- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- II-68-805/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00079-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Pareiškėjas
- A. V.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. skundą dėl 2022 m. gegužės 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. teismui pateikė skundą dėl 2022 m. gegužės 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) pakeitimo, kuriuo prašo minėtą nutarimą pakeisti ir už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje padarymą A. V. neskirti administracinio poveikio priemonės-specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde nurodė, kad A. V. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad jis 2022 m. balandžio 15 d. apie 17.50 val., vairuodamas automobilį Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Prienų r. sav., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 32.00 km. lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 (sankryža su šalutiniu keliu). Sustabdytas policijos pareigūnų A. V. su pažeidimu sutiko. Už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo pasiūlyta sutikti su paskirta nuobauda – 85,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosiosteisės atėmimu minimaliam 3 mėnesių terminui. Pasiūlyta iki balandžio 30 d. įvykdyti administracinį nurodymą. Per nustatytą terminą neįvykdžius nutarimo už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. V. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – 170,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosiosteisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimas.
Pareiškėjas mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra pernelyg griežta, neproporcinga jos paskirčiai, viršija jos tikslus ir uždavinius, nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėjo, kad jau vien padaryto administracinio nusižengimo nurodymas yra labai stipri poveikio ir auklėjimo priemonė, įpareigojanti ateityje dar labiau laikytis imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų bei stiprinti jo teisinę sąmonę ir atsakomybės jausmą. Be to, buvo pripažinta viena A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.
A. V. neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosiosteisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir į ką privalu atsižvelgti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, o būtent: 2007 m. balandžio 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nurodyta, kad A. V. dėl fizinės negalios ((duomenys neskelbtini)) nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki 2050 m. spalio 28 d., todėl jo asmeninių poreikių tenkinimui (vizitai pas gydytojus, prekybos centrus ir kt.) gyvybiškai svarbi transporto priemonė. Taip pat A. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, akcininkas ir jos administracijos vadovas. Bendrovės pagrindinė veikla yra vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimų sistemų įrengimas. Taigi jo tiesioginių darbo funkcijų vykdymui yra būtina transporto priemonė. A. V. profesinė veikla neapsiriboja vien darbu kabinete, jam nuolat tenka vykti į įvairius susitikimus su verslo partneriais, sudaryti sandorius, tiesiogiai dalyvauti objektuose atliekant įvairius darbus, organizuoti tų darbų atlikimui technines priemones, įrengimus bei medžiagas ir pan. Bendrovės objektai, kuriuose atliekami darbai randasi įvairiuose Lietuvos Respublikos vietovėse, neapsiribojama tik veikla Alytaus mieste ir rajone. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai komplikuotų jo darbinę veiklą, o prisitaikyti prie viešojo transporto maršrutų, esant tokiam jo užimtumui, neįmanoma. Kiekvieną kartą naudotis pavėžėjopaslaugomis dėl pernelyg didelių atstumų, A. V. neturi finansinių galimybių. Atsižvelgiant į jo profesinę veiklą, A. V. atžvilgiu pritaikius administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, daugiau nukentės trečiųjų asmenų nei kad jo asmeniniai interesai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį dirba šeimas turintys penki darbuotojai. A. V. apribojus galimybę vairuoti transporto priemones, jis praras galimybę dalyvauti įmonės ūkinėje veikloje, dėl ko bendrovės darbuotojai bus atleisti iš darbo, nes nebus galimybių jiems mokėti darbo sutartimi sulygto atlyginimo. Akcentavo, kad A. V. padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus. Lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesukėlė jokių sunkių padarinių, jis nelenktyniavo, neviršijo leistino greičio, nesukėlė pavojingos situacijos, neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, o tik lenkė lėčiau nei leistinu greičiu judėjusias transporto priemones, lenkimo manevrą pradėjo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir tik lenkimo manevro pabaigoje, kirto ištisinę