Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-30-1008/2022

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-17
Bylos Nr.: e2-30-1008/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00697-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daiva Maneikienė
Ieškovas: D. R.
Atsakovas: J. R.
Advokatai: Rita Lankutienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-30-1008/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00697-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovei D. R., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, atsakovui J. R., išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių skyriaus Mažeikių rajone atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. patikslintą ieškinį atsakovui J. R. dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė D. R. 2021 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2021 m. gruodžio 31 d. patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio N. R. gyvenamąją vietą su jo motina D. R., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti nepilnamečio N. R. išlaikymui iš jo tėvo J. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš J. R. nepilnamečiui N. R. neteikto išlaikymo skolą 3017,40 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.; skirti nepilnamečio N. R. išlaikymui mokamų lėšų administratore jo motiną D. R.; nustatyti J. R. bendravimo su sūnumi N. R. tvarką, pagal pateiktą ieškinyje ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad su atsakovu susipažino 2016 m. rudenį Anglijoje, pradėjo gyventi kartu, tačiau santuokos nebuvo sudarę. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus N. R.. Ieškovė 2019 m. rudenį grįžo su sūnumi į Lietuvą ir apsigyveno pas savo mamą. Atsakovui grįžus, bandė gyventi kartu, tačiau jų santykiai nesiklostė ir pagyvenus kartu vieną mėnesį, išsiskyrė. Pradžioje atsakovas skyrė tam tikrą išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, tačiau paprašius atsakovo teikti nuolatinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui, atsakovas pareikalavo 800,06 Eur sumą, kurią pervedė į jos sąskaitą banke, įskaityti kaip išlaikymą, nors ši suma buvo skirta skolai, kuri buvo susidariusi jiems gyvenant Anglijoje, padengti. Atsakovas atsisako geranoriškai teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Sūnaus N. R. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su ieškove ir ji su sūnumi gyvena nuomojamame bute. Sūnui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, atitinkančios jo interesus ir amžių. Nurodo, kad sūnus nuo gimimo auga su ieškove, juos sieja artimas ryšys, tuo tarpu atsakovas, sūnui gimus, padėjo finansiškai, tačiau jo niekada su sūnumi nesiejo emocinis ryšys, o pastaruoju metu atsakovas sūnumi nesirūpina. Atsakovas jau kuris laikas nebendrauja nei su ieškove, nei su sūnumi, o ieškovė niekada neprieštaravo jų bendravimui, ji labai norėtų, kad tarp jų užsimegztų emocinis ryšys, todėl