- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 2-50-179/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00283-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Čirvinskas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant A. L.
dalyvaujant ieškovui, pareiškėjui (-ams) J. B.
ieškovo (-ų), pareiškėjo (-jų) atstovui (-ams) adv. V. P.
atsakovui (-ams), suinteresuotam (-iems) asmeniui (ims) R. B.
atsakovo (-ų), suinteresuoto asmens (-ų) atstovui (-ams) adv. I. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl pinigų grąžinimo pagal perduotą pasaugos sutartį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. nurodė, kad jis dėl savo garbaus amžiaus, vienas gyvendamas Birštono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pasitaręs su sūnumi, tai yra atsakovu R. B. nutarė savo pinigines lėšas esančias AB SEB banke ir esančias Ūkio banke dėl saugumo sumetimų pervesti į sūnaus R. B. atsiskaitomąją banke sąskaitą jas neterminuotai pasaugoti. Atsakovui neprieštaraujant jis savo pinigines lėšas 2009 m. kovo 9d. mokėjimo nurodymu Nr. 335033308 iš AB SEB banko Prienų skyriaus į atsakovo sąskaitą pervedė 7000 Eur. 2009 m. kovo 4d. į sūnaus R. B. terminuoto indėlio sąskaitą, esančią AB Ūkio banke pervedė 3553,11 Eur. Iš viso į atsakovo R. B. atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 10553,11 Eur savo asmeninių santaupų. Su sūnumi buvo kalbėta, kad jis saugos jo pinigines santaupas ir jam paprašius, bet kuriuo laiku grąžins pinigines santaupas. Iki 2013 metų vasaros jo ir sūnaus santykiai buvo geri ir draugiški ir nebuvo reikalo reikalauti pinigų. Pradėjus šlubuoti jo sveikatai jis paprašė savo sūnaus grąžinti jo pasidėtus pinigus. Atsakovas jam pareiškė, kad pinigų negrąžins, nes jų jau nebėra. Pasakė, kad jo pinigus išleido savo reikmėm.
Tarp jo ir sūnaus R. B. buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai. Pagal žodinį susitarimą pasaugos sutartis buvo neatlygintinė. Už pinigų pasaugojimą nebuvo numatytas atlyginimas. Atsakovui savo piniginių santaupų nedovanojo, nes nebuvo jo valios išraiškos ir tuo pagrindu nebuvo sudaryta kaip įstatymas reikalauja dovanojimo sutartis. Rašytinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Ant bankinių pavedimų pinigų mokėjimo paskirtis buvo nurodyta pervedimas ir tai neįrodo, kad tai buvo sudaryta pinigų dovanojimo sutartis.
Atsakovas R. B. iš jam pervestų pinigų, dantų gydymui davė 500 Lt arba (144,81 Eur). Šioje sumoje ieškinį mažina ir prašo iš atsakovo priteisti 10408,30 Eur, kuriuos jis perdavė pasaugoti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas: 547 Lt (158,00 Eur) žyminio mokesčio, 434,43 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 14,48 Eur išlaidų už teismui pateiktas banko pažymas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. B. ieškinio nepripažįsta ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad jo su tėvu, tai yra ieškovu būnant dar gyvai motinai, santykiai nebuvo itin draugiški. Po motinos mirties jo santykiai su tėvu pagerėjo ir ieškovas norėdamas įsiteikti pasiūlė priimti dovaną. 2009-03-09 ieškovas jam mokėjimo nurodymu iš AB SEB banko pervedė į jo sąskaitą tame pačiame banke 7000 Eurų. Taip pat ieškovas 2009-03-04 iš AB Ūkio banko pervedė tame pačiame banke jam 3553,11 Eurų. Mokėjimo nurodyme ieškovas nenurodė, kad perveda pinigines lėšas pasaugojimui, piniginių lėšų mokėjimo paskirtį įrašė „pervedimas“, kas atitinka dovanojimo sampratą. Dovanotomis lėšomis disponavo savo nuožiūra. Ieškovas niekuomet nepaklausė jo, kur jas panaudojo, jų nekontroliavo. Už dovanotas pinigines lėšas jautė tėvui dėkingumą, nuvykęs pas tėvą jam padėdavo atlikti įvairius ūkio darbus. Be to, pinigines lėšas ieškovas saugojo tame pačiame banke į kurį pervedė jam, t. y. jos buvo saugios ir nebuvo jokio reikalo jų pervesti jam saugoti. Tarp jo ir ieškovo nesusiklostė pasaugos teisiniai santykiai, nes nebuvo susitarimo, tačiau buvo žodinis susitarimas dovanoti ir priimti dovaną. Pasaugos sutarties objektu gali būti tik kilnojamieji daiktai. Pinigai nuo daiktų atskirti kaip savarankiškas civilinių teisių objektas ir jie negali būti pasaugos objektu. Pinigai yra teisėta atsiskaitymo priemonė, finansinis turtas ir ieškovui nebuvo reikalo juos pervesti iš savo sąskaitos