- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2-845-911/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00146-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- D. M.
nedalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui, atsakovui R. D., trečiajam asmeniui D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui D. M. dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1106 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-01-18 dėl atsakovo neatsargių veiksmų buvo užlietas draudėjui S. M. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis pranešimu apie įvykį, apgadinto turto apžiūros protokolu, lokaline sąmata, nuotraukomis dėl padarytos žalos draudėjui buvo išmokėta 1106 Lt draudimo išmoka. Išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, t.y. į atsakovą, kuris yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 52).
Atsiliepimas
Atsakovas R. D. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neginčija fakto, jog trūko jam priklausančio buto radiatorius, tačiau nesutinka dėl prašomos priteisti žalos dydžio. Mano, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė. Butą buvo galimą sutvarkyti mažesnėmis sąnaudomis, nes padaryti apgadinimai nėra dideli. Nurodė, kad nukentėjęs S. M. dėl patirtos žalos į jį tiesiogiai nesikreipė. Pažymėjo, kad yra neįgalus, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra neįgalumo pensija, kurios didelė dalis tenka vaistams, todėl priteisus visą ieškovo prašomą sumą neturėtų galimybės jos iškart sumokėti. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti priteistinos išmokėtos draudimo išmokos dydį, o jei teismas ieškinį tenkintų pilnai, sprendimo vykdymą išdėstyti (b. l. 34-35).
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (b. l. 46, 51).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 47, 50). Pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinį dėl išmokėtų sumų priteisimo (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ ir draudėjas S. M. sudarė gyventojų turto draudimo liudijimą NT Nr. 045625 laikotarpiui nuo 2010-10-09 iki 2011-10-08 (b. l. 12). Šia sutartimi buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Būsto draudimo liudijime nurodyta, jog vienas iš draudiminių įvykių yra vandens poveikis. Iš pranešimo apie turtinį įvykį matyti, kad 2011-01-18 apie 10.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per lubas pradėjo tekėti vanduo (b. l. 10).
Turto apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-01-18 trūkus šildymo sistemai viršutiniame aukšte buvo aplietas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog svetainės lubos apibėgę ties šviestuvu, ties kambario arka išryškėjusios apibėgimo dėmės, svetainės halogeninis šviestuvas subėgęs vandeniu (b. l. 19). Remiantis lokaline sąmata ir kitais žalos dydį patvirtinančiais dokumentais aplieto buto savininkui S. M. buvo išmokėta 1106 Lt draudimo išmoka (b.l. 8). Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. D. (b. l. 29).
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu turto sugadinimo atveju dėl užliejimo asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.263 str. 1 d.). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Šioje byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2011-01-18 buvo užpiltas iš viršaus, t. y. iš R. D. priklausančio buto. Iš turto apžiūros protokolo matyti, kad buvo aplietos svetainės lubos, kambario arka ir svetainės halogeninis šviestuvas. Atsakovas neginčija žalos atsiradimo ir kaltės fakto, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Esant minėtos aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovo draudėjo butas buvo užpiltas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (LR CK 6.263 str. 1 d.). Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Kadangi draudėjo butas buvo užpiltas iš atsakovo valdomo buto, jis yra kaltas dėl žalos padarymo ir privalo atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą žalą ( CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 str. 1 d.). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio. Teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas žalos dydį grindžia sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų vertės atstatymas po užliejimo vandeniu įvertintas 1106 Lt (b.l. 20). Atsakovas su žalos dydžiu nesutinka, nurodo, kad, draudiko priskaičiuota suma už atliktus darbus yra nepagrįstai didelė, padaryti apgadinimai nėra dideli, juos galima suremontuoti mažesnėmis sąnaudomis (b. l. 34-35).
Pažymėtina, kad ieškovas turi įrodyti, kad patyrė žalą būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos. Ieškovas pateikė teismui lokalinę sąmatą su tiksliais paskaičiavimais. Iš pateiktos sąmatos matyti, kad grindų dangų apsauga padengiant polietileno plėvele kainuos 6,90 Lt, lubų paviršių tarpinis gruntavimas voleliu – 77,18 Lt, anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant – 803,56 Lt, iki 2 lempų liuminescencinių šviestuvų montavimas, kabinant ant pakabų – 121,44 Lt (b.l. 20). Ieškovo pateiktas paskaičiavimas išsamus, nurodant darbo užmokesčio bei medžiagų kainas tam tikram kiekiui. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais minėtais įrodymais. Tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė jokių papildomų įrodymų, paaiškinimų dėl prašomo sumažinti žalos dydžio, jokio paskaičiavimo, nereiškė jokių prašymų, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog žalos dydis yra mažesnis nei ieškovo paskaičiuota suma, todėl tikslinga vadovautis lokaline sąmata, kurioje numatytos remonto darbų kainos. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, susijusius su žalos dydžio nustatymu, konstatuoja, jog ieškovas įrodė konkrečios patirtos žalos dydį. Ieškovas padarytos žalos dydžiui pagrįsti pateikė į bylą įrodymus apie medžiagų kiekius ir kainas, todėl teismas laiko, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį. Nors atsakovas ir ginčija žalos dydį, tačiau įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl šių išdėstytų motyvų teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisia 1106 Lt žalą. Manytina, kad ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2014-01-16, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - 54 Lt žyminis mokestis (LR CPK 79, 80, 93 str.).
Iš atsakovo priteistinos 14,50 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).
Atsakovas prašė priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. LR CPK 284 str. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Išdėstant sprendimo vykdymą kiekvienu atveju nukenčia kreditoriaus interesai, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas galimas tik išimtinais atvejais. Atsakovas savo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą motyvuoja aplinkybe, jog yra neįgalus, jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra invalidumo pensija. Ieškovas prieštaravimų dėl skolos išdėstymo neišreiškė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad R. D. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bei transporto priemones Lancia Phedra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-62). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis atsakovas nedirba (b. l. 68). Atsakovas nurodo, kad yra neįgalus, dėl to neatvyko į teismo posėdį, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra neįgalumo pensija. Atsakovui neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 39). Įvertintina ir tai, kad atsakovas geranoriškai siekia atsiskaityti su ieškovu ir sumokėti žalą, žalos padarymo fakto neginčija, o atsakovas prieštaravimų dėl žalos priteisimo ir išdėstymo neišreiškė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, teismas mano, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas ir nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ar pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas tenkintinas, priteistos skolos (1106 Lt skola + 54 Lt žyminis mokestis) mokėjimas išdėstytinas dalimis 5 mėnesiams, kas mėnesį sumokant po 232 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1106 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto šešių litų ) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1106 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54 Lt (penkiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, įmonės kodas 300633222.
Prašymą dėl skolos išdėstymo patenkinti ir 1106 Lt žalos, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą 1106 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54 Lt žyminio mokesčio mokėjimą išdėstyti 5 (penkiems) mėnesiams, kas mėnesį mokant po 232 Lt.
Priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,50 Lt (keturiolikos litų 50 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.