prašo teismo patvirtinti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovė nurodo, kad nuo 2021 m. rudens sūnus lanko lopšelį – darželi, už kurį reikia mokėti 40 Eur, tačiau dar būna papildomų išlaidų įvairioms reikmėms – renginiams, higienos priemonėms ir pan. Nors sūnus dar yra mažas, tačiau vis tiek jam reikia nemažą pinigų sumą skirti rūbams, avalynei, nes vaikas yra augantis. Nemaža pinigų suma yra išleidžiama sauskelnėms, kurių per mėnesį reikia 3-4 pakuočių ir kurių kaina bendrai per mėnesį sudaro apie 45-60 Eur. Taip pat yra perkamos ir kitokios būtinos higienos priemonės – muilas, šampūnas, tualetinis popierius, higieninės, vienkartinės servetėlės ir pan. Sūnaus ugdymui per mėnesį nuperka keletą žaislų, kitų lavinimo reikmenų – knygelių, flomasterių ir pan. Šiuo metu su sūnumi gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą moka 80 Eur nuomos mokestį, o už kabelinę televiziją, internetą 15 Eur, už kitus komunalinius patarnavimus reikia sumokėti vidutiniškai apie 100 Eur per mėnesį. Kadangi atsiranda įvairių reikalų, kuriuos ne visada pavyksta sutvarkyti pėsčiomis, tenka naudotis visuomeniniu transportu, taksi, tam per mėnesį vidutiniškai reikia išleisti apie 20 Eur. Nurodo, kad bendrai būsto išlaikymui, mokesčiams už internetą, kabelinę televiziją ir transportui per mėnesį reikia skirti apie 200 Eur, todėl sūnui tenkanti šių išlaidų dalis siekia 100 Eur. Pagal ieškovės paskaičiavimą, sūnaus gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, ji galėtų užtikrinti turėdama tam tikslui ne mažiau kaip 520 Eur per mėnesį. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi, jo finansinė padėtis yra ženkliai geresne nei jos, todėl turi ne tik pareigą, bet ir galimybę skirti vaiko išlaikymui reikalingą sumą. Be to, ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ji pati nedirba, nes augina mažametį sūnų ir įsidarbinti bei gauti pajamas šiuo metu nėra jokios galimybės. Jos visas pajamas sudaro valstybės skiriamos išmokos, t. y., VSD išmoka asmeniui, auginančiam vaiką iki 3 metų, kas bendrai per mėnesį sudaro 70 Eur. Daugiau jokių papildomų pajamų neturi, be to dar turi užtikrinti ir savo bent būtiniausių poreikių patenkinimą. Nurodo, kad sūnų auginti labai padeda ieškovės mama, nuolat remia finansiškai, tačiau ji neturi galimybės tai daryti nuolat. Šiuo metu iš jos pajamų bei mamai padedant, o vėliau, pradėjus dirbti – iš darbinių pajamų, sūnaus išlaikymui pinigais galėtų skirti apie 150 Eur; sūnui valstybė moka 70 Eur dydžio išmoką, todėl teismo prašo iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui periodines kas mėnesį mokamas išmokas po 300 Eur. Taip pat nurodo, kad teikiant teismui ieškinį 2021 m. balandžio 1 d., atsakovas sūnui N. R. išlaikymą turėjo būti teikęs jau 14 mėnesių, todėl bendra išlaikymui sumokėta suma turėjo būti 4200 Eur. Atsakovas sūnaus išlaikymui teskyrė 1182,60 Eur, todėl likusi neteikto išlaikymo skola sudaro 3017,40 Eur.