į jo sąskaitą, nes jie nebuvo laikomi namuose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Faktinės bylos aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad ieškovas J. B. atsakovui R. B., tai yra savo sūnui 2009-03-04 iš savo sąskaitos, esančios AB Ūkio banke pervedė 3553,11 Eur ir taip pat dar 2009-03-09 iš savo sąskaitos, esančios AB SEB banke pervedė 7000 Eur. Šias byloje aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, tai yra terminuoto indėlio sutartis (b. l. 8), mokėjimo nurodymas (b. l. 9) banko sąskaitų išrašai (b. l. 51, 73). Šių byloje esančių aplinkybių šalys neginčija. Atsakovas R. B. neneigia, kad iš ieškovo J. B. gavo bankiniu pavedimu 10553,11 Eur. Iš ieškovo perduotų atsakovui pinigų, atsakovas ieškovui dantų gydymui grąžino 500 Lt (144,81 Eur).
Atsakovas ginčija tą aplinkybę, kad tarp jo ir tėvo, tai yra ieškovo nebuvo pasaugos teisinių santykių. Pasaugos sutarties objektas gali būti tik kilnojamas daiktas, o viena iš esminių sutarties sąlygų – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui. Nurodė, kad ieškovas neatlygintinai perdavė jam savo turtą, tai yra 10553,11 eurus jo asmeninei nuosavybei. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklausta liudytoja I. B. ir S. J.. Su atsakovo ir liudytojų išdėstytais argumentais sutikti negalima.
Dovanojimo institutą reglamentuoja LR CK 6.469 str. 1d., kurioje imperatyviai nurodyta, jog sutartis, kuria dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų (1448,10 Eur) suma, turi būti rašytinės formos. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (LR CK 1.93 str. 2d.).
Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (LR CK 1.80 str.). Kadangi ieškovas atsakovui perdavė neterminuotai pasaugoti savo pinigines lėšas, atsakovas privalo visa, ką yra gavęs pagal sandorį grąžinti tokios pat rūšies pinigines lėšas (10408,30 eurų).
Dovanojimo sutartis tai yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti savo turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Iš byloje esančių rašytinių duomenų ir apklaustų byloje liudytojų A. Ž., I. K. parodymų, matyti kad pinigų dovanojimo sutarties pagal ieškovo valią, tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos nebuvo.
Vien faktas, jog pinigų pervedimo paskirtyje, ieškovas nurodė „pervedimas“ neįrodo, kad buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Dovanojimo sutarčiai turi būti aiškiai išreikšta vidinė valia daiktą ar pinigus dovanoti. Įvertinus surinktus ir išanalizuotus įrodymus, ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikytinos laikinos apsaugos priemonės (LR CPK 271 str. 3d.).
Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas LR CPK 93 str. 1d. , kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, laimėjusi šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 58 Eur. Žyminis mokestis ir 400 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 14,48 Eur už mokamas pažymas yra laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovui (LR CPK 80 str. 1d.1p.,7p.,93 str. 1d., 96 str., 98 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k(duomenys neskelbtini) dešimt tūkstančių keturis šimtus aštuonis eurus 30 centų (10408,30 Eur), penkiasdešimt aštuonis (58,00) Eur žyminio mokesčio, keturis šimtus ( 400,00) Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir keturiolika eurų 48 centus (14,48 Eur) už teismui pateiktas pažymas ir valstybei vieną šimtą penkiasdešimt keturis (154, 00) Eur žyminio mokesčio bei 15,89 Eur valstybei turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Valstybei priteistas išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Areštuoti atsakovo R. B., (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį jo vardu kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bei pinigines lėšas esančias bankuose nedidesnei kaip 10408 eurų sumai. Areštuojant atsakovui priklausantį turtą, uždrausti atsakovui kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, bei visiškai uždrausti disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.
Sprendimo dalį dėl turto arešto vykdyti skubiai.
Taikytas laikinąsias apsaugos priemones įregistruoti Turto arešto aktų registre.
Sprendimo įvykdymo užtikrinimą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.