Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nikolajui Semionovui, atsakovo atstovams V. K. ir advokato padėjėjui Artūrui Tukleriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. K. ieškinį UAB „Projektų bankas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už uždelsimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 9842,14 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 1170,20 Eur dienpinigių ir kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo po 1940,23 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2015-03-20 iki sprendimo priėmimo dienos. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2013-10-12 darbo sutartį Nr. DS-34 dirbo UAB „Projektų bankas“ darbų vadovu. Darbo sutartyje buvo nustatytas darbo užmokestis 36 Lt už valandą su priemokomis. Darbo sutartis nutraukta 2015-03-19, tačiau darbdavys neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 193 straipsnį už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje, t. y. darbdavys už viršvalandinį darbą ir darbą naktį turėjo priskaičiuoti papildomai ne mažiau kaip po 18 Lt už valandą. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2013 metų spalio mėnesį jis dirbo 116,5 darbo valandų, iš kurių 11 valandų viršvalandžiai, todėl darbdavys turėjo priskaičiuoti 4392 Lt darbo užmokesčio (116,5x36 = 4194; 18x11 = 198), tačiau priskaičiavo tik 4197 Lt. Be to, šį mėnesį buvo 18 dienų komandiruotėje, už kurią atsakovas nesumokėjo 351 Lt dienpinigių. Tokiu būdu, iš viso už 2013 metų spalio mėnesį darbdavys nepriskaičiavo 198 Lt darbo užmokesčio ir 351 Lt dienpinigių. Kitais darbo mėnesiais atsakovas analogiškai nepriskaičiuodavo darbo užmokesčio ir nemokėdavo dienpinigių, todėl per visą darbo laiką atsakovas iš viso nepriskaičiavo 12950,19 Eur darbo užmokesčio (išskaičius mokesčius – 9842,14 Eur) ir neišmokėjo 1170,20 Eur dienpinigių. Atsakovas atleidimo iš darbo dieną šių sumų neišmokėjo, todėl pagal DK 141 straipsnio 3 dalį turi sumokėti už uždelsimo laiką vidutinį darbo užmokestį, kuris, atskaičius mokesčius, yra 1940,23 Eur. Dėl šių sumų išmokėjimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), kuri 2015-07-08 sprendimu Nr. DGKS-2833 (toliau – Sprendimas) išieškojo iš atsakovo 43,58 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2015 metų sausio-vasario mėnesius. DGK tokį Sprendimą priėmė, remdamasi atsakovo pateiktu suklastotu darbo sutarties egzemplioriumi, kuriame ieškovui priklausančio darbo užmokesčio dydis nurodytas tik 1450 Lt. Su DGK sprendimu nesutinka ir prašo priteisti iš atsakovo 9842,14 Eur darbo užmokesčio, 11470,20 Eur dienpinigių, kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo po 1940,23 Eur per mėnesį nuo 2015-03-20 iki teismo sprendimo priėmimo.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Artūras Tukleris prašė ieškinį atmesti. Mano, kad ieškovo reikalavimai dėl nepriskaičiuoto darbo užmokesčio pagrįsti tik tai sumai, kurią paskaičiavo DGK, t. y. 43,58 Eur. Ieškovui buvo išmokėti visi dienpinigiai, kurie nurodyti atsakovo pateiktuose įsakymuose dėl komandiruočių. Sutinka, kad ieškinyje ieškovui neišmokėtas darbo užmokestis paskaičiuotas teisingai, jeigu pripažinti, kad turėjo būti mokami 36 Lt per valandą, tačiau turi būti vadovaujamasi darbo sutartimi, kurioje įrašytas 1450 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis su priemokomis, todėl ieškovo nurodytos darbo užmokesčio nepriemokos nėra. Ekspertizė nustatė, kad abu atsakovo pateiktos darbo sutarties lapai atspausdinti skirtingais spausdinimo aparatais, tačiau būtent ant šio sutarties egzemplioriaus yra ieškovo parašas dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl ši darbo sutartis laikytina tikrąją šalių valią atspindinčia sutartimi. Be to, iš darbo užmokesčio apskaičiavimo matyti, kad ieškovui praktiškai niekada nebuvo mokama po 36 Lt per valandą, tačiau ieškovas dėl to nė karto į atsakovą nesikreipė. Mano, kad dar vienas darbo sutarties pirmo lapo variantas su 5921,05 Lt dydžio mėnesiniu darbo užmokesčiu atsirado tada, kai šalys derino sutarties sąlygas, tačiau toks darbo užmokestis buvo per didelis, todėl šalys, turbūt, susitarė jį sumažinti iki 1450 Lt. Gali būti, kad 2013 metų spalio mėnesio atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal ieškovo pateiktą darbo sutartį, o vėliau šalys savo susitarimą pakeitė. Ieškovas iki kreipimosi į DGK jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui nereiškė ir iš esmės konkliudentiniais veiksmais mokamam darbo užmokesčiui pritarė, po atleidimo iš darbo iškart įsidarbino kitoje įmonėje, todėl tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, prašo netaikyti atsakovui sankcijų, nurodytų ieškinyje, kurios būtų neadekvačios, neprotingos ir neproporcingos pažeidimui. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovo įmonė šiuo metu yra restruktūrizuojama, jos finansinė padėtis yra labai bloga. Prašomos sankcijos priteisimas padarytų žalą ne tik įmonei ir jos darbuotojams, bet ir kreditoriams bei tretiesiems asmenims.