- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 2-809-876/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- J. B.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui P. M., jo atstovei advokatei G. R., atsakovei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei J. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikiančia išvadą byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas palaikė ieškinį ir prašė pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui jo sūnui P. M. ir priteisti išlaikymą 200 Lt dydžio mėnesinėmis išmokomis. P. M. ieškinį motyvavo tuo, kad po santuokos nutraukimo pasikeitė jo ir atsakovės turtinė padėtis, jis finansiškai neįstengia mokėti 400 Lt per mėnesį, turi du išlaikytinius bei kitų įsipareigojimų. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, J. B. niekur nedirbo, o jis dirbo UAB „Superbanketai“ ir dar buvo vaiko priežiūros atostogose, jo pajamos tuo metu buvo apie 4000 Lt, vėliau įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) tikėdamasis didesnio atlyginimo, tačiau iki šiol atlyginimas yra minimalus, atsirado sveikatos problemų – nustatyta depresija, taigi ir papildomų išlaidų, sumažėjo darbingumas, jis tebeturi prievolę grąžinti santuokos metu paimtą kreditą po 452 Lt per mėnesį, kurio grąžinimo terminas baigiasi 2014 m. liepos 22 d. Ieškovas teigia, kad šiuo metu jam nebeužtenka pajamų vien prievolių vykdymui, todėl yra kreipęsis į teismą ne tik dėl sūnaus P. M., bet ir dėl nepilnametės dukters I. M. išlaikymo dydžio sumažinimo. P. M. taip pat nurodo, jog jokio nekilnojamojo ar registruotino turto neturi, ir nors jam priklauso 51 % UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, bendrovė turi skolų. Bankroto bylos nekelia, nes tai jam per brangi procedūra. Jo žiniomis, atsakovė dirba vadybininke UAB „Pieno žvaigždės“, todėl jos atlyginimas turėtų būti didesnis negu jo. Ieškovas mano, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu geresnė už jo, todėl jam priteistina mažesnė išlaikymo dalis.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog P. M. vengia atlikti savo pareigas auklėjant sūnų ir teikiant jam išlaikymą. Nutraukiant santuoką, ieškovas įvertinęs savo galimybes ir vaiko poreikius geranoriškai pažadėjo mokėti išlaikymą – 400 Lt kas mėnesį, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo – sūnui išlaikyti skiria apie 180 Lt per mėnesį, kitą dalį išlaikymo moka valstybė iš Vaikų išlaikymo fondo. J. B. teigė, jog vienai auginti sūnų jai nepaprastai sunku, ir nors jos išsilavinimas aukštasis, šiuo metu nebedirba, registruota darbo biržoje, gaus 600 Lt pašalpą; gyvena pas mamą, turi automobilį, daugiau išlaikytinių neturi. Ji paskaičiavusi, kad vaiko išlaikymui būtina ne mažesnė kaip 600 Lt dydžio suma, todėl kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažiau kaip po 300 Lt. Ji taip pat nurodė, kad būtina atsižvelgti, jog sūnus gyvena su ja, jai tenka visi buitiniai rūpesčiai, vaiko priežiūra, auklėjimas, jo aprūpinimas gyvenamuoju plotu, apmokėjimas už komunalines bei kitas paslaugas, todėl pareiga prisidėti pinigais atsakovui turėtų būti didesnė. Iš atsakovo priteisti 400 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui yra atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus suma. Atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti vidutinį darbo užmokestį, mažai tikėtina, jog gauna tik minimalų atlyginimą. Esant minėtoms aplinkybėms, J. B. mano, jog nėra pagrindo peržiūrėti priteisto išlaikymo sūnui dydžio, nes ieškovo materialinė padėtis nepablogėjo, o jos pablogėjo, be to, išaugo sūnaus poreikiai. Motyvas, kad ieškovas turi paskolą negali būti lemiamas, nes jis paskolą pasiėmė kartu su įmone, dalijant santuokoje įgytą turtą. Atsakovė pažymi, jog kiekvienas suaugęs žmogus turi elgtis atsakingai ir nusprendęs turėti vaikų suvokti, kad turi ir pareigą juos visokeriopai remti. Įrodymais nepagrįsti P. M. argumentai dėl atsiradusių sveikatos problemų ir dėl to, kad jis turi daugiau vaikų bei teikia jiems išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog ieškovas P. M. ir atsakovė J. B. turi nepilnametį sūnų P. M., gimusį 2007 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2009 m. rugsėjo 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 bei kt.).
Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovas prašo teismo sumažinti nepilnamečio vaiko išlaikymą ir priteisti iš jo 200 Lt dydžio išlaikymą. Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nutraukiant šalių santuoką buvo patvirtintas susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui P. M. ne mažiau kaip po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b. l. 3-4). Iš pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, jog ieškovas 2011 m. liepos – 2012 m. kovo mėnesiais teikė vidutiniškai 323,04 Lt dydžio išlaikymą (b. l. 7-8), kurio tik tam tikra dalis buvo skiriama P. M., nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog P. M. privalo teikti 480 Lt išlaikymą dukteriai I. M.; iš pažymos apie išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą matyti, kad nepilnamečiui P. M. nuo 2011 m. birželio iki 2012 m. liepos buvo mokama 195 Lt išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Ieškovas teikė duomenis, jog jo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pasikeitė, nes jis gauna minimalų atlyginimą, kai anksčiau gaudavo apie 4000 Lt pajamas, dėl atsiradusių sveikatos problemų sumažėjo jo darbingumas, dėl to atsirado ir papildomų išlaidų, jis tebemoka 452 Lt per mėnesį pagal 2009 m. rugpjūčio 1 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 09-062882-GV, kurią prisiėmė dalijant santuokoje įgytą turtą, o UAB (duomenys neskelbtini), kurios visos šeimai priklausiusios akcijos pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atiteko jam, veikia nuostolingai.
Teismo ir šalių iniciatyva surinkus duomenis apie šalių nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir gaunamas pajamas, nustatyta, jog J. B. po santuokos nutraukimo įsigijo automobilį – 1993 m. Subaru Justy (b. l. 30, 41), kad atsakovas būtų įsigijęs kokio nors turto, nenustatyta. Šalys neturi nekilnojamojo turto (b. l. 9, 29, 37, 40), ieškovas – jo vardu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruotų transporto priemonių (b. l. 10). Ieškovas per mėnesį vidutiniškai uždirba 874 Lt (b. l. 48), iki 2014 m. liepos 22 d. turi mokėti 452 Lt paskolos dalį (b. l. 11-12), iki 2016 m. liepos 4 d., t. y. dukters I. M. pilnametystės, privalo teikti 480 Lt išlaikymą, dėl kurio dydžio sumažinimo taip pat yra kreipęsis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovas dar privalo mokėti 400 Lt dydžio išlaikymą sūnui P. M., konstatuotina, kad jo prievolės siekia 1332 Lt, taigi 458 Lt viršija gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo, būdamas darbingo amžiaus, gauna mažas pajamas, pati savaime nepateisina nuolatinių pakankamų pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka nepripažintas nedarbingumas, iš medicininių dokumentų išrašo galima spręsti, jog sveikatos sutrikimai yra laikino pobūdžio (b. l. 50), ieškovas ir pats nenurodė, jog kreipėsi į medikus dėl neįgalumo nustatymo, argumentai dėl bankroto neiškėlimo nuostolingai veikiančiai UAB (duomenys neskelbtini) taip pat vertintini kritiškai, nes iš Juridinių asmenų registro nustatyta, jog minėta bendrovė ne tik dabar yra nuostolinga, bet tokia buvo ir ieškovo apsisprendimo pasilikti visas šeimai priklausančias UAB (duomenys neskelbtini) akcijas metu.
Atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau taip pat turi galimybę pagerinti šią situaciją – yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, ketina keltis į Vilnių, kur tikisi greičiau susirasti darbą, yra registruota darbo biržoje kaip aktyviai ieškanti darbo; iš darbo atleista savo noru; turi tik vieną išlaikytinį – sūnų P. M., su juo gyvena pas mamą, nurodo gausianti 600 Lt pašalpą. Darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra lygiavertė, o teismo sprendimo priteisti P. M. 400 Lt dydžio išlaikymą J. B. – buvo blogesnė negu P. M.. Atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, o sūnaus poreikiai išaugo. Nepilnamečiui P. M. yra 5 metai, jis lanko Šakių rajono mokyklą – darželį „Berželis“ (b. l. 25, 27), specialių poreikių neturi. Atsakovė paskaičiavo nepilnamečiui sūnui P. M. per metus reikalingų prekių ir paslaugų sumą – 7200 Lt, t. y. 600 Lt per mėnesį (b. l. 22).
Atsižvelgiant į vaiko bendruosius poreikius maistui, rūbams, būstui, į vaiko amžių, į tai, kad abu vaiko tėvai yra darbingi, į tai, kad abiejų jų prievolės viršija pajamas, abu turi galimybę gerinti šią situaciją, į tai, kad ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, į tai, kad atsakovė nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. pajamų neturi, į tai, kad ji turi vieną nepilnametį vaiką, priteisto išlaikymo dydis sumažintinas ir iš ieškovo priteistinas 300 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį nepilnamečiui sūnui P. M.. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, abiem teikiant po 300 Lt dydžio išlaikymą, bendras abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydis užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius, buitines sąlygas, jo vystymąsi ir mokymąsi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys atsakovė J. B., kadangi su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Ieškinį patenkinus dalinai (apie 50 proc.), iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo sumažinto išlaikymo sumos (nuo 100 Lt) bei 50 proc. teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Byloje yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, kurio pagrindu ieškovui P. M. buvo teikta antrinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 14-15). Remiantis CPK 99 str. 2 d. ir 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismui pateikta 2012 m. spalio 25 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (4.22.)-TPA-1178-12, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą P. M. valstybės buvo patirtos tokios išlaidos: 760 Lt advokato užmokesčiui, 112,68 Lt kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, iš viso 872,68 Lt. Ieškinį patenkinus 50 proc., iš atsakovės priteistinos 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 436,34 Lt.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.201 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti dalinai.
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu P. M., (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. M., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuo sprendimo priėmimo dienos iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų).
Nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 436,34 Lt (keturių šimtų trisdešimt šešių litų, 34 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 36 Lt (trisdešimt šešių litų) žyminį mokestį ir 8 Lt (aštuonių litų) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.