Atsakovui J. R. apie vykstantį teismo procesą žinoma, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė ir dalyvavo tik parengiamajame teismo posėdyje. Teisme prašymo atidėti teismo posėdį negauta, atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. R. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad vaikas dažnai serga, nes eina į darželį, jo poreikiai didėja, jam reikalingos būtinosios priemonės, lavinamieji žaislai, higienos priemonės ir kt. Jai padeda mama, dabar turi ir draugą, kuris kažkiek padeda, o šiaip yra skiriami vaiko pinigai – 70 Eur, tai iš tokių pajamų ir gyvena, nes daugiau jokių išmokų negauna. Gyvenamąją vietą ji nuomoja, savo nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu nedirba, nes vaikas dabar nuolat serga, tai būtų labai sunku suderinti darbą, tad ji mano, kad kol vaikas įgaus imunitetą, bent metus laiko darželį palankys, o kitais metais ji galbūt bandys eiti į darbą. Specialiųjų poreikių vaikas neturi. Jos gyvenamojoje vietoje yra viskas, kas reikalinga vaikui. Nors gyvena vieno kambario bute, vaikas turi savo kampelį, didelę žaislų dėžę, rūbelių spintą, lovytę. Kadangi vaikas su tėčiu neturi tėviško ryšio, nes jie ilgą laiką nesimatė, ji norėtų, kad pradžioje, kol sustiprėtų ryšys tarp tėvo ir sūnaus, dalyvauti trumpuose susitikimuose, kol matytų, kad tarp jų užsiplieskė ryšys, o tada jau atsakovas galėtų vienas pasiimti sūnų, kažkur išvykti. Sūnus su atsakovu nebendrauja apie metus laiko.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Rita Lankutienė papildomai pažymėjo, kad atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo prieštaravimų nereiškė. Vaikui reikalinga nuolatinė mamos priežiūra, tarp vaiko ir mamos yra susiklostę stiprūs emociniai ryšiai, todėl mano, kad šis reikalavimas visiškai pagrįstas. Dėl išlaikymo dydžio paaiškino, kad ieškovė yra pateikusi teismui skaičiavimus, kokia suma vidutiniškai reikalinga vaiko išlaikymui – 520 Eur, tad mano, kad ši suma yra tik būtinosios vaiko išlaikymo išlaidos. Pati ieškovė šiuo metu neturi pajamų iš ko galėtų dengti pusę dalies minėtos sumos. Ji pati šiuo metu yra išlaikoma savo mamos ir gali skirti 150 Eur sūnaus išlaikymui, pačiam vaikui valstybė skiria 70 Eur, taigi trūkstamą išlaikymo sumą sudaro 300 Eur ir ši suma turėtų būti priteista iš atsakovo. Kaip matyti iš prie ieškinio pateikto sąskaitos išrašo, ši suma atsakovui yra visiškai tinkama ir priimtina, nes atsakovas nuo gegužės mėnesio ieškovei pradėjo minėtą sumą mokėti, vadinasi atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, jis šios sumos neginčija, nenurodo kažkokių aplinkybių, kad jis negalėtų šios sumos mokėti, todėl darytina išvada, kad jam ši suma yra tinkama. Neteikto išlaikymo skola susidarė nuo 2020 m. vasario 1 d. iki pat ieškinio pateikimo dienos (2021 m. balandžio 1 d.). Būtinieji poreikiai buvo tokie patys, todėl bendra neteikto išlaikymo skola sudaro 3017,40 Eur. Ši suma susidarė atėmus atsakovo teiktą išlaikymą, nes per minėtą laikotarpį atsakovas sumokėjo 1182,60 Eur. Kadangi atsakovas neginčija išlaikymo dydžio, neginčys ir šios skolos sumos, todėl šis reikalavimas yra pagrįstas. Taip pat nurodo, kad būtina nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių savivaldybėje (toliau – Skyrius) atstovė Neimantė Nicienė pagarsino esmines byloje pateiktos rašytinės išvados detales ir palaikė ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog mažamečio vaiko N. R., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė D. R., o tėvas – atsakovas J. R.. Šalys santuokos sudarę nebuvo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė D. R. nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių mažametis vaikas N. R. nuo gimimo gyvena su savo mama, t. y. ieškove D. R., tarp jų susiformavę tvirti ryšiai, tuo tarpu vaiko tėvo, t. y. atsakovo J. R. su mažamečiu sūnumi, pasak ieškovės, niekada nesiejo stiprus emocinis ryšys, o pastaruoju metu atsakovas sūnumi apskritai nesirūpina. Kaip nustatyta iš teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų ir Skyriaus pateiktos išvados, mažametis N. R. gyvena kartu su mama ir jos sugyventiniu nuomojame vieno kambario bute, kuriame švaru ir tvarkinga, namuose yra visi patogumai. Mažametis miega viename kambaryje su mama, tačiau turi savo atskirą lovytę miegojimui. Kambarys apstatytas visais reikiamais baldais, vaikas turi visas jam reikalingas priemones ir daiktus, reikalingus tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti. N. R. amžius lemia, kad jis yra labiau prisirišęs prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa.

