- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-01
- Bylos Nr.
- 1-3008-1127/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21957-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- L. A.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), latvių tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas 2022 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. A. skirta 20 parų arešto bausmė, 2022 m. spalio 7 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. A.
, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. birželio 16 d. apie 04:30 val., būdamas prie picerijos „Chief pizza“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ne mažiau kaip tris kartus savo rankų kumščiais tyčia sudavė S. M. į veido sritį, tuo padarydamas S. M. dvi muštines žaizdas dešinės akies viršutiniame voke, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė 1 000 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12“.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. A. kaltę pripažino ir parodė, kad šio įvykio metu buvo neblaivus – gėrė bare, buvo (duomenys neskelbtini) picerijoje, buvo vienas. Tai galėjo būti birželio 16 d. Išėjo į lauką, kur sutiko žmogų, žodis po žodžio galbūt kilo konfliktas. Neatsimena, ar nukentėjusysis buvo blaivus. Žino, kad pagrobė telefoną, tačiau kitų veiksmų neprisimena. Gali būti, kad sudavė nukentėjusiajam. Ką planavo daryti su telefonu, nepamena, jį sulaikė iš karto po įvykio, paėmė iš jo telefoną. Pripažįsta kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes, sutinka su nukentėjusiojo nurodyta mobiliojo ryšio telefono verte. Gailisi dėl šio įvykio, jei čia būtų nukentėjusysis, norėtų susitaikyti. Būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, reikalavimas jam aiškus. Jo mėnesio pajamos yra 1 000. Planuoja likti Lietuvoje. Yra teistas Latvijoje už plėšimą. Iš Latvijos išvyko, tačiau nesislėpė, žino, kad yra ieškomas šioje valstybėje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Nukentėjusysis S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. birželio 16 d. apie 03:00 val. prie Vilniaus geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), sutiko iš matymo pažįstamą vyrą, kuris, kiek jam yra žinoma, yra iš Latvijos, daugiau apie jį nieko nežino. Jis buvo apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiai apsirengęs, vilkėjo juodos spalvos striukę, juodas kelnes. Seniau jį yra matęs gal porą kartų, tačiau tiksliai nežino kur. Jis pamatęs jį pasiūlė eiti išgerti alkoholinių gėrimų, o jam sutikus jie pėsčiomis nuėjo į piceriją „Chief Pizza“, adresu (duomenys neskelbtini). Sėdėdami picerijoje vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra alų ir degtinę. Picerijoje dar buvo 2 klientai, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau jų nepažįsta. 2023 m. birželio 16 d. apie 04:30 val. išėjo į lauką, kadangi planavo važiuoti namo. Kartu sėdėjo stotelėje šalia picerijos, kai be jokios jam žinomos priežasties iš matymo pažįstamas vyras, su kuriuo ir buvo picerijoje, pradėjo jį mušti į veido sritį, tai yra rankų kumščiais ne mažiau 3 kartus sutrenkė jam į veido sritį, tokiais savo veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgių jis nukrito ant žemės, o tas vyras dar kelis kartus jam trenkė rankomis. Tada tas vyras iš jo kairės kelnių kišenės ištraukė jam priklausantį mobilųjį telefoną „iPhone 12“, juodos spalvos, IMEI: (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 1 000 eurų, ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). Atsistojęs jis nuėjo į piceriją ir ten buvusios darbuotojos paprašė iškviesti pagalbą. Picerijoje pastebėjo, kad prie dešinės akies jam yra kraujuojanti žaizda. Po kurio laiko į piceriją atvažiavo apsaugos darbuotojai, vėliau ir policija su medikais. Policijai paaiškino situaciją, pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Medikai jį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į Santaros klinikas, kur jam diagnozavo dešinės akies voko žaizdą ir dešinės akiduobės vidinės sienos lūžį, voko žaizdą susiuvo. Po apžiūros jį paleido gydytis ambulatoriškai. Telefono nuosavybės dokumentus pateiks tyrimo metu. Esant reikalui, jį sužalojusį ir apvogusį asmenį atpažins. Civilinį ieškinį teikti šiuo metu atsisako. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. (1 t., b. l. 30-33).
2023 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulio E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu kartu su specialistu A. G., įvykio vietoje buvo apsaugos darbuotojai ir nukentėjęs asmuo, iš žodžių S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio veidas buvo kruvinas. Akivaizdžiai buvo išgėręs, patikrinti blaivumo negalėjo dėl jo fizinės būklės. Paaiškino, kad prie parduotuvės „Visą parą maisto prekės“ atėjo asmuo (pranešėjas ji matęs ankščiau du kartus, tačiau nežino duomenų), kuris be žodžių trenkė pranešėjui į veido sritį, atėmę mobiliojo ryšio telefoną, juodos spalvos „iPhone 12“ ir pasišalino. Juodai apsirengęs, daugiau požymių nelabai galėjo nurodyti, tačiau paminėjo, kad matė parduotuvės pardavėja tą užpuoliką. Nuėjus pas pardavėją I. K., ji paaiškino, kad vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) ūgio, stamboko kūno sudėjimo, juodai apsirengęs, apvalus veidas. Visa informacija buvo perduota OVS budėtojui. S. M. dėl sužalojimų išvežtas su GMP į Santariškių ligoninę. Pradėjus ieškoti įtariamojo, jis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), ir nedelsiant sulaikytas. Pas jį kairės pusės striukės kišenėje buvo surastas mobilus telefonas „iPhone 12“, juodos spalvos. Sulaikytas asmuo mažai kalbėjo, dokumento prie savęs neturėjo, duomenų nepasakė. Į įvykio vietą atvyko V1760, toliau dirbti su įvykiu. Kartu su tarnybiniu pranešimu pateiktas mobiliojo ryšio telefonas, juodos spalvos „iPhone 12“ (1 t., b. l. 16).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – picerijos „Chief pizza“, esančios (duomenys neskelbtini), prieigos. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 17-23).
Iš 2023 m. birželio 16 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 12“. Apžiūros metu nustatyta, kad telefonas yra juodos spalvos, ant galinės telefono dalies yra uždėtas silikoninis permatomas dėklas. Apžiūrint telefoną vizualiai matomų apgadinimų ar subraižymų nėra. Telefone yra įjungtas „Skrydžio režimas“. Atrakinus mobiliojo ryšio telefoną ir nuėjus į nustatymų langą „Apie“, matoma, kad telefono operatorius yra „Telia“, telefono IMEI: (duomenys neskelbtini). Pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui tirti ir nagrinėti, nėra (1 t., b. l. 43-51).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2434/2023(01) matyti, kad S. M. nustatytos dvi žaizdos, kurios, tikėtina, yra muštinės, dešinės akies viršutiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, neatmetama, kad smūginiu kieto buko daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės akiduobės vidinės sienos lūžio turimais duomenimis nei patvirtinti, nei paneigti nėra galimybės (1 t., b. l. 70-71).
2023 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant 2023 m. birželio 16 d. buvo nustatyta, kad S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra išvežtas į Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas apžiūrai ir su juo šiuo metu pabendrauti neįmanoma. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad picerijos „Chief pizza“ darbuotoja I. K. pačio įvykio nematė, moteris nurodė, kad matė, kaip S. M. ir L. A. kartu vartojo alkoholį ir po to S. M. kreipėsi, kad neva L. A. jį sumušė ir pavogė jo telefoną (1 t., b. l. 88-89).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad A. L. 2023 m. birželio 16 d. nustatytas 2,72 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 171).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 180 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad L. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.
L. A. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Nors dėl girtumo teigė visų aplinkybių neprisimenantis, tačiau neginčijo kaltinimo aplinkybių dėl smūgių nukentėjusiajam sudavimo bei aplinkybių, kad tokiu būdu, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, pagrobė S. M. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamojo pozicija buvo nuosekli viso proceso metu, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė pamenantis, kad sumušė žmogų – sudavė kelis smūgius, tačiau, kaip ir teisme, teigė nepamenantis smūgių skaičiaus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad iš nukentėjusiojo paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusysis S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su kaltinamuoju sėdėjo šalia picerijos, kai be jokios priežastis šis vyras pradėjo jį mušti į veido sritį, tai yra rankų kumščiais ne mažiau 3 kartus sutrenkė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, po ko jis parkrito ant žemės, o vyras, sudavęs dar kelis smūgius, ištraukė iš jo kairės kelnių kišenės mobilųjį telefoną „iPhone12“. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir rašytiniai byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. 2023 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulio E. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atvykus pagal iškvietimą nurodytu adresu, nustatyta, kad nukentėjusio asmens veidas buvo kruvinas, jis paaiškino, kad prie parduotuvės „Visą parą maisto prekės“ atėjo asmuo, kuris be žodžių trenkė pranešėjui į veido sritį, atėmė mobiliojo ryšio telefoną (juodos spalvos „iPhone 12“) ir pasišalino. Iš 2023 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo V. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su picerijos darbuotoja I. K., kuri nurodė mačiusi, kaip S. M. ir L. A. kartu vartojo alkoholį, ir po to S. M. kreipėsi dėl to, kad L. A. jį sumušė ir pavogė telefoną. Specialisto išvada patvirtina, kad įvykio metu, dėl kaltinamojo suduotų smūgių, S. M. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinime buvo nurodyta, kad turtą kaltinamasis pagrobė atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu) (pvz.: kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-176/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t. y. ne mažiaus kaip tris kartus sudavė kumščiais nukentėjusiajam į veidą, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusio asmens pasipriešinimui įveikti kaltinamasis nenaudojo jokių kitų būdų. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kaltinimas atitinkamai patikslintinas dėl veikos padarymo būdo, nurodant, kad turtą kaltinamasis pagrobė ne atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, o panaudodamas fizinį smurtą.
Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą, t. y. suduodamas smūgius, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, turėdamas sumanymą pagrobti svetimą turtą.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis L. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis yra teistas Lietuvos Respublikoje už apysunkio nusikaltimo padarymą (1 t., b. l. 176-177). Latvijos teisėsaugos institucijų pateiktais duomenimis, L. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos adreso nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d., Latvijoje nacionaliniu lygiu paskelbta asmens paieška pagal 2 baudžiamąsias bylas. Teistas Latvijoje 4 kartus, paskutinis kartas – 2019 m. birželio 14 d. Rygos miesto Latgalijos rajono teismas skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 176 straipsnio 2 dalį (plėšimas) (1 t., b. l. 167-170).
Kaltinamasis, nors detaliai įvykio aplinkybių neprisiminė dėl buvusio stipraus girtumo, tačiau visiškai pripažino kaltę dėl įvykdyto plėšimo, savo veiksmus įvertino kritiškai, išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo neteisėtų veiksmų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad yra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo sulaikymo metu, jam buvo nustatytas 2,72 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad, būdamas blaivus, taip pasielgęs nebūtų. Taigi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas).
BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Kaltinamasis yra teistas už apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymą, neišnykus teistumui padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą. Be to, Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktais duomenimis, yra teistas už plėšimus ir Latvijoje, jam 2019 m. už šios veikos padarymą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (vis tik, teismas neturi konkrečių duomenų apie anksčiau kaltinamojo užsienio valstybėje padarytas veikas, jų pobūdį, kaltinamojo amžių jų padarymo metu ir pan.). Tokios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, matyti, kad savo elgesio asmuo nekeičia ir ankstesniu nuosprendžiu jam skirta arešto bausmė teigiamos įtakos nepadarė. Taigi, svarstyti švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas, skyrimo galimybę, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Nustatant bausmės trukmę, įvertintinas ir veikos padarymo pobūdis, aplinkybės, pasekmės – nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, iš jo pagrobtas telefonas pastarajam buvo grąžintas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę nei jos vidurkis – 9 mėnesiai. Kadangi L. A. pripažino kaltę, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, jog, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 120,06 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. K. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.
Ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog buvo sužalotas S. M. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 120,06 Eur. Šia sumą prašoma priteisti vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 31 straipsnio 1 punktu, 34 straipsnio 1 punktu (1 t., b. l. 75-78).
Nustatyta, kad dėl L. A. suduotų smūgių nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – dvi žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, dėl ko nukentėjusysis S. M. buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Gydymo paslaugų ataskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose suteiktos paslaugos – kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis, ir skubiosios pagalbos medicinos IV paslauga. Už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš L. A. priteistina 120,06 Eur suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. APD-2023-16070 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 228,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių advokatui Ramūnui Vanagui ginant kaltinamąjį L. A..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2023 m. spalio 25 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi L. A. yra suimtas. Be to, kaltinamasis yra Latvijos Respublikos pilietis, duomenų apie jo pajamas, turtą ar darbovietes nėra. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.
VII. Kiti klausimai
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. birželio 16 d. 5 val. 10 min. iki 2023 m. birželio 16 d. 16 val. 1 min. (1 t., b. l. 94-96, 114-115), t. y. vieną dieną. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas ir 2023 m. spalio 5 d. 20 val., jam 2023 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant dviejų mėnesių laikotarpį, jį skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 5 d. (1 t., b. l. 160-163). Ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra išnykę jos paskyrimo pagrindai ir sąlygos. Laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi ir BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. A. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. 5 val. 10 min. iki 2023 m. birželio 16 d. 16 val. 1 min. (vieną dieną) ir nuo 2023 m. spalio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. A. 120,06 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. K. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. A. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.