Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atstovės advokatės I. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-179/2015 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl pinigų grąžinimo pagal perduotą pasaugos sutartį

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Tarp jo ir sūnaus R. B. buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai. Pagal žodinį susitarimą pasaugos sutartis buvo neatlygintinė. Už pinigų pasaugojimą nebuvo numatytas atlyginimas. Atsakovui savo piniginių santaupų nedovanojo, nes nebuvo jo valios išraiškos ir tuo pagrindu nebuvo sudaryta kaip įstatymas reikalauja dovanojimo sutartis. Rašytinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Ant bankinių pavedimų pinigų mokėjimo paskirtis buvo nurodyta „pervedimas“ ir tai neįrodo, kad tai buvo sudaryta pinigų dovanojimo sutartis.

Atsakovas R. B. iš jam pervestų pinigų, dantų gydymui davė 500 Lt arba (144,81 Eur). Šioje sumoje ieškinį mažina ir prašo iš atsakovo priteisti 10408,30 Eur, kuriuos jis perdavė pasaugoti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas: 547 Lt (158,00 Eur) žyminio mokesčio, 434,43 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 14,48 Eur išlaidų už teismui pateiktas banko pažymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog buvo sudaryta pasaugos sutartis yra nepagrįsta. Pinigų pervedimo faktas neįrodo ieškovo valinio momento. Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos, pagal kurią pasaugos sutarčiai konstatuoti reikalinga tirti, kokius faktinius veiksmus atliko daikto davėjas ir jo gavėjas. Teismas nenustatė šalių tarpusavio įsipareigojimų, nesiaiškino tarpusavio santykių ir kitų faktinių aplinkybių, reikšmingų šalių valiniam momentui sudaryti būtent pasaugos sutartį, neatskleistas ieškovo tikslas pavesti pinigines lėšas saugoti tame pačiame banke. Teismas nevertino, kad piniginės lėšos iki jų pervedimo buvo laikomos ieškovo banko sąskaitoje (terminuotas indėlis) ir jas pervedus į atsakovo sąskaitą tame pačiame banke, jos netapo saugesnės. Teismas turėjo vertinti, ar atsakovas kaip saugotojas buvo įsipareigojęs imtis jam visų prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą, ar neturėjo teisės be davėjo leidimo naudoti saugojamą daiktą ar leisti juo naudotis kitiems asmenims.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino ieškovo nesąžiningumo. Ieškovo nesąžiningumą liudija tai, kad jis 2010 metais žinodamas, jog jo duotos lėšos buvo panaudotos automobilio įgijimui, namo statybai, tuo metu jokių pretenzijų nereiškė. Pretenzijas ieškovas pareiškė tik praėjus keliems metams po lėšų panaudojimo.

Teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones sprendimo vykdymo užtikrinimui. Teismas pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus, nes teismo nustatytas visiškas draudimas atsakovui disponuoti banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis riboja atsakovo galimybes vykdyti ūkinę veiklą, kuri yra pagrindinis atsakovo pajamų šaltinis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad ieškovas J. B. atsakovui R. B., tai yra savo sūnui 2009-03-04 iš savo sąskaitos, esančios AB Ūkio banke pervedė 3553,11 Eur ir taip pat dar 2009-03-09 iš savo sąskaitos, esančios AB SEB banke pervedė 7000 Eur. Šias byloje aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, tai yra terminuoto indėlio sutartis (b. l. 8), mokėjimo nurodymas (b. l. 9) banko sąskaitų išrašai (b. l. 51, 73). Šių byloje esančių aplinkybių šalys neginčija. Atsakovas R. B. neneigia, kad iš ieškovo J. B. gavo bankiniu pavedimu 10553,11 Eur. Iš ieškovo perduotų atsakovui pinigų, atsakovas ieškovui dantų gydymui grąžino 500 Lt (144,81 Eur).

Atsakovas ginčija tą aplinkybę, kad tarp jo ir tėvo, tai yra ieškovo, nebuvo pasaugos teisinių santykių. Pasaugos sutarties objektas gali būti tik kilnojamas daiktas, o viena iš esminių sutarties sąlygų – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui. Nurodė, kad ieškovas neatlygintinai perdavė jam savo turtą, tai yra 10553,11 eurus jo asmeninei nuosavybei.

Byloje kilo ginčas dėl teisinės santykių kvalifikacijos.

Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t.y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t.y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ( Lietuvos Aukčiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; ir kt). Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosiomis teisės normomis. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011).

