu

Ieškovės O. G. prašė įpareigoti M. Z. atstatyti vandentiekio atšaką į jai priklausančias patalpas bei ateityje nekliudyti naudotis vandentiekiu. G. Z. palaiko šį reikalavimą ir nurodo, kad šiuo metu jis negali naudotis vandentiekiu. Įvadas yra atsakovei M. Z. priklausančioje rūsio patalpoje, atsakovė atpjovė vamzdį ir jį užvirino.

Atsakovė su tuo nesutinka, nes ji 1986-04-22 iš tuometinės Utenos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos gavo technines sąlygas gyvenamojo namo prijungimui prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, savo sąskaita atsivedė vandentiekio atšaką į jai priklausančio rūsio dalį, savo vardu sudarė šalto vandens tiekimo sutartį su UAB „Zarasų vandenys“, o ieškovė kurį laiką buvo prisijungusi prie atsivestos vandentiekio atšakos naudojosi į jos gyvenamojo namo dalį tiekiamu šaltu vandeniu, tačiau už jį nemokėjo.

Šis ieškinio reikalavimas pareikštas dėl nuosavybės teisės gynimo, nes prašoma atnaujinti atsakovės veiksmais suvaržytą jam priklausančių gyvenamųjų patalpų valdymą, įpareigojant atsakovę atnaujinti šalto vandens tiekimą. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas ir pastatytas be vandentiekio (I t., b.l.25-42). Utenos teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba 1986-04-22 išdavė atsakovei M. Z. technines sąlygas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) prijungimui prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų (I t. b.l. 52). Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. M. parodė, kad jis leido M. Z. prisijungti prie jo vandentiekio atšakos. Visus su vandentiekio įvedimu susijusius darbus ji darė pati. Atsakovė, įsirengusi vandentiekio vamzdynus, 2001-03-21 sudarė Vandens tiekimo sutartį Nr. 211 su UAB „Zarasų vandenys“ (I t. b.l. 53), 2006 m. atsakovė iš UAB „Zarasų vandenys“ nuomojo ekskavatorių (I t. b.l. 54-57), 2013-03-19 su UAB „Zarasų vandenys“ sudarė naują Geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 109 (I t., b.l. 130). Iš UAB „Zarasų vandenys“ 2013-07-27 rašto Nr. 8-549, matyti, kad O. G. už geriamąjį vandenį mokėjo iki 2000 m. gruodžio mėnesį, o nuo 2001 metų spalio mėnesio vandens tiekimas buvo nutrauktas, su ja sudaryta vandens tiekimo sutartis nėra išlikusi (II t. b.l. 67), posėdyje atstovas negalėjo pasakyti ar tokia sutartis sudaryta buvo. Iš UAB „Zarasų vandenys“ 2013-04-22 rašto Nr. 8-328, matyti, kad vandentiekio magistraliniai tinklai UAB „Zarasų vandenys“ nuosavybei nepriklauso (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) skersgatvyje esantys vandentiekio tinklai yra prisijungusių gyventojų nuosavybė, kurie savo lėšomis vykdė darbus (I t., b.l. 175).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė savo lėšomis įrengė vandens tiekimo tinklus. Įrodymų, jog ieškovė taip pat įsirengė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus iki jų daliai priklausančio namo nei ieškovė, nei ieškovės procesinių teisių perėmėjas nepateikė. CPK 178 str. yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, šalių pareiga įrodyti tas aplinkybes kuriomis jos grindžia savo teiginius, o teismas, nagrinėdamas bylą, įrodytomis laiko tas aplinkybes, kurios pagal turimus įrodymus labiau tikėtina, kad egzistuoja nei neegzistuoja. Ieškovas nepagrindė savo teisėto prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, nepateikė įrodymų, jog vanduo jo patalpoms buvo tiekiamas centralizuotai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovę sieja sutartiniai santykiai su centralizuotu vandens tiekėju - UAB „Zarasų vandenys“. Teisės normos nedraudžia vandens pirkėjui (abonentui) dalį gaunamo vandens tiekti kitam asmeniui (subabonentui) (CK 6.389 str. 2 d.), t.y. abonentas gali energiją, šilumą, dujas ar vandenį perduoti kitam asmeniui, t. y. turi teisę tai daryti, tačiau neprivalo, šią aplinkybę patvirtina ir LR Aplinkos ministro įsakymo patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 10.4 punktas. Privačių namų, butų savininkai turi teisę, jeigu techniškai tai galima padaryti, įsirengti papildomus VAM-antrinius skaitiklius. Šių apskaitos mazgų (antrinių skaitiklių) savininkai yra laikomi subabonentais. Už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą jie atsiskaito su abonentu tarpusavyje suderinta tvarka (Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.8 p.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutinkamai su Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.7 p. privataus namo ar jo dalies savininkas – abonentas privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įsigijusiems teisę į namo dalį) prisijungti (jeigu techniškai tai galima padaryti) prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų sistema. Teismo posėdyje UAB „Zarasų vandenys“ atstovas parodė, kad ieškovas turi kreiptis į juos ir gauti technines sąlygas vandens prisijungimui, tačiau to niekada nedarė. Dėl aukščiau išdėstyto, ieškininis reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo M. Z. atstatyti vandentiekio atšaką į ieškovui priklausančias patalpas bei ateityje nekliudyti naudotis vandentiekiu, netenkintinas.

