Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: ieškovo bankrutavusios A. Z. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB ,,Rancas“ direktoriui L. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo - bankrutavusios A. Z. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB ,,Rancas“ ieškinį atsakovei G. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas, bankrutavusios A. Z. individualios įmonės bankroto administratorius UAB ,,Rancas“, atstovaujamas įgalioto asmens L. T., ieškiniu prašo iš atsakovės G. Z. bankrutavusios A. Z. individualios įmonės naudai priteisti 4 890,25 EUR dydžio skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.Ieškovas ieškinyje nurodo, kad :Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą A. Z. individualiai įmonei, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini). Ta pačia nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Rancas", kurios direktorius L. T.. VĮ ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registro Išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, vienintelis šios įmonės savininkas ir vadovas nuo jos įregistravimo dienos buvo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris Gyventojų registro duomenimis mirė (duomenys neskelbtini).Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino šios bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą ir jų pateiktus kreditorinius reikalavimus, viso 1928,13 EUR sumai. Iš pateiktų kreditorinių reikalavimų ir teismo patvirtinto kreditorių sąrašo matyti, kad šios įmonės kreditoriai yra UAB „Vetfarmas" su 1460,07 EUR dydžio reikalavimu ir IĮ „Santovita" su 468,06 EUR dydžio reikalavimu. Pažymėtina, kad joks bankrutavusios A. Z. individualios įmonės turtas ir jokie įmonės dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, nes, kaip minėta aukščiau, įmonės savininkas yra miręs.Bankroto proceso metu administratorius gavo informaciją, kad šios bankrutavusios įmonės savininko ir vadovo A. Z. ir jo sutuoktinės (šiuo metu buvusios sutuoktinės) G. Z. santuoka nutraukta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu. Iš šio sprendimo matyti, kad tuo sprendimu ne tik buvo nutraukta santuoka, bet ir buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (tame tarpe ir dėl sutuoktinių turto padalijimo), pagal kurios nuostatas (tai nurodyta sprendimo rezoliucinės dalies punkte Nr. 5), po santuokos nutraukimo A. Z. individuali įmonė pripažinta asmenine A. Z. nuosavybe.VĮ „Registrų centras" duomenimis (priedas Nr. 7), mirusio A. Z. palikimo, t. y. jo vardu buvusio asmeninio turto, tame tarpe ir individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), turto paveldėtojai - vaikai, atsisakė, kas reiškia, jog palikimo, tame tarpe ir jo individualios įmonės, niekas nepriėmė.Pažymėtina, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto neužtenka jos prievolėms įvykdyti, tai už tas prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 dalis). Vykdydamas savo pareigas bankroto administratorius, siekdamas apginti pažeistas kreditorių teises ir interesus, ėmėsi veiksmų A. Z. individualios įmonės ir jos buvusio savininko A. Z. turtui, iš kurio būtų galima tenkinti bankroto byloje pareikštus kreditorinius reikalavimus, surasti. Išanalizavęs aukščiau nurodytą 2015-02-12 dienos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, administratorius nustatė, kad pagal teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas (punktai Nr. 4.1.1 ir 4.1.2.), po santuokos nutraukimo G. Z. atiteko santuokoje įgytas turtas - 4 971 EUR vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 14 590 EUR vertės statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai), esantys (duomenys neskelbtini). Taigi, iš šių punktų matyti, kad po santuokos nutraukimo G. Z. atiteko buvęs sutuoktinių nekilnojamasis turtas už 19 561 EUR. Kad sprendime nurodyti pastatai yra būtent tokios vidutinės rinkos vertės, kuri nurodyta sprendime, patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas (priedas Nr. 8). