- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-754-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00636-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- P. M.
- Išvadą teikia
- Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-809-876/2012 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei J. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti išlaikymą 200 Lt dydžio mėnesinėmis išmokomis. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo pasikeitė jo ir atsakovės turtinė padėtis, jis finansiškai neįstengia mokėti 400 Lt per mėnesį, turi du išlaikytinius bei kitų įsipareigojimų. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, J. B. niekur nedirbo, o jis dirbo UAB „Superbanketai“ ir dar buvo vaiko priežiūros atostogose, jo pajamos tuo metu buvo apie 4000 Lt, vėliau įsidarbino UAB „Balrena“, tikėdamasis didesnio atlyginimo, tačiau iki šiol atlyginimas yra minimalus, atsirado sveikatos problemų – nustatyta depresija, taigi ir papildomų išlaidų, sumažėjo darbingumas, jis tebeturi prievolę grąžinti santuokos metu paimtą kreditą po 452 Lt per mėnesį, kurio grąžinimo terminas baigiasi 2014 m. liepos 22 d. Ieškovas teigia, kad šiuo metu jam nebeužtenka pajamų vien prievolių vykdymui, todėl yra kreipęsis į teismą ne tik dėl sūnaus P. M., bet ir dėl nepilnametės dukters I. M. išlaikymo dydžio sumažinimo. Ieškovas taip pat nurodo, kad jokio nekilnojamojo ar registruotino turto neturi, ir nors jam priklauso 51 % UAB „Superbanketai“ akcijų, bendrovė turi skolų. Bankroto bylos nekelia, nes tai jam per brangi procedūra. Jo žiniomis, atsakovė dirba vadybininke UAB „Pieno žvaigždės“, todėl jos atlyginimas turėtų būti didesnis negu jo. Ieškovas mano, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu geresnė už jo, todėl jam priteistina mažesnė išlaikymo dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu P. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš P. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. M. nuo sprendimo priėmimo dienos iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt; nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę J. B..
Teismas nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nutraukiant šalių santuoką buvo patvirtintas susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui P. M. ne mažiau kaip po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b. l. 3-4). Ieškovas 2011 m. liepos – 2012 m. kovo mėnesiais teikė vidutiniškai 323,04 Lt dydžio išlaikymą (b. l. 7-8), kurio tik tam tikra dalis buvo skiriama P. M., nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, jog P. M. privalo teikti 480 Lt išlaikymą dukteriai I. M.; iš pažymos apie išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą teismas nustatė, kad nepilnamečiui P. M. nuo 2011 m. birželio iki 2012 m. liepos buvo mokama 195 Lt išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Taip pat teismas nustatė, kad J. B. po santuokos nutraukimo įsigijo automobilį – 1993 m. Subaru Justy (b. l. 30, 41), kad atsakovas būtų įsigijęs kokio nors turto, teismas nenustatė. Nurodė, kad šalys neturi nekilnojamojo turto (b. l. 9, 29, 37, 40), ieškovo vardu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruotų transporto priemonių nėra (b. l. 10). Ieškovas per mėnesį vidutiniškai uždirba 874 Lt (b. l. 48), iki 2014 m. liepos 22 d. turi mokėti 452 Lt paskolos dalį (b. l. 11-12), iki 2016 m. liepos 4 d., t. y. dukters I. M. pilnametystės, privalo teikti 480 Lt išlaikymą, dėl kurio dydžio sumažinimo taip pat yra kreipęsis į teismą. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu ieškovas dar privalo mokėti 400 Lt dydžio išlaikymą sūnui P. M., teismas konstatavo, kad jo prievolės siekia 1332 Lt, taigi 458 Lt viršija gaunamas pajamas. Teismas nurodė, kad atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau taip pat turi galimybę pagerinti šią situaciją – yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, ketina keltis į Vilnių, kur tikisi greičiau susirasti darbą, yra registruota darbo biržoje kaip aktyviai ieškanti darbo; iš darbo atleista savo noru; turi tik vieną išlaikytinį – sūnų P. M., su juo gyvena pas mamą, nurodo gausianti 600 Lt pašalpą. Teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra lygiavertė, tačiau atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, o sūnaus poreikiai išaugo. Nurodė, kad nepilnamečiui P. M. yra 5 metai, jis lanko Šakių rajono mokyklą – darželį „Berželis“ (b. l. 25, 27), specialių poreikių neturi. Atsakovė paskaičiavo nepilnamečiui sūnui P. M. per metus reikalingų prekių ir paslaugų sumą – 7200 Lt, t. y. 600 Lt per mėnesį (b. l. 22). Atsižvelgdamas į vaiko bendruosius poreikius maistui, rūbams, būstui, į vaiko amžių, į tai, kad abu vaiko tėvai yra darbingi, į tai, kad abiejų jų prievolės viršija pajamas, abu turi galimybę gerinti šią situaciją, į tai, kad ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, į tai, kad atsakovė nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. pajamų neturi, į tai, kad ji turi vieną nepilnametį vaiką, priteisto išlaikymo dydį teismas sumažino ir iš ieškovo priteisė 300 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį nepilnamečiui sūnui P. M..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
Byloje surinkti duomenys ir teismo padarytos išvados neatitinka teismų praktikos nuostatų. Teismas rėmėsi ieškovo parodymais, kad jo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pasikeitė, t. y. pablogėjo, nes gauna tik minimalų atlyginimą, o anksčiau uždirbo 4000 Lt per mėnesį, tačiau tokie parodymai nepatvirtinti dokumentais (nepateikti duomenys apie ieškovo buvimą vaiko auginimo atostogose, atlyginimo pažyma iš UAB „Vičiūnų grupė“). Be to, nesuprantamas ieškovo elgesys, kai keičiama darbovietė ir po to gaunamas penkis kartus mažesnis atlyginimas (nepateikė duomenų iš Sodros apie darbą kitose darbovietėse, neaišku, kuo remiantis nustatytos jo gaunamos pajamos).Tai mažiausia yra jo nerūpestingumas ir nesąžiningumas vaiko atžvilgiu. Be to pats teismas pripažino, kad ieškovo sveikatos sutrikimai yra laikino pobūdžio, į medikus dėl neįgalumo nustatymo nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo darbingumas yra sumažėjęs, pateikti dokumentai apie sveikatos būklę to nepatvirtina. Todėl, apeliantės nuomone, nėra pagrindo peržiūrėti priteisto išlaikymo sūnui dydžio, nes ieškovo materialinė padėtis nepasikeitė - nepablogėjo. Apeliantė nurodo, kad jos padėtis tik pablogėjo, tai patvirtina byloje pateikti duomenys, kad ji yra bedarbė. Be to, vien tik su amžiumi vaiko poreikiai išaugo. Paskaičiavimus apie per metus reikalingas išlaidas vaikui ji atliko, neįvertinusi gyvenamojo ploto, šildymo, komunalinių patarnavimų bei savo pačios indėlio vaiko priežiūrai. Taip pat nurodo, kad ji ieškosi darbo didesniuose miestuose, kur atitinkamai bus didesnės ir išlaidos pragyvenimui.
Motyvas, kad ieškovas moka paskolą, negali būti lemiamas, nes ieškovas paskolą prisiėmė kartu su visa įmone, dalijant santuokoje įgytą turtą. Be to, kiekvienas suaugęs žmogus turi elgtis atsakingai, ir nusprendęs turėti daugiau vaikų, turi suprasti, kad kartu prisiima ir pareigą juos visokeriopai remti. Teismas neatsižvelgė, kad sūnus gyvena su apeliante, ji juo rūpinasi, jai tenka visi buitiniai rūpesčiai, todėl pareiga prisidėti pinigais atsakovui turėtų būti didesnė. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad orientacinis kriterijus nustatant priteistino išlaikymo dydį yra CK 6.641 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ieškovas yra darbingas, realiai galintis gauti vidutinį darbo užmokestį. Be to, ieškovas nepateikė visų duomenų apie savo pajamas, mažai tikėtina, kad jis gauna tik minimalų atlyginimą. Byloje nepateikti duomenys apie bendrovės, kuriai vadovauja ieškovas, finansinę būklę, apie įmonės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, ar jis parduotas, nes nekeliama bankroto byla. Byloje taip pat nėra duomenų, kokias tiksliai pareigas užima ieškovas UAB „Balrena“, nes žinant jo darbo patirtį ir profesionalumą, tikėtina, kad turi dirbti kvalifikuotą, gerai apmokamą darbą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė atsakovė, todėl byla nagrinėjama atsakovės skundo ribose.