Teismo posėdyje (IIt.,b.l.37) atsakovė ir jos atstovė advokatė J. M., atstovas advokatas A. B. prašė taikyti ieškinio senatį nurodydami, kad pareikštam ieškovo reikalavimui yra suėjęs bendras dešimties metų senaties terminas. Ieškovo atstovė nurodė, kad reikalavimas nepagrįstas, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl šiuo atveju neturėtų būti taikoma senatis.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 str.). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Siekiant nustatyti ar ieškinys nėra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, būtina nustatyti šio termino pradžią.

Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei vandens tiekimas buvo nutrauktas nuo 2001 metų spalio mėnesio, laikytina, jog ji nuo šio momento sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir nuo šio termino prasidėjo ieškinio senaties terminas. Ieškovė dėl šios savo pažeistos teisės gynimo į teismą kreipėsi tik 2012-12-04, t.y. jau pasibaigus bendrajam dešimties metų ieškinio senaties terminui. Todėl teismas laiko jog ieškovo reikalavimui įpareigoti atsakovę atstatyti vandentiekio atšaką bei ateityje nekliudyti naudotis vandentiekiu yra suėjęs senaties terminas ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. l d.).

Dėl atsakovei padarytos žalos, susijusios su netinkamu kieto kuro katilo naudojimu, atlyginimo

Atsakovė M. Z. nurodė, kad ieškovė pasikeitė savo būsto kūrenamą krosnį į naują kieto kuro katilą ir pradėjus jį kūrenti jos buto kambarių sienose, pradėjo ryškėti ir veržtis juoduliai, o vėliau ir derva ir dėl ieškovės kaltų veiksmų jos bute atsiradusių defektų pašalinimas jai sudaro 9350,00 Lt dydžio nuostolį, kurias prašė priteisti, o taip įpareigoti O. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita - (i) ištaisyti kieto kuro katilo „Liepsnelė 20“ įrengimo defektus - kamine, ieškovės dūmų šalinimo kanale, sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą; kamino tarpą tarp įdėklo ir kamino sienelių išorinėje kamino dalyje užpildyti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; kamino viršuje plyšį hermetiškai užtinkuoti ir apskardinti su nuolydžiu nuo angos į kamino kraštą; palėpėje kaminą apšiltinti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; (ii) nuardyti namo kaminą nuo pat antro namo aukšto grindų iki pat kamino viršaus ir sumūryti namo kaminą naujai. Neįvykdžius teismo sprendimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skirti ieškovei po 100 Lt baudą; priteisti iš ieškovės O. G. atsakovės M. Z. naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Po atliktos statinio ekspertizės atsakovė M. Z. atsisakė nuo dalies savo reikalavimų - priteisti iš ieškovės O. G. atsakovės M. Z. naudai 5004,83 Lt buto defektų šalinimo išlaidų ir įpareigojimo O. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita - (i) ištaisyti kieto kuro katilo „Liepsnelė 20“ įrengimo defektus - kamine, ieškovės dūmų šalinimo kanale, sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą; kamino tarpą tarp įdėklo ir kamino sienelių išorinėje kamino dalyje užpildyti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; kamino viršuje plyšį hermetiškai užtinkuoti ir apskardinti su nuolydžiu nuo angos į kamino kraštą; palėpėje kaminą apšiltinti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; (ii) nuardyti namo kaminą nuo pat antro namo aukšto grindų iki pat kamino viršaus ir sumūryti namo kaminą naujai. Neįvykdžius teismo sprendimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skirti ieškovei po 100 Lt baudą, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina. Atsakovė galutinai reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo jos naudai 4345,17 Lt turtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Šis priešieškiniu keliamas reikalavimas susijęs taipogi su deliktine civiline atsakomybe. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 str. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje AB „Šiaulių lyra“ v. AB „Liumenas“ darbuotojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Raimondas ir draugai“ v. UAB „H.P.L. Alytus“, bylos Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).

CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Byloje nustatyta, kad ieškovė O. G. 2009 m. rugpjūčio mėnesį savo lėšomis įsigijo centrinio šildymo kieto kuro katilą „Liepsnelė 20“ ir jį pasistačiusi kūrendavo ir šildydavo savo gyvenamąsias patalpas . Atsakovė nurodė, jog 2012 m. rudenį, prasidėjus šildymo sezonui ir iškovei pradėjus šildyti patalpas kuro katilu „Liepsnelė 20“, ji pradėjo jausti ne tik smalkių, dervos kvapą, bet jos buto kambarių sienose, kuriuose eina namo kamino siena, pradėjo ryškėti ir veržtis juoduliai, o vėliau ir derva, nes nebuvo įrengtas dūmtraukio indėkas. Dėl to buvo apgadintas jai priklausantis turtas ir ji patyrė 4345,17 Lt dydžio turtinę žalą.

Ieškovas G. Z. atsiliepimuose į priešieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad vienintelis atsakovės argumentas yra įdėklo kamine nebuvimas, tačiau pačios atsakovės pateiktame oficialiame rašytiniame dokumente - 2013 m. balandžio 5 d. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte yra konstatuota, jog jokiame norminiame dokumente nėra reikalavimo įrengti dūmtraukio įdėklą. Teismo posėdyje liudytojas A. B. patvirtino, jog O. G. krosnies įrengimas taisyklių nepažeidžia, nebent tik rekomendacijas dėl įdėklų, rekomendacijos yra neprivalomos. Kietojo kuro krosnies eksploatavimas be nerūdijančio plieno įdėklo pagal teisės aktų reikalavimus yra leidžiamos. Tačiau jei būtų įdėtas kamino įdėklas, tai užkirstų kelią dervos veržimuisi kamine. Derva veržėsi nuo pirmo aukšto gyventojų krosnies, pirmame aukšte nepastebėjo dervos veržimosi, o antrame aukšte stipriai matosi derva.

1998 m. rugpjūčio 31 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 162 “Dėl statybos taisyklių” patvirtintose Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėse ST 8860237.02, nebuvo numatyto reikalavimo įrengti dūmtraukio įdėklą. Minėto katilo techniniame pase yra tik rekomendacija sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą (I t., b.l. 116-127).

Iš 2014-03-21 byloje atlikto statinio ekspertizės akto matyti, kad antrojo aukšto patalpų, priklausančių M. Z., vidaus sienų, lubų apdaila bei grindų danga sugadintos ištekėjus dervomis užterštam kondensatui iš dūmtraukio dūmtakio D-l, į kurį be įdėklo kondensatui surinkti buvo naudojamas pakeistas nauju ieškovės O. G. butą šildantis katilas „Liepsnelė 20“ ir ieškovei O. G. naudojus pakeistą šildymo katilą nauju be dūmtraukio įdėklo, ištekėjusio dervomis užteršto kondensato pasekmėje M. Z. butui padaryta 4345,17 Lt žala (II t.,b.l.96-97). Taip pat ekspertas pateikė tarpinę išvadą, kad šildymo katilo įrengimo metu nebuvus galiojančių privalomų normatyvų įdėklams dūmtraukiuose įrengti, naudojant efektyvius kuro sąnaudų požiūriu šildymo katilus, buvo būtina vadovautis katilų gamintojo rekomendacijomis ar instrukcijomis. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė įsirengusi centrinio šildymo kieto kuro katilą „Liepsnelė 20“ ir juo pradedama šildyti gyvenamąsias patalpas, nors teisės aktai nenumatė privalomai įrengti dūmtraukio įdėklą, tačiau priimdama sprendimą atsisakyti rekomendacijos dūmtraukyje įrengti įdėklą elgėsi nerūpestingai ir turėtų prisiimti atsiradusias pasekmes.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu G. Z. yra sumontavęs nerūdijančio plieno įdėklą, po ko papildoma žala atsakovei neatsirado. Teismo posėdyje G. Z. parodė, kad statant nupirktą krosnelę, ją įrengiant, aiškinantis ar reikalingas dėklas kamine, jo motina O. G. atsisakė duoti pinigų dėklui, sakydama, kad jos amžiui ir taip užteks. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog žala atsakovei atsirado dėl ieškovės O. G. kaltės, t.y. nerūpestingumo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė O. G., priimdama sprendimus dėl katilo pirkimo ir įrengimo buvo senyvo amžiaus, ji mirė (duomenys neskelbtini), taip pat į šalių tarpusavio santykius ir į tai, kad atsakovė savo buto patalpomis nesinaudoja, jų neremontuoja, tuo galimai didindama atsiradusius padarinius, taip pat remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priešieškinį tenkina iš dalies ir ieškovės padarytą 4345,17 Lt dydžio turtinę žalą, mažina iki 2500 Lt ir ją priteisia iš O. G. teisių perėmėjo G. Z..