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia negaliojančia darbo sutartimi, kurios 3 punkte nurodyta, kad ieškovui mokamas 36 Lt per valandą darbo užmokestis su priemokomis. Fakto, kad ieškovo pateiktą 2013-10-12 darbo sutarties Nr. DS-34 variantą šalys pasirašė 2013-10-21, neginčija, tačiau dar tą pačią dieną, pastebėjus, kad per klaidą buvo pasirašytas ne tas sutarties variantas, šalys pasirašė kitą darbo sutartį ta pačia data bei numeriu, pripažindami prieš tai pasirašytą darbo sutartį negaliojančia. Šios darbo sutarties 3 punkte numatyta, kad atsakovui mokamas 1450 Lt dydžio su priemokomis darbo užmokestis per mėnesį. Atsakovas anksčiau pasirašytos darbo sutarties atsakovui negrąžino ir nesunaikino. Aplinkybę, kad šalių darbo santykių metu galiojo naujai pasirašyta darbo sutartis, įrodo ir ta aplinkybė, kad būtent šiame darbo sutarties egzemplioriuje ieškovas pasirašė dėl darbo sutarties nutraukimo. Darbo sutarčių pirmi lapai, kuriuose aptartas darbo užmokestis, negalėjo būti sukeisti, nes neatitiktų sutarties punktų eiliškumas kitame darbo sutarties lape. Faktą, kad darbo užmokestis buvo teisingai skaičiuojamas pagal atsakovo pateiktą darbo sutartį, patvirtina tai, kad ieškovas darbo santykių metu niekada nekėlė jokių pretenzijų dėl neva nepilnai mokamo atlyginimo. Iš viso ieškovui už darbą nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 metų gruodžio mėnesio ieškovui buvo priskaičiuotas 8246,024 Eur (28471,87 Lt) atlyginimas su priemokomis bei 1198,44 Eur (4137,97 Lt) dienpinigių, o 2015 metų sausio mėnesį – 2015 metų kovo mėnesį buvo priskaičiuotas 886,98 Eur atlyginimas su priemokomis. Per visą darbo laiką iš viso ieškovui priskaičiuotas 10331,44 Eur atlyginimas ir dienpinigiai. Atsakovas iš viso ieškovui pervedė 12599,26 Eur sumą, t. y. dėl techninės klaidos buhalterinėje sistemoje ieškovui pervedė daugiau pinigų, nei jam priklausė. Tokiu būdu, ieškovas, pasinaudodamas nebegaliojančia darbo sutartimi, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad dirba buhaltere UAB „Projektų bankas“. Kadrų skyriaus įmonėje nėra, todėl darbo sutartis tvarkydavo direktorius arba ji. 2013-10-12 darbo sutartis, kurioje nurodytas 36 Lt valandinis atlygis, su ieškovu buvo sudaryta, tačiau paaiškėjus, kad ieškovas neturi atestacijos ir negali pagal teisės aktus būti suvirinimo darbų vadovu, dar tą pačią dieną ar kelių dienų bėgyje buvo deramasi dėl darbo užmokesčio sumos ir su ieškovu buvo pasirašyta kita sutartis, kurioje nustatytas bazinis darbo užmokestis 1450 Lt, prie kurio priskaičiuojamas priedas ar premija, priklausantys nuo konkrečios rangos sutarties įvykdymo. Gal būti, kad direktorius pirmąją darbo sutartį su ieškovu nelabai atsakingai pasirašė, o tik paskui pradėjo gilintis, kad ieškovas neturi atestacijos, visiškai nemoka lietuvių kalbos ir t. t. Pasirašydamos naują darbo sutartį, šalys sutarė, kad jeigu darbai įvykdomi puikiai, tai sudėjus bazinį darbo užmokestį ir premija turėtų būti 36 Lt už valandą, t. y. tiek, kiek buvo nustatyta pirmoje sutartyje. Dėl premijų dydžio nuspręsdavo pats direktorius, atsižvelgdamas į darbuotojo darbo efektyvumą. Neprašė ieškovo, kad grąžintų pirmosios sutarties jam duotą egzempliorių. Pradžioje toks atlyginimas ir būdavo, tačiau 2014 metais ieškovo darbo rezultatai pablogėjo, todėl premijos labai sumažėjo arba jų ir iš viso nebuvo. UAB „Enerstena“, kurioje ieškovas dirbo darbų vadovu, netgi kreipėsi su prašymu nušalinti ieškovą nuo pareigų, nes jam pavaldūs darbuotojai darbo vietoje buvo neblaivūs, rizikavo savo gyvybe. Ieškovas niekada nesikreipė į administraciją dėl netinkamai priskaičiuoto darbo užmokesčio ir, nutraukiant darbo sutartį, jokių pretenzijų nereiškė. Įmonėje naudojamos dvi darbo sutarčių formos – kurią patogiau užpildyti, ta ir naudojama. Ant atsakovo pateiktos sutarties yra ieškovo parašas, patvirtinantis, kad būtent ši sutartis nutraukiama. Galbūt įvyko kažkokia klaida, kad pirmas sutarties lapas yra pakeistas, bet atsakovas, pasirašydamas įrašą dėl darbo sutarties nutraukimo, matė, kad sutartyje įrašytas 1450 Lt darbo užmokestis. Įsitikinusi, kad ieškovas negalėjo ateiti į įmonės ofisą ir pats prisispausdinti darbo sutarčių blankų, todėl mano, kad visos sutartys, esančios byloje, yra paruoštos jų įmonėje. Sutinka, kad, darbo užmokestį skaičiuojant po 36 Lt už valandą, ieškinio reikalavimai aritmetiškai paskaičiuoti teisingai. Mokėjimo nurodymuose nebuvo nurodoma, kad tai darbo užmokestis ir dienpinigiai, tačiau ieškovui buvo išmokėti visi dienpinigiai, nurodyti įsakymuose dėl komandiruočių.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovas ieškiniu skundžia DGK Sprendimą, kuriuo DGK ieškovo prašymą tenkino iš dalies – išieškojo jo naudai 43,58 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2015 metų sausio ir vasario mėnesius bei 483,68 Eur kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo nuo 2015-03-20 iki 2015-07-08. DGK sprendime konstatavo, kad atsakovas sumokėjo ieškovui visą priklausantį darbo užmokestį, išmokas už viršvalandinį ir naktinį darbą bei dienpinigius. Ieškovas su ginčijamu Sprendimu nesutinka todėl, kad DGK jame rėmėsi atsakovo pateiktu suklastotu darbo sutarties egzemplioriumi, kuriame ieškovui priklausančio darbo užmokesčio dydis nurodytas tik 1450 Lt.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutarto atlyginimo už darbą. Į bylą yra pateikti net trys dokumentai, pavadinti „darbo sutartis“, kurie datuojami 2013-10-12, jų numeriai (DS-34) yra tapatūs (8-9, 74-75, 174-175 b. l.). Abi šalys įrodinėja, kad jų pateiktas dokumento egzempliorius yra originalus, darbo santykių buvimo fakto neginčija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Ieškovas UAB „Projektų bankas“ pradėjo dirbti 2013-10-14 darbų vadovu. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2015-03-19 (75 b. l.) . Ieškovas nurodo, kad darbo apmokėjimo sąlygų pagrindas yra jo su ieškiniu pateiktoje darbo sutartyje nustatytas 36 Lt už valandą dydžio atlyginimas. Atsakovas pripažįsta, kad tokia darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta, tačiau nurodo, kad dar tą pačią dieną šalys pasirašė kitą darbo sutartį, kurioje nustatė 1450 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Kaip atsirado dar vienas darbo sutarties egzempliorius, kuriame nustatytas 5921,05 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis, šalys nepaaiškino.

Byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016-05-30 išvada Nr. 11-953 (16), atlikta ikiteisminiame tyrime medžiagoje Nr. 01-1-0258531-15 (159-163 b. l.). Specialistui tyrimui buvo pateikti trys dokumentai – ieškovo su ieškiniu pateikta darbo sutartis, pažymėta Nr. 1 (toliau – Sutartis Nr. 1), ieškovo ikiteisminiam tyrimui pateikta darbo sutartis, pažymėta Nr. 2 (toliau – Sutartis Nr. 2), ir atsakovo su atsiliepimu pateikta darbo sutartis, pažymėta Nr. 3 (toliau – Sutartis Nr. 3). Specialistas padarė išvadą, kad ieškovo pateikta Sutartis Nr. 1 atspausdinta kitu spausdintino aparatu nei Sutartys Nr. 2 ir Nr. 3, o atsakovo pateiktos Sutarties Nr. 3 lapai atspausdinti dviem skirtingais spausdinimo aparatais, pirmas lapas šioje sutartyje yra pakeistas.

Teismas, remdamasis šia specialisto išvada ir vizualiai įvertinęs dokumentą, įvardintą Sutartimi Nr. 3 (74-75 b. l.), nusprendžia, jog jis yra nepatikimas, todėl neturintis įrodomosios galios (CPK 202 straipsnis). Atsakovo turimas egzempliorius nėra pasirašytas pirmame lape darbuotojo, skiriasi lapų techniniai teksto rinkimo ypatumai, todėl juo vadovautis negalima. Ta aplinkybė, kad tik šiame egzemplioriuje yra įrašas apie darbo sutarties nutraukimą ir abiejų šalių parašai, nedaro šio dokumento patikimu, nes tiek darbo sutarčių blankų, esančių byloje, gausumas, tiek ir byloje esantys įsakymų dėk komandiruočių skirtingi variantai (56-57, 99-100 b. l.) leidžia pagrįstai abejoti darbdavio, kuris yra atsakingas už tinkamą dokumentų tvarkymą, sąžiningumu ir teikiamų dokumentų patikimumu.