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtame Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendime (rezoliucinės dalies punktas Nr. 6) nurodyta, kad G. Z. dėl jai tenkančios didesnės sutuoktinio turto dalies, įsipareigoja sumokėti pareiškėjui A. Z. 25 proc. turto vertės kompensaciją, kurią sumoka per penkerius metus nuo kreditorinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 08-066497 -FA ir kreditavimo sutartį Nr. 08-066498-FA visiško įvykdymo. Taigi, iš aukščiau nurodytų teismo sprendimu patvirtintų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų matyti, kad buvusi A. Z. sutuoktinė G. Z. savo buvusiam sutuoktiniui A. Z. liko skolinga 25 proc. dydžio turto vertės kompensaciją, kas šiuo konkrečiu atveju sudaro 4 890,25 EUR (19 561: 25 proc.).Kadangi neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo - bankrutavusi A. Z. individuali įmonė neturi jokio turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su teismo patvirtintais kreditoriais bei apmokėti bankroto byloje kreditorių susirinkime patvirtintas administravimo išlaidas, vadovaujantis CK 2.50 str. 4 d., už neįvykdytas prievoles savo turtu atsako neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis - šiuo atveju A. Z..Kadangi buvusi A. Z. sutuoktinė G. Z. savo buvusiam sutuoktiniui A. Z. (šiuo metu mirusiam) liko skolinga 25 proc. dydžio turto vertės kompensaciją, kas sudaro 4 890,25 EUR (19 561 : 25 proc.), ši suma iš atsakovės G. Z. priteistina ieškovės bankrutavusios A. Z. individualios įmonės naudai, kad iš šios grąžintinos sumos būtų galima atsiskaityti su bankrutavusios įmonės kreditoriais.Bankrutavusios A. Z. individualios įmonės bankroto administratorius, vadovaudamasis LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, gindamas bankrutuojančios įmonės ir visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir interesus, bei 23 punktu, imdamasis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, reiškia šį ieškinį atsakovei G. Z. dėl 4 890,25 EUR dydžio skolos priteisimo ieškovės naudai.Kaip žinia, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turtas nėra atskirtas nuo jos dalyvio (įmonininko), todėl įmonės bankroto prievolės gali būti vykdomos ne tik iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir nukreipiant išieškojimą į individualios įmonės dalyvio turtą. CK 2.50 str. 4 d. yra nurodoma, kad individualios įmonės savininkas yra atsakingas už jo paties įmonės prievolių vykdymą, jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokios kategorijos bylose, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tuo atveju, jeigu įmonės savininkas neturi jam nuosavybės teise priklausančio turto, jo atsakomybė prieš įmonės kreditorius baigiasi. Tai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija byloje Nr. 3K-7-308/2004 „Ūkio bankas" v. A.L, kur pažymėjo, kad tuo atveju, kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d.) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 st. 3 d.). Svarbu paminėti, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto procese turtas, neatskirtas nuo įmonininko ar jo narių turto, teismo paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui natūra nėra perduodamas, todėl įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą esantį bendrąja jungtine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad „atsakomybės ribos bankrutuojant individualiai įmonei yra labai išplėstos įmonės ir dalyvio atžvilgiu, dėl ko bankroto procesas tampa nenaudingas bankrutuojančios įmonės dalyviui (savininkui), tačiau, bankroto procese yra ginami ne bankrutuojančio ūkio subjekto interesai, bet silpnesniosios šalies - kreditoriaus. Dėl šios priežasties, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto procesas yra palankus kreditoriui, nes yra tikimybė, kad pastarojo reikalavimai bus patenkinti visiškai ar bent iš dalies, jei ne iš įmonės turto, tai nukreipiant išieškojimą į individualios įmonės savininko (dalyvio) turtą". Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių ir pridėtų priedų matyti, jog, bankrutavusios A. Z. individualios įmonės buvęs dalyvis (savininkas) A. Z. turi (turėjo) turto, t. y. jam yra (buvo) skolinga buvusi sutuoktinė G. Z., kuri yra (buvo) įsipareigojusi sumokėti A. Z. 25 proc. dydžio po santuokos nutraukimo jai tekusios turto dalies kompensaciją. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 2.50 str. 4 d. ir suformuota teismų praktika, būtent į tą A. Z. priklausantį turtą, t. y. G. Z. sumokėtiną (grąžintiną) 25 proc. dydžio kompensaciją, kuri šiuo konkrečiu atveju sudaro 4 890,25 EUR, ir nukreiptinas išieškojimas bankrutavusios A. Z. individualios įmonės kreditorių naudai. Pažymėtina, jog iš nurodyto 2015-02-12 dienos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies 6 punkto nuostatų matyti, jog G. Z. minėtą 25 proc. dydžio kompensaciją yra (buvo) įsipareigojusi sumokėti buvusiam savo sutuoktiniui per penkerius metus nuo kreditorinių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis visiško įvykdymo. Bankroto administratoriui nežinoma, ar tie G. Z. kreditoriai įsipareigojimai kredito įstaigai yra įvykdyti. Akcentuotina, kad bankroto procesas yra griežtai reglamentuotas ir jis negali tęstis neribotą laiką. Siekiant kuo greičiau atstatyti pažeistas įmonės kreditorių teises ir interesus, bankroto procesas turi vykti operatyviai ir sklandžiai ir turi būti baigtas per 24 mėnesius nuo nutarties bankrutuojančią įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduotina įsiteisėjimo dienos. Bankroto administratorius bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui 2016-11-29 pateikė prašymą pripažinti A. Z. individualią įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduoti.Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir LR ĮBĮ nuostatas, šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad ieškovė bankrutavusi A. Z. individuali įmonė negali ir neturi teisės vilkinti bankroto proceso ir negali penkerius ar net daugiau metų laukti, kol A. Z. skolininkė G. Z. turėtų sumokėti (grąžinti) minėtą 25 proc. dydžio kompensacija, sumoje 4 890,25 EUR, juo labiau, kad A. Z. yra miręs ir nebūtų kam grąžinti (sumokėti) kompensacijos. O šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turtas nėra atskirtas nuo neribotos civilinės atsakomybės asmens turto, atsakovės G. Z. skola priteistina bankrutavusiai A. Z. individualiai įmonei.Minėtina, jog sutinkamai su CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, remiantis šia CK 6.37 str., 6.210 str. nuostatomis, darytina išvada, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 2 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, o to paties kodekso 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Įvertinus tai, kad ieškovė bankrutavusi A. Z. individuali įmonė, kurios vardu veikia bankroto administratorius UAB „Rancas", siekdama užtikrinti savo teisę į teisminę gynybą, patyrė bylinėjimosi išlaidas, prašo iš atsakovės G. Z. ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Atsakovė G. Z. savo atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad:A. Z. ir jo sutuoktinės G. Z. santuoka nutraukta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 dienos sprendimu. Iš šio sprendimo matyti, kad tuo sprendimu ne tik buvo nutraukta santuoka, bet ir buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kur po santuokos nutraukimo A. Z. individuali įmonė pripažinta asmenine A. Z. nuosavybe.Pagal teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, po santuokos nutraukimo G. Z. atiteko santuokoje įgytas turtas - 4 971 EUR vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 14 590 EUR vertės statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai), esantys (duomenys neskelbtini). Taigi, iš šių punktų matyti, kad po santuokos nutraukimo G. Z. atiteko buvęs sutuoktinių nekilnojamasis turtas už 19561 EUR. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad „G. Z. dėl jai tenkančios didesnės sutuoktinio turto dalies, įsipareigoja sumokėti pareiškėjui A. Z. 25 proc. turto vertės kompensaciją, kurią sumoka per penkerius metus nuo kreditorinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 08-066497 -FA ir kreditavimo sutartį Nr. 08- 066498-FA visiško įvykdymo".Ieškovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokios kategorijos bylose, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tuo atveju, jeigu įmonės savininkas neturi jam nuosavybės teise priklausančio turto, jo atsakomybė prieš įmonės kreditorius baigiasi. Tai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija byloje Nr. 3K-7-308/2004 „Ūkio bankas" v. A.L, kur pažymėjo, kad tuo atveju, kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d. ) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.). Taigi, pats ieškovas pripažįsta, kad tuo atveju, kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia.Šiuo atveju atsakovei pareigos vykdyti savo įsipareigojimus, pagal minėtą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą, pagrindo nėra, kadangi nėra įvykę kitos sąlygos, tai yra neįvykusi sąlyga sumokėti turto dalį per penkerius metus nuo kreditorinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 08-066497 -FA ir kreditavimo sutartį Nr. 08- 066498-FA visiško įvykdymo, kadangi kredito ir kreditavimo sutartys dar neįvykdytos.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad savo ieškinį palaiko, prašė jį tenkinti, viską išdėstę pateiktame ieškinyje, pateikę dokumentus, papildomai nieko neturintis paaiškinti.Atsakovės atstovas teismo posėdyje savo atsiliepimą palaikė, bei paaiškino, kad jis yra nepagrįstas. Kauno apygardos teismas pasisakė dėl žemės sklypo, kad jis bešeimininkis, nepagrįstas kreditorių reikalavimas į jį, jį perdavė valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip bešeimininkį turtą. Šiuo atveju yra piniginės lėšos, ir jeigu būtų suėjęs prievolės vykdymo terminas, šiuo atveju būtų analogiškas atvejis, ir piniginės lėšos pereitų valstybei, kaip bešeimininkis turtas. Visi kiti argumentai yra išdėstyti atsiliepime. Teismas ieškinį turėtų atmesti, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškinio atmetimo argumentai.