Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui A. B. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Gintarė Raišutienė prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškovės ieškinį per nustatytą terminą nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos, pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, bei šaukimas) atsakovui A. B. laikomi įteiktais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalimi, t. y. procesiniai dokumentai buvo siunčiami asmeniškai atsakovui, pastarojo nurodytu elektroniniu paštu bei gautas atsakovo patvirtinimas, jog procesinius dokumentus gavo.

Atsakovas A. B. į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas atidėti bylos nagrinėjimą ir kitų prašymų nepateikė, ieškovei išreiškus prašymą nagrinėti ginčą iš esmės, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1706, kurios pagrindu atsakovas įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, šalys taip pat sudarė priedus prie darbo sutarties ir papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties. 2023 m. rugpjūčio 20 d., atsakovui vairuojant jam patikėtą ieškovės transporto priemonę vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas būdamas neblaivus, atsitrenkė į betoninį bloką, nukritus betoniniams blokams trūko transporto priemonės bakas, transporto priemonė neteko padangos. UAB „RedGo Lithuania“ ieškovei suteikė tarpininkavimo ir pagalbos kelyje paslaugas, už kurias ieškovei išrašyta 2023 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RG-236574 3 480,00 Eur (be PVM) sumai. UAB „Transeta Service“ ieškovei suteikė transporto paslaugas, už kurias ieškovei išrašyta 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TS 13476 2 400,00 Eur (be PVM) sumai. UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ ieškovei suteikė šias paslaugas: vilkikui, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas remontas už 13 598,99 Eur (be PVM) sumą, ieškovė apmokėjo įmonei UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ už šiuos darbus jai išrašytą 2023 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TSS23 Nr. 00008954; puspriekabei, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas remontas už 3 970,80 Eur (be PVM) sumą, ieškovė apmokėjo įmonei UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ už šiuos darbus jai išrašytą 2023 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TSS23 Nr. 00008953. 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir sutiko atlyginti įmonei 23 049,79 Eur žalą. 2023 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutartis su atsakovu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė surašė atsakovui pretenziją dėl žalos, padarytos apgadinus transporto priemonę, atlyginimo, prašydama atlyginti 23 000,00 Eur žalą įmonei.

Darbdavė 2023 m. spalio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo. Darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. DGKS-6132 darbo byloje Nr. APS-131-20007/2023 darbdavės prašymą atsisakė nagrinėti, konstatuodama, kad reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas jos kompetencijai.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pareiga atlyginti žalą kyla, kai ji padaryta neteisėta veika (pažeidus įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus, kitus teisės aktus) dėl pažeidėjo kaltės, šią neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, o pažeidėją ir nukentėjusią šalį – darbo teisiniai santykiai pažeidimo metu bei žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023).

Byloje nustatyta, kad transporto priemonė buvo apgadinta 2023 m. rugpjūčio 20 d. eismo įvykio Prancūzijoje metu, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). Faktą, jog atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus patvirtina byloje pateikta 2023 m. rugpjūčio 21 d. Moulins teismo nutartis dėl patvirtinimo ir civilinio ieškinio. Aplinkybę, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovės vilkikas ir puspriekabė patvirtina į bylą pateiktos sugadinimų fotonuotraukos.

Dėl darbo pareigų pažeidimo ir kaltės

Darbo pareigų pažeidimas suprantamas, kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra vykdyti darbo pareigas, kurias numato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Kasacinėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti pareigas, dirbti sąžiningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams. Darbuotojo neveikimas taip pat gali būti neteisėtas, kai jis buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Darbdavys turi pareigą nustatyti darbo tvarką ir darbo pareigas ir pasirašytinai su jomis supažindinti darbuotoją.

Kaip jau nustatyta anksčiau, atsakovas pas ieškovę nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbuotojas pagal su ieškove sudarytą darbo sutartį buvo įsipareigojęs laikytis DK, įmonės darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų ir kitų įmonės vidaus dokumentais nustatytos tvarkos, kokybiškai atlikti pavestas užduotis (5.17. punktas). Taip pat, pagal papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties (papildomo susitarimo (sutarties) 1.1. 1.14, 1.18, 1.19, 1,21., 1.22., 1.24. punktai) darbuotojas buvo įsipareigojęs rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu, tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti žalą atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo, prisiimti atsakomybę už jam perduotas transporto priemones, o apgadinus transporto priemonę ar įvykus autoavarijai dėl darbuotojo kaltės ir įvykį nedraudžiamuoju, darbuotojas darbuotojas įsipareigojo pilnai atlyginti žalą.