Šalys yra laisvos sudaryti susitarimus (DK 3 straipsnio 1 dalis), tačiau pagal darbo įstatymus susitarimai dėl darbo užmokesčio privalo būti rašytinės formos (DK 99 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje darbdavys nepateikė tinkamo rašytinės formos dokumento, kuris galėtų būti prilygintas darbo sutarčiai ir patvirtintų susitarimą dėl darbo užmokesčio, todėl teismas pripažįsta, kad susitarimą tarp šalių dėl darbo užmokesčio patvirtina ieškovo pateikta Sutartis Nr. 1, kurios tikrumą pripažino ir pats atsakovas. Byloje dar yra Sutartis Nr. 2, kurioje nustatytas 5921,05 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis, tačiau nė viena iš šalių ja vadovautis neprašo. Teismas, įvertinęs šalių faktinius veiksmus pirmais mėnesiais nuo darbo pradžios, kai buvo mokamas atlyginimas, artimas atlyginimui, nustatytam Sutartyje Nr. 1 (15, 76 b. l.), pripažįsta, jog tikroji šalių valia dėl darbo užmokesčio dydžio buvo susitarimas dėl 36 Lt už valandą (CPK 185 straipsnis).

Ieškinyje ieškovas pateikė darbo užmokesčio nuo 2013-10-14 iki 2015- 03-19 paskaičiavimus ir nurodė, kad darbdavys už visą darbo laikotarpį jam nepriskaičiavo 12950,19 Eur darbo užmokesčio, todėl neišmokėjo 9842,14 Eur. Be to, nurodė, kad atsakovas jam nemokėjo įsakymuose dėl komandiruočių priskaičiuotų dienpinigių, todėl prašo priteisti 1170,20 Eur. Iš viso prašo priteisti 11012,34 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių.

Atsakovas ieškinio nepripažino, tačiau jame pateiktų darbo užmokesčio nepriemokos paskaičiavimų neginčijo. Iš 2015-05-13 pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad ieškovui nuo 2013-10-14 iki 2014-12-31 priskaičiuota 37110,84 Lt (10748,04 Eur) darbo užmokesčio, 2015 metais priskaičiuota 1127,14 Eur darbo užmokesčio, o mokėtinas atlyginimas priskaičiuotas atitinkamai 28471,87 Lt (8246,02 Eur) ir 886,98 Eur. Iš viso atsakovas ieškovui priskaičiavo ir išmokėjo 9133 Eur darbo užmokesčio. Kadangi pagal Sutartį Nr. 1 ieškovui turėjo būti mokama 36 Lt už valandą, todėl, atsižvelgiant į ieškovo paskaičiavimus, už visą darbo laiką jam turėjo būti išmokėtas 18975,14 Eur (9842,14 Eur + 9133 Eur) dydžio atlyginimas (atskaičius mokesčius), o kartu su dienpinigiais turėjo būti išmokėta 20173,58 Eur (18975,14 Eur + 1198,44 Eur).