liniją, nes dėl didelės automobilių kolonos, nesuspėjo sugrįžti į savo eismo juostą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. teismo posėdyje dėl padaryto pažeidimo gailisi, prašo jo atžvilgiu taikyti švelnesnę atsakomybę, neatimant vairuotojo pažymėjimo. Paaiškino, kad nespėjo aplenkti automobilių atviroje gerai matomoje vietoje, nespėjo sugrįžti į savo važiavimo juostą, dėl ko užbaigė lenkimo manevrą sankryžos pabaigoje. Nurodė, kad matomumas buvo geras, vietovė atvira, lygus kelias, iš toli matėsi, kad šalutiniai keliai laisvi, iš priekio automobilių nebuvo, leistinas greitis 90 km/h. Supranta savo poelgio negatyvumą, tačiau neigiamų pasekmių niekam nesukėlė. Paaiškino, kad turi dalinį darbingumą dėl to, kad nuo alkūnės neturi dešinės rankos ir dešinės kojos, turi žemiau kelio kojos protezą. Tokia būsena gyvena jau ilgą laiko tarpą, dėl to su tuo yra susitaikęs. Dirba, vykdo nuosavą verslą gręžinių, vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų paslaugų srityje. Transporto priemonė reikalinga nuvykti iš nuomojamo būsto Kaune į darbo vietą pagal įmonės buveinę Alytaus rajone ir pas klientus kaimo ir miesto vietovėse, o taip pat į sveikatos priežiūros įstaigas ir kitų elementariųjų poreikių tenkinimui. Dėl tokio pobūdžio pažeidimų nebaustas, praeityje neteistas. Prašo tenkinti jo skundą ir pakeisti institucijos priimtą nutarimą, pagal galimybę neatimant vairuotojo pažymėjimo, galėtų sumokėti didesnę baudą.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad byloje nustatyta, jog A. V. vairuojamas automobilis lenkia kitą automobilį ir užbaigia lenkimo manevrą jau už sankryžos, t. y. būdamas sankryžoje jo vairuojamas automobilis yra priešpriešinio eismo juostoje. Nors A. V. nurodo, kad jis lenkimo manevrą pradėjo atlikti leistinoje vietoje, kai vertikalusis kelio ženklinimas nedraudė įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir atlikti lenkimo manevrą, tačiau reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Lenkimo būtinumą sąlygojo iš esmės subjektyvus A. V. suvokimas, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė važiuoja per lėtai, A. V. veiksmais kilo grėsmė eismo saugumui. Taigi, vairuodamas transporto priemonę A. V. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kas ir sąlygojo administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad kelių transporto priemonių lenkimas yra ypatingai rizikingas ir pavojingas veiksmas, todėl transporto priemones lenkiantis vairuotojas turėtų įvertinti, ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, ar nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ar baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Analizuojamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo to nepadarė.
Administracinio nusižengimo pavojingumo aspektu pažymėjo, kad nors neigiamų pasekmių (asmenims, turtui) padarytas pažeidimas nesukėlė, tačiau ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, taigi pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes jį vertinti, kaip mažiau pavojingą, nėra pagrindo. Priešingai, individualiai įvertinus A. V. pažeidimo mąstą ir sukeltą grėsmę, institucija šį pažeidimą vertina kaip ypatingai šiurkštų.Institucijos nuomone, A. V. nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos, nepatogumų, teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau akivaizdu, kad nebuvo pakankamos sulaikyti A. V. nuo nusižengimo darymo. Jis nors ir žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant darbines funkcijas, kad darbinė veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, o teisė vairuoti transporto priemones taip pat reikalinga poreikių tenkinimui, savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai ir padarė pavojingą pažeidimą. Kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. A. V. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė taip pat yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.Mano, kad A. V. išdėstytuose skundo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytus pagrindus.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. V. padarė pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – 2022 m. balandžio 15 d. apie 17.50 val., vairuodamas automobilį Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Prienų r. sav., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 32.00 km. lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr.108 (sankryža su šalutiniu keliu). Pareiškėjas teismui pateiktu skundu savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo neginčija, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Dėl šio nusižengimo institucija administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė administracinę nuobaudą – 170,00 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių terminui.
Pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pareiškėjui dėl fizinės negalios (nėra dešinės rankos plaštakos ir dešinės kojos protezas žemiau kelio) nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki 2050 m. spalio 28 d., todėl jo asmeninių poreikių tenkinimui (vizitai pas gydytojus, prekybos centrus ir kt.) gyvybiškai svarbi transporto priemonė. Taip pat jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, akcininkas ir jos administracijos vadovas, o bendrovės pagrindinė veikla yra vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimų sistemų įrengimas, todėl jo tiesioginių darbo funkcijų vykdymui yra būtina transporto priemonė. A. V. profesinė veikla neapsiriboja vien darbu kabinete, jam nuolat tenka vykti į įvairius susitikimus su verslo partneriais, sudaryti sandorius, tiesiogiai dalyvauti objektuose atliekant įvairius darbus, organizuoti tų darbų atlikimui technines priemones, įrengimus bei medžiagas ir pan. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį dirba šeimas turintys penki darbuotojai. A. V. apribojus galimybę vairuoti transporto priemones, jis praras galimybę dalyvauti įmonės ūkinėje veikloje, dėl ko bendrovės darbuotojai bus atleisti iš darbo, nes nebus galimybių jiems mokėti darbo sutartimi sulygto atlyginimo. Be to, A. V. padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus, lenkimas nesukėlė jokių sunkių padarinių, jis nelenktyniavo, neviršijo leistino greičio, nesukėlė pavojingos situacijos, neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, o tik lenkė lėčiau nei leistinu greičiu judėjusias transporto priemones, lenkimo manevrą pradėjo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir tik lenkimo manevro pabaigoje, kirto ištisinę liniją, nes dėl didelės automobilių kolonos, nesuspėjo sugrįžti į savo eismo juostą.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas eismo dalyvis – vietoje, kurioje lenkti draudžiama pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo 110 punktą bei 3 priedo 1.1 punktą jis lenkė kitą transporto priemonę. Nors realios žalos tokiais veiksmais pareiškėjas ir nepadarė, tačiau tokiu elgesiu sukėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, kadangi lenkiamas automobilis galėjo daryti posūkio manevrą, taip pat iš šalutinio kelio taip pat galėjo į sankryžą įvažiuoti automobilis. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo elgesio pasekmių, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, ji žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą, šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Kelių eismo taisyklių 140. 1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 110 punktas žymi būtent, kad yra „Šalutinis kelias iš kairės“. Esant įspėjamajam ženklui, vairuotojas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės. Šiuo atveju įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už neleistinus veiksmus. Eismo dalyviai privalo žinoti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles, todėl ir A. V., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turi tokią pareigą. Taigi A. V., matydamas kelio ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“, akivaizdžiai suprato, jog privažiuos kelio ruožą, kuriame bus draudžiama lenkti priekyje važiavusį automobilį ir turėjo įvertinti, ar spės saugiai ir nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų pabaigti lenkimo manevrą, o nebūdamas tuo tikras, artėjant šiai kelio atkarpai, privalėjo neatlikti lenkimo manevro arba matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo, kuriame lenkti draudžiama, privalėjo iki šio kelio ruožo grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę. Tačiau A. V. to nepadarė, bet priešingai – tęsė lenkimo manevrą, padarydamas akivaizdų Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame išdėstyta, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, tai yra paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).
ANK 420 straipsnio 5 dalyje išdėstyta, jog už A. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo 3 iki 6 mėnesių.Analizuojamu atveju A. V. institucijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu buvo paskirtas minimalus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos turinio matyti, jog visi teismui pateiktame skunde nurodomi argumentai apie tai, kad A. V. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, buvo išanalizuoti, tačiau A. V. institucijai, nagrinėjančiai bylą, neteikė prašymų, rašytinių paaiškinimų, duomenų dėl ko jam turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Sutiktina, kad į bylą pareiškėjo pateiktais duomenimis (Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų), jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, tačiau šių duomenų institucija, priimdama nutarimą neturėjo, dėl ko negalėjo to įvertinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių pavojingo vairavimo pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Be to, apskritai nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos A. V. galėtų būti taikomos vien dėl jo darbo pobūdžio. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011).
Iš administracinio nusižengimo byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutarties matyti, jog A. V. nėra vienintelis šios įmonės steigėjas. Įmonė įsteigta A. V. ir M. C. lygiomis dalimis (po 50 bendrovės akcijų), todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog apribojus galimybę vairuoti transporto priemones, jis praras galimybę dalyvauti įmonės ūkinėje veikloje, dėl ko bendrovės darbuotojai bus atleisti iš darbo, nes nebus galimybių jiems mokėti darbo sutartimi sulygto atlyginimo, atmetamos kaip nepagrįstos. Teismui nepateikti duomenys, kad A. V. užimamos pareigos siejamos su būtinumu vairuoti automobilį ar kitą transporto priemonę. Be to, iš įmonės darbuotojų sąrašo matyti, jog įmonė turi vairuotoją. Taigi, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Vis tik, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. šį nusižengimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, susijusią su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, praeityje taip pat būdamas baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad ankstesni baustumai teigiamos įtakos pareiškėjo elgsenai nepadarė ir nuo naujų nusižengimų darymo jo nesustabdė, kas taip pat analizuotina šio skundo nagrinėjimo kontekste. Todėl, įvertinus pateiktą medžiagą, skundžiamo nutarimo motyvus, pareiškėjo sveikatos būklę ir jo parodymus teismo posėdžio metu, faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas sutinka su skundo argumentais, jog nuobaudos paskirtis nagrinėjamu atveju bus įgyvendinta tik iš dalies pritaikius pažeidėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, dėl ko A. V. skundas tenkintinas iš dalies, draudimo vairuoti transporto priemones terminas sutrumpintinas iki 1 mėnesio(ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismo vertinimu visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės pagrindo nėra, opaskirta administracinio poveikio priemonė galėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 170,00 Eur baudą ir taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieno) mėnesio terminui.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti administracinę bylą (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.