Ieškovui nurodant, kad jis bankiniu pavedimu pervedė į atsakovo R. B. atsiskaitomąją sąskaitą 10 553,11 Eur pasaugos teisinių santykių pagrindu, nesant šalių sudarytos rašytinės sutarties, tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui svarbią reikšmę turi atsakovo pozicija, pagal kurią nurodytą pinigų sumą jis gavo iš ieškovo kaip dovaną. Ieškovas ieškinio pareiškimu nurodo, kad pagal jo ir sūnaus susitarimą, atlyginimo sūnui už pinigų saugojimą, numatyta nebuvo. LR CK 6.831 straipsnio 1 d. 3 p. numato, kad pasaugos sutartis pripažįstama rašytine, jeigu daikto perdavimas patvirtinamas saugotojo išduotu gavėjui kvitu ar kitu dokumentu. Ieškovas į bylą pateikė – bankinį mokėjimo pavedimą apie pinigų pervedimą atsakovui. Kadangi atsakovas teigia, kad ieškovo pervesta pinigų suma į jo sąskaitą yra dovana, todėl jis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad reikalavimo dalyku esančius 10 553,11 Eur ieškovas perdavė atsakovui, o atsakovas šią pinigų sumą priėmė. Šalių ginčas vyksta dėl to, kokia buvo jų valia pinigų perdavimo metu – ar pinigai perduoti neatlygintinai kaip dovana, ar turės būti grąžinti. Iš šalių paaiškinimų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas neturėjo tikslo dovanoti savo pinigų atsakovui, rašytinė dovanojimo sutartis sudaryta nebuvo (CK 6.469 str. 1 d.). Ieškovas nurodė, kad ieškovui pareikalavus, atsakovas jam pinigus grąžindavo, taip buvo grąžinti 500 Lt, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas, sumažindamas gražintiną sumą iki 500 litų. Atsakovas neįrodė, kad ginčo pinigai atsakovui buvo padovanoti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino visumos reikšmingų faktinių aplinkybių: ieškovą ir atsakovą sieja tamprus giminystės ryšys, tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pasaugos sutartis, perdavęs pinigus ieškovas jomis nesidomėjo, atsakovas neslėpė nuo ieškovo, kad pinigines lėšas naudoja savo reikmėms, pervestas lėšas ieškovas pareikalavo grąžinti tik po 2013 m. rudens tarp šalių įvykusio konflikto dėl medienos. Tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad jis pasitikėjo sūnumi, kuris leisdamas pinigus neprarado pareigos juos grąžinti. Ieškovui pareikalavus, atsakovas jam grąžino 500 litų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės ir ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo sudaryta pinigų dovanojimo sutartis.

Sutinkamai su CK 6.830 straipsnio 1 dalimi pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai numatyta sutartyje. CK 6.831 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi būti rašytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija penkis tūkstančius litų.

Dovanojimo institutą reglamentuoja LR CK 6.469 str. 1 d., kurioje imperatyviai nurodyta, kad sutartis, kuria dovanojama didesnė, kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (LR CK 1.93 str. 2 d.). Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesirėmė atsakovo į bylą pakviestų liudytojų I. B. ir Sauliaus Janulyno parodymais, kurie patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, ją nepagrįstai perkeldamas atsakovui. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta pasaugos sutartis vien dėl to, kad atsakovas neįrodė dovanojimo sandorio. Net įrodžius, kad nagrinėjamojoje byloje dovanojimo sutarties nebuvo, tai nesuponuoja pagrindo, jog buvo sudaryta pasaugos sutartis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog sudarė su atsakovu pasaugos sutartį. Iš bylos faktinių aplinkybių nenustatyta ir nėra pagrindo konstatuoti nei pasaugos nei dovanojimo teisinių santykių, todėl sandoris yra niekinis, o jo padarinius reikia spręsti pagal restitucijos taisykles (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1. 80 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš ieškovo duomenis apie visose banko įstaigose buvusias ieškovo vardu laikytas lėšas ir piniginius indėlius 2009-2010 metų laikotarpiu. Prašymas netenkintinas, kadangi tai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad priimtas teismo sprendimas yra be motyvų. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis išdėstyta glausta forma, kaip tai numato LR CPK 270 straipsnio 4 dalis, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones sprendimo vykdymui užtikrinti. Nurodoma, kad nėra aišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, jog sprendimui įvykdyti reikalinga taikyti griežtesnes laikinąsias apsaugos priemones nei prašė ieškovas. Tuo teismas pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus, nes teismo nustatytas visiškas draudimas atsakovui disponuoti banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis riboja atsakovo galimybes vykdyti ūkinę veiklą, kuri yra pagrindinis atsakovo pajamų šaltinis.

CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Ieškovas yra nurodęs, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui yra didelis, tiek ieškovas tiek atsakovas yra fiziniai asmenys, todėl yra reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš į bylą pateiktų duomenų matosi, kad atsakovas iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis 55 procentai. Jo gaunamo atlyginimo vidurkis apie 930 eurų. Teisėjų kolegija sutinka, kad priteista iš atsakovo pinigų suma yra didelė, todėl yra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui perleidus turtą, priteistą atsakovui pinigų sumą būtų sudėtinga ar negalima išieškoti. Darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovo interesus, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones areštuodamas atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Tačiau yra pagrindas patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad tik nesant tokio turto, yra pagrindas areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankuose.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Iš aukščiau aptartų duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti priimtą teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į bylą pateiktas 2015 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 758133, iš kurio matosi, kad ieškovas J. B. sumokėjo advokatui V. P. 200 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje – 200 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patikslinti ir išdėstyti taip:

Areštuoti atsakovui R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 10 408 eurų sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, paliekant atsakovui teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankuose, neviršijant 10 408 eurų sumos. Leisti atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.

Priteisti iš R. B. a.k. (duomenys neskelbtini) J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.