Liudytoja J. K., dirbanti buhaltere UAB „Projektų bankas“, patvirtino, kad ieškovui buvo išmokėtas visas priskaičiuotas atlyginimas ir visi įsakymuose dėl komandiruočių nurodyti dienpinigiai, kurie bankiniuose pavedimuose kartu įvardinti kaip darbo užmokestis. Ji taip pat pažymėjo, kad per klaidą ieškovui pervedė netgi daugiau lėšų, nei buvo priskaičiuota. Iš banko operacijų išrašų (101-104 b. l.) seka, kad ieškovui 2013-2014 metais pervesta 37421,91 Lt (10838,13 Eur), 2015 metais pervesta 1761,13 Eur, o iš viso pervesta 12599,26 Eur. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovui buvo išmokėti visi už komandiruotes priskaičiuoti dienpinigiai ir sprendžia, kad atsakovas ieškovui nesumokėjo 7574,32 Eur (20173,58 Eur – 12599,26 Eur) darbo užmokesčio, todėl ieškinys tenkinamas iš dalies – ieškovui priteisiama 7574,32 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), o prašymas priteisti dienpinigius atmetamas.

Dėl kompensacijos už uždelsimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo priteisimo.

Atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovą, pastarajam neišmokėjo ieškinyje nurodyto nepriskaičiuoto 9842,14 Eur darbo užmokesčio, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo po 1940,23 Eur per mėnesį nuo 2015-03-20 iki teismo sprendimo priėmimo.

Po darbo santykių nutraukimo darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios išmokos teisinės prigimties, pažymėjo, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Tik tuo atveju, jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2013-03-15 nutartis civilinėje bylioje Nr. 3K-3-87/2013 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2014-01-01 ieškovo realiai gaunamas darbo užmokestis akivaizdžiai sumažėjo, tačiau ieškovas, tai žinodamas, toliau tęsė darbo santykius, o dėl pažeistų teisių į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2015-06-09 (63 b. l.), t. y. beveik po trijų mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat būtina pažymėti, kad ginčas tarp šalių dėl jų sutarto atlyginimo didžiąja dalimi kilo ne tik dėl neatsakingo dokumentų tvarkymo UAB „Projektų bankas“, bet ir dėl to, kad ieškovas pasirašė mažiausiai trijuose skirtinguose darbo sutarties blankuose (8-9, 74-75, 174-175 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į darbo santykių sutartinį pobūdį, sprendžia, kad toks ieškovo elgesys galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką jo sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu.

Kasacinis teismas, plėtodamas ir pildydamas teismų praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo yra išaiškinęs, kad pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, į tai, kad ieškovo elgesys galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką šio sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio po 1940,23 Eur per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimas ieškovui reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Be to, byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina, kad ieškovas jau sekančią dieną po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pradėjo dirbti UAB „Energetikos remonto ir montavimo centras“, o šiuo metu dirba UAB „ERRV“. Dėl to teismas, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 1940,23 Eur per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2015-03-20 iki teismo sprendimo priėmimo dienos tenkina iš dalies, priteisiant iš atsakovo konkrečią 500 Eur sumą, laikant ją pakankama kompensuoti ieškovo praradimus (DK 35 straipsnis).

Pažymėtina, kad darbo užmokestis teismo sprendimu priteisiamas pinigų suma, neišskaičiavus iš jos privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui šias išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai. Tarp šalių kilusio darbo ginčo nagrinėjimas yra užsitęsęs, jo išsprendimas ir greitesnis teisinės taikos atkūrimas aktualus abiem šalims, todėl teismas nurodytą sumą ieškovo naudai priteisia pinigine suma, kuri apskaičiuota be privalomų mokesčių. Atsakovas privalo nuo priteistos ieškovo naudai sumos apskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas 68,78 %. Ieškovas patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbos išlaidos) (182-187 b. l.), atsakovas patyrė 1089 Eur išlaidų (advokato pagalbos išlaidos) (113-119 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 825,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 339,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteisiama 485,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas, paduodant ieškinį, nuo žyminio mokesčio yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl proporcingai patenkintai reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 242 Eur (8074,32 Eur x 3 % = 242 Eur) žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Projektų bankas“, j. a. k. 302498182, A. K. naudai 7574,32 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 32 ct) nesumokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), 500 Eur (penkis šimtus eurų) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką ir 485,37 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškovo reikalavimą dėl 1170,20 Eur dienpinigių priteisimo.

Priteisti iš UAB „Projektų bankas“ į valstybės biudžetą 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.