- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- eCIK-1257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05843-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Virgilijus Grabinskas, Antanas Simniškis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų srautas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB "Investicijų srautas"
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. vasario 11 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų srautas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. sausio 3 d. nutartimi Nr. DOK-6546 atsisakė priimti atsakovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartis atmesti prašymą patvirtinti taikos sutartį, peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Atsiliepimas
Atsakovės 2022 m. vasario 11 d. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė CPK 135 straipsnio 1 dalį, rėmėsi teismų praktika dėl teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius byloje, todėl skirtingai vertino tas pačias faktines aplinkybes ir nepagrįstai paneigė ginčo šalių galimybę užbaigti bylą taikos sutartimi. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai netinkamai taikė taikos sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypdami nuo teismų praktikos, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog iš esmės ginčas negali būti išspręstas šalių sudaryta taikos sutartimi. Šiuo atveju visos šalys išreiškė norą ginčą baigti taikos sutartimi. Šalys pripažįsta, kad egzistuoja viešasis interesas, ši aplinkybė teismui buvo žinoma dar iki meditacijos proceso pradžios. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiaiškino faktinių aplinkybių apie sklype esančių statinių pobūdį, nes tokios aplinkybės buvo reikšmingos vertinant taikos sutarties atitiktį imperatyvioms įstatymo normoms, o apeliacinės instancijos teismas neapgrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo būti aktyvus.