Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3899-650/2014 pagal pareiškėjo K. V. prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iškeltą pagal pareiškėjų K. V. ir A. V. prašymą, suinteresuotas asmuo procese – A. M. (buvusi V.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3899-650/2014 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iškelta pagal pareiškėjų K. V. ir A. V. prašymą.

3. 2022 m. kovo 15 d. teisme buvo gautas pareiškėjo K. V. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl nepilnamečio vaiko R. V. nuolatinės gyvenamosios vietos (pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktą).

7. Išvadą teikianti institucija pateiktoje 2022 m. kovo 21 d. rašytinėje išvadoje dėl nepilnamečio R. V. teisių užtikrinimo nurodė, kad K. V. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai laikotarpiu nuo 2021-06-16 iki 2021-12-10 ir nuo 2022 m. kovo 10 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Nepilnamečio vaiko mamos A. M. šeimai nuo 2022 m. kovo 10 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. 2021-06-14, 2022-03-07 ir 2022-03-14 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nepilnametis vaikas R. V. nurodė, kad jam gera buvo gyventi su tėčiu, bet dabar tėtis serga, keistai elgiasi, todėl vaikas nori gyventi pas mamą, pas tėtį norėtų grįžti nebent tada, kai praeitų jo liga. Skyriaus specialistams tinkamai pabendrauti su K. V. nepavyko, nes vyras elgėsi neadekvačiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskirajame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutarties pareiškėjas (apeliantas) K. V. prašo priimti sprendimą už akių, skundžiamą nutartį panaikinti, išduoti vykdomąjį raštą dėl nuolatinės gyvenamosios vietos sūnui R. V. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1100-883/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Teismas nevertino medžiagos turinio, pasikartojančio elgesio ir grėsmių, kurios kyla, kai vaikas yra A. M. aplinkoje. Per laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, vaikui yra negarantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos užtikrinama teisės viršenybė.

11.2. Teismas, vilkindamas procesą ir nutardamas atsisakyti tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pažeidžia vaiko tėvo, jo atstovo pagal įstatymą, interesus ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1100-883/2014. Tėvas neturi galimybės ir yra atkirstas nuo dalyvavimo priimant su vaiku susijusius sprendimus, tai prieštarauja vaiko interesams.

11.3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, susidariusias nuo prašymo pateikimo, dėl nestigmatizavimo – vaikas neapsaugotas nuo socialinio selektyvumo ir neigiamo poveikio, siekiant didesnės jo socialinės atskirties.

11.4. Teismas rėmėsi melaginga informacija. Faktiniai bylos duomenys teikė pagrindą teismui vertinti pateiktas reikšmingas ir tikslias aplinkybes su priedais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti jam vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3899-650/2014, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-1100-883/2014 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės A. V. priešieškinį. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi nutarta patvirtinti ieškovo K. V. ir atsakovės A. V. 2014 m. kovo 12 d. sudarytą taikos sutartį, kurios pirmame punkte nurodyta, kad šalių susitarimu sūnaus R. V. pastovi nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu K. V. iki to momento, kol sūnus sulauks pilnametystės.

16. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų K. V. ir A. V. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, į kurią buvo inkorporuota 2014 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtinta K. V. ir A. V. taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko R. V. gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui mokėjimo.

17. 2022 m. kovo 15 d. teisme buvo gautas pareiškėjos K. V. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu patvirtintos minėtos sutarties nevykdymo pagal 3.1. punktą (dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu).

Dėl ginčo esmės

18. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

19. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

20. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

21. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, jog sužinojusi, kad sūnaus tėvas be priežasties nevedė vaiko į mokyklą, pasiėmė vaiką gyventi pas save. Susisiekus su vaiko tėvu, jis kalbėjo neadekvačiai. Suinteresuotam asmeniui žinoma, kad vaiko tėvas serga psichikos liga. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad K. V. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai laikotarpiu nuo 2021-06-16 iki 2021-12-10 ir nuo 2022 m. kovo 10 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Nepilnamečio vaiko mamos A. M. šeimai nuo 2022 m. kovo 10 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. 2021-06-14, 2022-03-07 ir 2022-03-14 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nepilnametis vaikas R. V. nurodė, kad jam gera buvo gyventi su tėčiu, bet dabar tėtis serga, keistai elgiasi, todėl vaikas nori gyventi pas mamą, pas tėtį norėtų grįžti nebent tada, kai praeitų jo liga. Skyriaus specialistams tinkamai pabendrauti su K. V. nepavyko, nes vyras elgėsi neadekvačiai.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai (vaiko situacijos vertinimo anketa, informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, R. V. elektroninio dienyno išrašas) patvirtina aplinkybes, dėl kurių šiuo metu vaiko interesus geriausiai atitiktų gyvenimas kartu su jo motina. Vaiko interesai, jam laikinai apsigyvenant pas motiną, nebuvo iš esmės pažeisti, vaikui užtikrinami visi būtinieji poreikiai, taip pat galimybė mokytis nuotoliniu būdu.

23. Suinteresuotas asmuo A. M. nurodė, kad 2022 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

24. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-3848-1119/2022 pagal ieškovės A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus pareikštas ieškinys atsakovui K. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartimi nutarta ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; nustatyti nepilnamečio vaiko R. V. laikiną gyvenamąją vietą su mama A. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; įpareigoti ieškovę A. M., pasibaigus privalomai mediacijai, nedelsiant pranešti teismui apie privalomos mediacijos pabaigą; nustatyti ieškovei A. M. 14 dienų terminą nuo privalomos mediacijos pabaigos dienos, per kurį ji turi teismui pateikti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį; išaiškinti ieškovei, kad laiku neinformavus teismo apie privalomos mediacijos pabaigą ir per nustatytą terminą nepareiškus ieškinio bei neprimokėjus trūkstamos žyminio mokesčio dalies, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos ir sumokėtas žyminis mokestis nebus grąžinamas; nutartį vykdyti skubiai.

25. A. K. V. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

26. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose priimtas ieškovės A. M. ieškinys atsakovui K. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvensiančiu tėvu nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-3848-1119/2022 yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko R. V. laikina gyvenamoji vieta nustatyta kartu su mama A. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacines tvarka, pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nepakeistą.

28. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti prioritetinį nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo principą, pagrįstai atmetė pareiškėjo K. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Įvertinus civilinės bylos medžiagą, minėtas teisės normas, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.