Apeliantė pageidauja apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, apeliacinės instancijos teismo teisėja pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnio nurodytas išimtis, tačiau prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantė nenurodo jokių argumentų, kodėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nagrinėjamu atveju nemotyvuotas apeliantės prašymas nėra pagrindas pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde. Apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 400,00 Lt periodines išmokas vaiko išlaikymui.
Ieškovas prašė pakeisti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo sūnui dydį, sumažinant išlaikymui skirtą sumą iki 200,00 Lt mėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus P. pilnametystės. Tai grindė pablogėjusia savo turtine padėtimi. Teismas atsakovo reikalavimus tenkino iš dalies; pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu P. M., gim. 2007 m. spalio 25 d., nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo P. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui Pauliui nuo sprendimo priėmimo dienos iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt.
Sutikti su apeliantės argumentais, kad byloje surinkti duomenys ir teismo padarytos išvados neatitinka teismų praktikos nuostatų, nėra pagrindo.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Be to, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis po to, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų – išlaikymo nepilnamečiui sūnui mokėjimo, yra pablogėjusi, nes santuokos metu jo vidutinis mėnesinis uždarbis sudarė 2 783 Lt (b. l.65 a. p.), o dabar jo gaunamos pajamos yra minimalios (vidutiniškai 874 Lt per mėnesį). Teikdamos teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys laisva valia, įvertinusios tuometinę savo turtinę padėtį ir vaiko poreikius, susitarė dėl vaiko išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos. Nors apeliantė teigia, jog mažai tikėtina, kad ieškovas gauna tik minimalų atlyginimą, tačiau teismo CPK 376 straipsnio 1 dalies tvarka surinki SoDros duomenys rodo jo minimalias pajamas UAB „Balrena“ (b. l. 48), o aplinkybė apie apelianto užimamas pareigas minėtoje bendrovėje ginčui teisiškai nereikšminga. Be to, ieškovas 2012 m. 4 dienas dirbo UAB „Kokteilių baras“ ir gavo 80,00 Lt darbo užmokesčio ( b. l. 46-47). Kitų duomenų apie ieškovo gautą darbo užmokestį SoDros duomenų bazėje nėra. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo turtinės padėties pablogėjimo nesiejo nei su vartojimo kredito mokėjimu, nei su dukteriai I. M. teikiamo išlaikymo dydžiu, tačiau šias aplinkybes vertino konstatuodamas ieškovo prievolių ir gaunamų pajamų santykį. Be to, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo sveikatos sutrikimai yra laikino pobūdžio, todėl jie neįtakoja gaunamoms pajamoms. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės apskaičiuotą nepilnamečiui sūnui P. reikalingų prekių ir paslaugų sumą – 600,00 Lt per mėnesį, į nepilnamečio sūnaus amžių (5 metai), jo sąlygotus poreikius maistui, aprangai, lavinimo bei mokymo reikmėms, pagrįstai sprendė, jog iš ieškovo priteisus 300 Lt dydžio išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, bei to paties dydžio išlaikymą teikiant ir atsakovei, bus užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, buitinės sąlygos, jo vystymasis ir mokymasis. Be to, pažymėtina, kad ir atsakovės negalėjimas rasti darbo, iš kurio ji, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo atleista savo noru, arba nepakankamų pastangų dėjimas jam susirasti, negali būti priežastimi, dėl kurio ji negali teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovės J. B. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau tai šalims neužkerta kelio vėliau iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo CPK 3.201 straipsnio tvarka.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.