Atsakovui, prisiėmus įsipareigojimus pagal darbo sutartį ir jos priedą, kyla pareiga atlyginti žalą, numatytą darbo sutarties priede ir įstatymuose. Neginčijamai įrodyta, kad ieškovė ir atsakovas teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla, t. y. žala atsirado atsakovui vykdant tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcija, jam sukėlus eismo įvykį, kurio sukėlimo metu atsakovas buvo neblaivus, yra atsakovo kaltė, nes atsakovas neblaivus sukeldamas eismo įvykį pažeidė ne tik Prancūzijos įstatymus, bet ir savo darbo pareigas, šiurkščiai jas pažeisdamas, t. y. darbo funkcijų atlikimo metu buvo neblaivus.

Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas vairuodamas transporto priemonę neblaivus, pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, o to pakanka jo kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti. Iš byloje pateiktos 2023 m. rugpjūčio 21 d. Moulins teismo nutarties dėl patvirtinimo ir civilinio ieškinio nustatyta, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Prancūzijoje taikomo Baudžiamojo kodekso 223-1 straipsnyje. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė imperatyvias teisės normas ir kartu bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai pagal tvarkingo, rūpestingo ir doro asmens elgesio standartą. Neteisėtas veikimas - transporto priemonės vairavimas neblaiviam, laikytinas neteisėtu dėl to, kad tokius veiksmus draudžia atlikti ne tik Prancūzijos įstatymai, bet ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei Kelių eismo taisyklės. Tokiu būdu, atsakovas civilinės atsakomybės požiūriu laikomas kaltu, nes jis dirbdamas vairuotoju, žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaiviu. Tai suponuoja jo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, kurio metu ieškovei buvo padaryta žala.

Dėl priežastinio ryšio

Atsakovui ginčijant priežastinio ryšio buvimą, turi būti nustatyta CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga, t. y. kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais atsakovo atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo veiksmų rezultatu. Ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo.

Konstatuotina, kad neteisėtai, pažeidžiant viešosios teisės normas, atsakovo veiksmai su eismo įvykio metu padaryta žala susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad jeigu atsakovas nebūtų vairavęs transporto priemonės neblaivus, nebūtų sąlygų kilti eismo įvykiui ir nebūtų atsiradę byloje aptartų padarinių.

Visos šios išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. yra jo neteisėti veiksmai (darbo pareigų pažeidimas), priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (sukelto eismo įvykio metu sugadino transporto priemonę ir tuo padarė žalą), bei atsakovo kaltė (darbo funkcijų atlikimo metu buvo neblaivus). Šalys pažeidimo padarymo metu buvo susietos darbo santykiais ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Dėl žalos dydžio

DK 152 straipsnio 1 dalis numato, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, kuomet žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl 23 953,79 Eur žalos atlyginimo. Atsakovo eismo įvykio metu padarytos žalos faktą ir jos dydį patvirtina šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai: ieškovės vilkiko ir puspriekabės užfiksuotų sugadinimų fotonuotraukos; UAB „RedGo Lithuania“ ieškovei išrašyta 2023 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RG-236574 3 480,00 Eur (be PVM) sumai, kurios apmokėjimą patvirtina 2023 m. rugsėjo 14 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. MOK000165715 4 952,53 Eur sumai; UAB „Transeta Service“ ieškovei išrašyta 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TS 13476 2 400,00 Eur (be PVM) sumai, kurios apmokėjimą patvirtina 2023 m. rugsėjo 14 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 677635 2 904,00 sumai; UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ išrašyta 2023 m. spalio 3 d. PVM sąskaita faktūra serija TSS23 Nr. 00008954 13 598,99 (be PVM) sumai ir 2023 m. spalio 3 d. PVM sąskaita faktūra serija TSS23 Nr. 00008953 3 970,80 Eur (be PVM) sumai, kurių apmokėjimą patvirtina 2023 m. lapkričio 15 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 677988 3 6184,58 Eur sumai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjančiam organui DK 152 straipsnio 3 dalis suteikia teisę sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, tačiau jei žala padaroma tyčia, tai jos atlyginimas negali būti mažinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023).

Kaip nustatyta anksčiau, 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir sutiko atlyginti įmonei 23 049,79 Eur žalą. Atsižvelgiant į minėtą susitarimą, spręstina, jog atsakovas pasirašydamas minėtą sutartį įvertino savo finansines galimybes sumokėti 23 049,79 Eur sumą. Byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindų teismas spręstų klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio mažinimo.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, pažeidė pareigą tausoti darbdavio turtą, žinodamas, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonės būdamas neblaiviu bei dėl to sukėlęs eismo įvykį, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo kaltės padarytą 23 953,79 Eur žalą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (23 953,79 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, iš esmės tenkinant visus ieškinio reikalavimus, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė sumokėjo 539,00 Eur žyminio mokesčio, 365,78 Eur už vertimo paslaugas ir patyrė 968,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tai patvirtina byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimai. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, ieškovės prašymas tenkintinas - jai priteistinas 1 872,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“, juridinio asmens kodas 303025620, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 953,79 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 79 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (23 953,79 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 872,78 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.