Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančio, teisto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 151¹ straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį 180 MGL dydžio bauda, kaltinamo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį, gynėjos advokatės Renatos Janušytės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, nustatant jo terminą 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

R. S. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2022 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku Vilniuje, Vingio parke, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su jam pažįstama S. A., gim. (duomenys neskelbtini)., tikrai žinodamas, kad ji yra nepilnametė, ir suvokdamas, kad nukentėjusioji yra bejėgiškoje būklėje dėl turimų sveikatos sutrikimų ir susirgimų (kitų emocijų sutrikimų vaikystėje (F93.8), lengvo protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo (F70.1), dėl kurių nesuprato su ja atliekamų veiksmų reikšmės, negalėjo tokiems veiksmams priešintis, išsakyti savo tikrąją valią, be to, kad ji tapo nuo jo priklausoma dėl reguliaraus materialinio papirkimo (pinigais ir elektroninėmis cigaretėmis) ir psichologinio poveikio (pažadų, įkalbinėjimų) ir tuo sąmoningai pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau trijų kartų, lytiškai santykiavo su S. A. natūraliu būdu prieš jos valią ir taip ją išžagino. Šiais savo veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat R. S. kaltinamas tuo, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų internetinių šaltinių į savo mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A12 (duomenys neskelbtini), IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), tyčia parsisiuntė ir taip įgijo pornografinio turinio dalykus – 4 vaizdo failų (nuotraukų) pavadinimais „486_-jpg“, „495_huge.jpg“, „6548_9HcwZXkf0ouOS2pj.jpg“, „ph5ca6455e7e34a.jpg“, kuriuose pateikiami asmenys kaip vaikai iki 18 metų amžiaus, atvirai ir detaliai rodoma genitalijų sritis, lytiniai organai, oralinis lytinis aktas ir kuriuos minėtame telefone laikė iki 2022 m. kovo 17 d., kol telefoną perdavė policijos pareigūnams. Šiais savo veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. S. 2022 m. kovo 17 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. A..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi kaltinamajam R. S. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, nustatytas 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos. Ši kardomoji priemonė paskirta, nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte numatytus pagrindus, t. y. kad kaltinamasis trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu kaltinamojo gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis trukdys procesui. Teismas tokių duomenų nenustatė, o vien tai, kad kaltinamasis buvo susitikęs su nukentėjusiąja, nėra pagrindo spręsti apie tai, jog kaltinamasis trukdys procesui, be to, tokių duomenų nenurodė ir pati nukentėjusioji.

5.2. Teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Nesant jokių objektyvių duomenų byloje dėl asmens keliamo pavojaus visuomenei, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Nesant duomenų apie kaltinamąjį, kaip linkusį nusikalsti asmenį, nėra pagrindo teigti, kad yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai skirti jam suėmimą.

5.3. Kaltinamasis yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi kreditorinių įsipareigojimų, susietas stipriais socialiais santykiais su šeima – motina ir seserimi, aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, teigiamai charakterizuojamas, turi sveikatos problemų dėl įtartinų darinių plaučiuose, todėl jam reikia reguliariai lankytis gydymo įstaigose, atlikti tyrimus. Nesant neigiamų duomenų apie kaltinamojo asmenybę, nėra pagrindo teigti, kad yra įtariamojo suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 3 dalyje.

5.4. Teismas turėjo išsamiau įvertinti ir apsvarstyti, ar BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, namų areštu arba intensyvia priežiūra. Kaltinamajam paskyrus intensyvią priežiūrą, nuotoliniu būdu stebima, kur asmuo lankosi, ar neišvyksta už leidžiamų ribų. Skiriant namų areštą, kaltinamajam gali būti uždrausta atitinkamu laiku laikytis viešosiose vietose ir pan., tokiu būdu siekiant, kad kaltinamasis netrukdytų procesui ir nepaveiktų kitų asmenų.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja prašė patenkinti skundą, o prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartis priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuotą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys (iš dalies paties kaltinamojo, taip pat nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys) pagrįstai leidžia manyti, kad R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, netiria ir nevertina byloje surinktų duomenų, nesprendžia kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimų. Minėtų duomenų pakankamumo kriterijus, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, R. S. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. kovo 15 d. 9.35 val., paleistas – 2022 m. kovo 17 d. 07.39 val. Tos pačios dienos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja (2 t., b. l. 89–90). R. S. buvo įspėtas, kad, pažeidus šį pasižadėjimą, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė (BPK 136 straipsnis).

Baigus ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis aktas kartu su bylos medžiaga 2022 m. gruodžio 7 d. perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi, kuria baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodyta, kad minėta kardomoji priemonė kaltinamajam R. S. parinkta tinkamai, todėl nekeistina (3 t., b. l. 31–32).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą iš naujo svarstyti klausimą dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės. 2023 m. balandžio 27 d. teisiamajame posėdyje liudytoja V. S. (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ socialinė darbuotoja) pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ šeimynos vadovo V. M. prašymą, adresuotą teismui, kuriame nurodyta, kad, vykstant šiam teisminiam procesui, R. S. toliau elgiasi piktybiškai ir asocialiai, t. y. S. A. prašymu, žinodamas, kad mergina turi protinę negalią, tenkina jos užgaidas ir neša jai rūkymo (garinimo) įrangą, todėl, siekiant apsaugoti nepilnametę nuo ją persekiojančio asmens, prašoma skirti R. S. apribojimą bendrauti su nepilnamete S. A. ir taip apsaugoti ją nuo nesaugaus ryšio (3 t., b. l. 81). Be to, ši liudytoja pateikė teismui pačios S. A. 2023 m. balandžio 15 ir 24 d. rašytus pasiaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad ji buvo susitikusi su R. S., kuris jai atnešė rūkomojo skysčio, taip pat jis kalbėjo apie teismą, norėjo „pasimylėti“. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendravimo faktą patvirtina ir jos draugo D., su kuriuo ji kartu buvo išėjusi pasivaikščioti, 2023 m. balandžio 24 d. raštelis.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 27 d. teisiamajame posėdyje iškėlė klausimą dėl kardomosios priemonės sąlygų nesilaikymo ir jos pakeitimo į griežtesnę. Išklausęs proceso dalyvių nuomonių, skundžiama nutartimi, kuri paskelbta kitą dieną, rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriama tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, t. y. kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant (nagrinėjant) bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi pakeitė kaltinamajam R. S. rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus.

Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas), suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Tokie duomenys turi būti realūs, pagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuris, be kita ko, vyksta iki šiol, kaltinamasis bendravo su nukentėjusiąja ir su ja susitikinėjo. Kaltinamasis to neneigia, be to, šias aplinkybes patvirtina teisme apklaustos liudytojos V. S. parodymai, kad šiais metais R. S. toliau bendrauja su nukentėjusiąja, neša jai elektroninės cigaretės skystį, energetinius gėrimus (3 t., b. l. 96–104), minėti pačios nukentėjusiosios 2023 m. balandžio 15 ir 24 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad „Messenger“ programėlėje gavo žinutę iš R. S., kuris kvietė ją susitikti, pasakojo apie teismą, norėjo „pasimylėti“, atnešė jai rūkomo skysčio, nes ji jo paprašė (3 t., b. l. 82–83), taip pat nukentėjusiosios draugo D. 2023 m. balandžio 24 d. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis pažymėjo, kad lydėjo S. A. susitikti su R. S. (3 t., b. l. 84). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie duomenys patvirtina, jog kaltinamasis bendrauja su nukentėjusiąja, palaiko su ja ryšius, nors jam tai uždrausta, taip pat inicijuoja pokalbius su nukentėjusiąja apie vykstantį teismo procesą, todėl būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, t. y. nustatyti tiesą byloje, paveikdamas nukentėjusiąją. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji dar nėra apklausta teisme, o prašymas ją apklausti yra pateiktas, šį prašymą motyvuojant tuo, kad R. S. nedalyvavo nukentėjusiosios apklausoje, atliktoje ikiteisminio tyrimo metu.

Kaip minėta, skundžiama nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas taip pat BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. R. S. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų (BK 149 straipsnio 3 dalis) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Ši veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Manymą, kad kaltinamasis R. S. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, patvirtina tai, kad jis anksčiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už tai, kad abipusiu sutikimu tenkino lytinę aistrą su nepilnamete S. A. (2 t., b. l. 185–186). Nagrinėjamu atveju R. S. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (nepilnametės S. A. išžaginimas, pasinaudojus jos bejėgiška būkle dėl turimų sveikatos sutrikimų ir susirgimų). Kaip matyti, kaltinamajam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nėra pakankama užkirsti kelią galimoms naujoms analogiškoms nusikalstamoms veikoms. Pasak nukentėjusiosios, kaltinamasis su ja bendrauja ir siūlo „pasimylėti“. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir šis suėmimo pagrindas.

Dėl R. S. gynėjos skundo argumentų, kad jos ginamasis susietas stipriais socialiais ryšiais su šeima – motina ir seserimi, yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pažymėtina, jog jie yra svarbūs, tačiau labiau aktualūs kito suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatymo atveju, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro arba teismo. Šiuo atveju suėmimas yra paskirtas nustačius minėtus kitus pagrindus.

Skunde taip pat nurodyta, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų dėl įtartinų darinių plaučiuose, todėl jam reikia reguliariai lankytis gydymo įstaigose bei atlikti tyrimus. Teisėjų kolegija sutinka, kad kaltinamojo gydymas, jam būnant laisvėje, galimai būtų efektyvesnis, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsniu, kaltinamajam gali būti suteikiamos medicininės paslaugos (atliekami tyrimai, skiriami vaistai) ir jam būnant suimtam. Taigi, aplinkybės, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, savaime neužkerta kelio skirti jam griežčiausią kardomąją priemonę, esant įstatyme nurodytiems pagrindams. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamojo turimų sveikatos problemų pobūdis niekaip nepaneigia kaltinamojo galimo mėginimo paveikti nukentėjusiąją ateityje bei naujų nusikaltimų darymo rizikos, kurios realumas nustatytas įvertinus prieš tai minėtas aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į kardomosios priemonės skyrimą lemiančių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės tikslai šiuo metu negali būti pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamąjį būtina izoliuoti nuo visuomenės dėl jo santykio su nukentėjusiąja specifikos ir realaus pavojaus, kad jis darys panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta vietoje suėmimo R. S. paskyrus kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u taria:

atmesti kaltinamojo R. S. gynėjos advokatės Renatos Janušytės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.