Atsakovei iš ieškovo priteistinos įstatyme nustatytos kompensacinio pobūdžio 5 procentų metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d.).

Atsakovė paduodama teismui pradinį priešieškinį už reikalavimą priteisti iš atsakovės 9350,00 Lt buto defektų šalinimo išlaidų bei įpareigoti O. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ištaisyti kieto kuro katilo „Liepsnelė 20“ įrengimo defektus, jį apmokėjo 424,00 Lt (280,00 Lt už reikalavimą dėl defektų šalinimo išlaidų ir 144,00 Lt už reikalavimą ištaisyti kieto kuro katilo „Liepsnelė 20“ įrengimo defektus) dydžio žyminiu mokesčiu (I t. b.l. 97). Atsakovei patikslinus priešieškinio reikalavimus, t.y. sumažinus priešieškinio reikalavimą iki 4345,17 Lt buto defektų šalinimo išlaidų bei atsisakius reikalavimo dėl kieto kuro katilo „Liepsnelė 20“ įrengimo defektus, žyminis mokestis sudarė 130,00 Lt (4345,17 x3%=130), todėl atsakovei atsisakius šių priešieškinio reikalavimų, jai gražintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 221,00 Lt ((424-130)x75%=221).

Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovo ieškinys atmestas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovui turėtos jo bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis bei turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti) nepriteitinos.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4345,17 Lt buto defektų šalinimo išlaidų, iš ieškovo priteista 2500,00 Lt. Atsakovės patenkinto reikalavimo procentinė išraiška – 57,54 proc., todėl atitinkamai iš ieškovo atsakovei priteistina jų patirtų bylinėjimosi išlaidų piniginė išraiška.

Iš ieškovo priteisus atsakovei 2500,00 Lt buto defektų šalinimo išlaidų, iš ieškovo atitinkamai priteistina 75,00 Lt (4345,17-2500x57,54%=75) žyminio mokesčio atsakovės naudai. Taip pat atsakovė turėjo 150,00 Lt išlaidų už sudarytą sąmatą (II t., b.l. 137) ir 3600,00 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti (I t., b.l. 62, 136, II t., b.l. 21-23, II t., b.l. 191-194), todėl patenkinus 57,54 proc. priešieškinio reikalavimą, iš ieškovo priteistina atsakovei 86,31 Lt (150x57,54%=86,31) patirtų išlaidų už sudarytą sąmatą ir 2071,44 Lt (3600x57,54%=2071,44) turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, viso 2232,75 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str.).

Kitos išlaidos su bylos nagrinėjimu sudarė: 2300,00 Lt eksperto išlaidos už atliktą ekspertizę (IIt., b.l. 113, 138) ir 147,00 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (IIt., b.l. 148), todėl proporcingai iš ieškovo priteistina 1323,42 Lt (57,54 proc.) ir iš atsakovės 976,58 Lt (42,46 proc.) išlaidų ekspertui už atliktą ekspertizę , o taip pat atitinkamai iš ieškovo priteistina 84,58 Lt ir iš atsakovės 62,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3, 9 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263 – 265, 268, 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2500 Lt buto defektų šalinimo išlaidų , 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos (2500 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2232,75 Lt bylinėjimosi išlaidų M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Bylą dalyje dėl 5004,83 Lt atsakovės buto defektų šalinimo išlaidų ir įpareigojimo O. G. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita - (i) ištaisyti kieto kuro katilo „Liepsnelė 20“ įrengimo defektus - kamine, ieškovės dūmų šalinimo kanale, sumontuoti nerūdijančio plieno įdėklą; kamino tarpą tarp įdėklo ir kamino sienelių išorinėje kamino dalyje užpildyti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; kamino viršuje plyšį hermetiškai užtinkuoti ir apskardinti su nuolydžiu nuo angos į kamino kraštą; palėpėje kaminą apšiltinti nedegia šilumos izoliacine medžiaga; (ii) nuardyti namo kaminą nuo pat antro namo aukšto grindų iki pat kamino viršaus ir sumūryti namo kaminą naujai. Neįvykdžius teismo sprendimo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skirti ieškovei po 100 Lt baudą, nutraukti.

Priteisti iš G. Z. 84,58 Lt ir iš M. Z. 62,42 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš G. Z. 1323,42 Lt ir iš M. Z. 976,58 Lt išlaidų už atliktą ekspertizę V. B. E., pinigus pervedant į jo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000.

Grąžinti M. Z. 221 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-04-17, dėl jo gražinimo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Utenos apylinkės teismo sprendimas

Bylos eiga