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jos turtas neatskirtas nuo savininko turto. Atitinkamai, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumus, o būtent, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Tokius bankroto proceso ypatumus, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Vadovaujantis ĮBĮ 10 str.7 d. 1 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Iš šio turto gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 33 str. 1 d.). Būtent dėl to, kad individualios įmonės bankroto byloje gali būti parduotas visas ne tik įmonės, bet ir jos savininko turtas, individualios įmonės bankroto byloje savo reikalavimus reiškia tiek įmonės, tiek jos savininko, kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Atitinkamai į neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto bylą atsakovu traukiamas ir įmonės savininkas, kadangi, kaip jau minėta, įmonės kreditorių reikalavimai bus tenkinami ir iš savininko turto. Toks aiškinimas, kad neribotos civilinės atsakomybės savininkas į įmonės bankroto bylą traukiamas būtent atsakovu, atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad bankrutavusios A. Z. individualios įmonės kreditoriai, atstovaujami bankroto administratoriaus UAB ,,Rancas“, turi reikalavimo teisę į individualios įmonės savininką A. Z.. Tačiau A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventojų registro išrašo duomenimis yra miręs (duomenys neskelbtini). Mirus A. Z. atsirado palikimas. Paveldimi yra materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės ir t.t. (CK 5.1 str.2 d.).Iš VĮ ,,Registrų centras“ testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad 2016-01-12 palikėjo A. Z. vaikai atsisakė jiems priklausančio palikimo (b.16 l.). Duomenų, kad A. Z. turtą būtų priėmę kiti asmenys nėra. Jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str.3 d.). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str.)..Atsakovę ir ieškovą nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi atsakovė turi prievolę sumokėti kompensaciją ne ieškovui, o ieškovo skolininkui A. Z.. Mirus A. Z., jo turtinę teisę į atsakovės mokėtiną kompensaciją įgijo ne ieškovas, o mirusiojo A. Z. turto paveldėtojas. Nors šiuo metu palikimo niekas nėra priėmęs, tačiau jį privalo priimti valstybė, kuri negali atsisakyti šio palikimo priimti. Tik priėmus palikimą ieškovas įgis reikalavimo teisę į mirusiojo palikimą priėmusią valstybę.Be to pažymėtina, kad nėra suėjęs atsakovės prievolės vykdymo terminas. Ieškovė nurodo, kad kompensaciją privalo išmokėti per 5 metus nuo kreditavimo sutarčių pasibaigimo, kaip matyti iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-321-831/2015. Šios sutartys sudarytos 2008-06-18, kredito likutis 5957,88 eurų, bei 33361,65 eurų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nepateikė šių nutarčių kopijų, ieškovas neparašė jų išreikalauti, kadangi pripažino, jog šios sutartys nėra pasibaigę, ir jos nepasibaigs per 2 metų individualios A. Z. įmonės bankroto procedūrą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šios kreditavimo sutartys nepasibaigę. Atsižvelgiant į kredito didelį likutį, į šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad šios kreditavimo sutartys šiuo metu nėra pasibaigę.Kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 str.1 d.,2 d.).Ieškovas neginčija, kad prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs. Mirusiojo A. Z. palikimo, tame turtinės teisės į skolą iš atsakovės, iki šio laiko nėra priėmusi valstybė, kuri už palikėjo prievoles atsako paveldėtu turtu. Mirusio A. Z. teisų perėmėjui (paveldėtojui) perėmus prievolinius santykius su atsakove G. Z., jis neįgis naujų teisių ir pareigų, kurių neturėjo mirusysis, tame tarpe reikalauti anksčiau laiko įvykdyti prievolę. Todėl teismas mano, kad dėl išvardintų priežasčių ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas, atsakovės atstovas jokių bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.Ieškovas nuo žyminio mokesčio buvo atleistas (CPK 83 str.1 d.8 p.). Kadangi ieškinys atmestas visiškai, šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos, nes jos (0,58 Eur) neviršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 275 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.