Teismo nuomone, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad dabartinis būstas, kuriame ieškovė su mažamečiu vaiku gyvena yra tinkamas mažamečiui vaikui ugdytis, vystytis, leisti laisvalaikį ir ilsėtis. Šiuo atveju paminėtina, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nepareiškė, apie jo gyvenimo sąlygas duomenų byloje nėra pateikta. Skyriaus pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad Skyriaus specialistams su atsakovu susiekti nepavyko, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į surinktą informaciją, manytina, jog mažamečio N. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka mažamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, teismas sprendžia, kad mažamečio N. R. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su motina D. R., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka mažamečio vaiko interesus.

Dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė prašomą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką mažamečiu sūnumi. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė ieškovės pateiktai tvarkai neprieštaravo, nurodė, kad Skyriaus manymu ieškovės pasiūlyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka šiuo atveju atitinka mažamečio vaiko interesus ir tėvo J. R. teises bendrauti su vaiku, todėl tokia tvarka atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus.

Teismas susipažinęs su ieškovės patikslintame ieškinyje pasiūlyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į mažamečio vaiko amžių, į tai, jog tarp vaiko tėvo ir sūnaus iš esmės yra nutrūkę emociniai ryšiai, kadangi vaiko tėvas metus laiko visiškai nesimatė su savo mažamečiu sūnumi, įvertinęs abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaiku bei jį auklėjant, atsižvelgdamas į mažamečio vaiko interesus, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovo su vaiku bendravimo tvarka atitinka ir užtikrina mažamečio vaiko N. R. interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl nustato patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. balandžio 1 d., priteisti iš atsakovo J. R. mažamečio vaiko N. R. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nurodo, kad jos paskaičiavimais vaikui kas mėnesį būtina skirti 520 Eur periodinio išlaikymo sumą, tačiau ji pati šiuo metu yra nedirbanti ir dirbti negali, nes rūpinasi mažamečiu vaiku, kuris dažnai serga, todėl su savo artimųjų pagalba tegali prie vaiko išlaikymo prisidėti 150 Eur suma. Tuo tarpu atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi, jo finansinė padėtis yra ženkliai geresne nei ieškovės, todėl turi galimybę skirti vaiko išlaikymui reikalingą sumą. Nurodo, kad atsakovas minėtos sumos išlaikymą vaikui teikia nuo gegužės mėnesio, todėl akivaizdu, kad yra pajėgus tokią sumą mokėti, jos neginčija. Be to, nurodo, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nors ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais iš esmės nepagrindė vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, vis tik, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma iš esmės atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją ir mažamečio vaiko pagrindinius poreikius.

Šiuo konkrečiu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime iš esmės, tačiau parengiamojo posėdžio metu pareiškė sutinkantis mokėti prašomą priteisti išlaikymo sumą mažamečiui sūnui.

Teismas įvertinęs mažamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į ieškovės sunkią finansinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra jaunas, pajėgus dirbti, be to, neginčija prašomos priteisti periodinio išlaikymo mažamečiui vaikui sumos, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo šalims teikiant išlaikymą jų mažamečiui sūnui, todėl iš atsakovo priteisina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė D. R.. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovas išlaikymo pilnai neteikė nuo 2020 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos – 2021 m. balandžio 1 d. Minėtu laikotarpiu atsakovas sūnaus išlaikymui yra skyręs 1182,60 Eur, todėl atsakovo neteikto išlaikymo skola sudaro 3017,40 Eur (14 mėnesių x 300 Eur = 4200 – 1182,60 = 3017,40 Eur). Atsakovas minėtos skolos neginčija, duomenų, kad ši skola būtų apmokėta ar teiktas didesnio dydžio išlaikymas minėtu laikotarpiu, byloje nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovo priteistinas 3017,40 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nagrinėjamoje byloje įstatymu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-3449-12445 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat minėtu sprendimu, ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas neapmokėtas žyminis mokestis: 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, plius 85 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų nustatymo, plius 68 Eur (3017,40 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 234 Eur (81 Eur + 85 Eur + 68 Eur) žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos susijusios su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, pagal advokatės teismui pateiktą pažymą, sudaro 304 Eur, todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nepilnamečio vaiko N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. balandžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3017,40 Eur (trijų tūkstančių septyniolikos eurų 40 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas J. R. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi N. R. tokia tvarka:

- ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti sūnų, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.):

- bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, nekenkiant vaiko interesams (t .y., vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivus, nesikeikdamas ir pan.), o motina tokiam bendravimui netrukdo:

- pasiimdamas sūnų bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.

- gali vežtis sūnų N. už Lietuvos ribų tik turėdamas rašytinį motinos D. R. sutikimą, veždamasis vaiką į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą – parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, sūnų apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais ir pan.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 234 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 304 (trijų šimtų keturių eurų) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė