Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, ją atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent: 2014 metais, Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikoje, įgijo žinomai netikrą Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. birželio 15 d. E. B. S. vardu, ir šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė, turėdamas su savimi iki kol jį panaudojo 2016 m. rugpjūčio 2 d. apie 17.06 val., Elektrėnų sav., kelio A1K Vilnius - Kaunas - Klaipėda 42 km, pateikdamas Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiesiems patruliams A. B. ir A. R.. Šiais veiksmais E. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Pasak apelianto, netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu, t. y. suklastojant visus būtinus rekvizitus, kas daro dokumentą būtent dokumentu. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato atsakomybės už netikro dokumento įgijimą. Skunde nurodoma, kad teismas nustatė, jog būtent jis pagamino netikrą dokumentą; jis nurodo, kad jam dokumentas buvo išduotas oficialiai Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikos tarnybų. Pasak E. B., jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti, jis tiesiog pasikeitė dokumentą, kurio galiojimas buvo pasibaigęs, o už šio dokumento pakeitimą būtina sumokėti. Teisme nebuvo paneigta jo versija, kad jis kreipėsi į Čečėnijos valstybinę autoinspekciją dėl dokumentų pakeitimo, o vien tai, kad jis tokiu būdu už pinigus kreipėsi dėl dokumento pakeitimo, neleidžia daryti išvados, kad jis žinojo, jog jam atsiųstas dokumentas bus netikras. Faktas, kad jis neneigė nepasirašinėjęs ant naujojo pažymėjimo, taip pat nėra pakankamas išvadai, jog jis suprato, kad dokumentas netikras, juolab žinant, kad pagal šiuolaikines technologijos parašas gali būti perkeliamas į dokumentą (šiuo atveju iš seno pažymėjimo). Anot E. B., netikras dokumentas paprastai liudija melagingus duomenis, tačiau jo vairuotojo pažymėjime nebuvo nurodyti duomenys neatitinkantys tikrovės – byloje nėra duomenų, kad jam niekada nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, ar kad jam ši teisė atimta. Visgi, esminiu savo nekaltumo argumentu E. B. laiko tai, kad disponavimas netikru dokumentu turi sukelti neigiamas pasekmes, kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, E. B. teigia, kad byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad jam ankščiau nebuvo oficialiai išduotas vairuotojo pažymėjimas ir (ar), kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, darytina išvada, kad teismo konstatuota veika nesiekia nusikaltimui būdingo pavojingumo laipsnio, arba kitaip tariant, jog ja negali būti pažeistos asmenų teisės ir jiems bei valstybei sukelti reikšmingi neigiami padariniai. Pažymėdamas, jog teismas neatskleidė BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės, E. B. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo – E. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį bei už tai jam paskirta teisinga bei proporcinga bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs byloje jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakys tik apeliacinio skundo ribose, t. y. tiek kiek, apeliantas ginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 2 dalį: jog jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties požymių visumos – pavojingumo laipsnio, užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę bei jo tyčios disponuoti netikru dokumentu.

Dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo E. B. veikoje

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog E. B. pripažintas kaltu dėl to, kad laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą. Taigi, vien iš to, akivaizdu, kad E. B. skundo argumentai, kad BK nenumato atsakomybės už tokio dokumento įgijimą, šioje situacijoje nėra reikšmingi – jam tokio pobūdžio veiksmai nebuvo inkriminuoti. Visgi, šioje situacijoje esminiais E. B. argumentais buvo tai, jog jis nežinojo, kad jam pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, tačiau ir nepriklausomai nuo to, disponavimas šiuo dokumentu nesukėlė reikšmingų neigiamų padarinių, būtinų baudžiamajai atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga bei aktualių teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, jog E. B. veikoje aptariamo nusikaltimo sudėties požymių visetas egzistavo, ir tokią poziciją grindžia žemiau nurodytais argumentais.

Apygardos teismas pažymi, kad nors E. B. tikina nežinojęs, jog jam pateiktas dokumentas yra netikras, nes jis neva pateiktas oficialios Rusijos Federacijos institucijos, apygardos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, o taip pat įvertindamas medžiagoje esančio aptariamo dokumento formą bei turinį, ne tik visiškai neabejoja dėl šio dokumento netikrumo, tačiau konstatuoja ir tai, jog ir E. B. neabejotinai žinojo tai, kad šis dokumentas yra netikras ir neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų.

Šį teismo vidinį įsitikinimą pagrindžia tai, kad šis dokumentas apskritai nėra vientisas (jį sudaro dvi dalys (pusės), kurios nėra įlaminuotos ar kitokiu būdu sujungtos į vientisą dokumentą), o nuteistojo versija dėl to, kad dokumento vientisumą galimai pažeidė jį sulaikę policijos pareigūnai laikytina nelogiška. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio tikri oficialūs dokumentai negali būti pažeidžiami apelianto įvardijamu būdu, t. y. juos praplėšiant (ar kaip jis teigė ikiteisminio tyrimo metu – atsiklijuoti juos sušlapinus), ypatingai pažymint tai, kad minėti du lapeliai (kuriuos suklijavus jie neva sudarytų galiojantį vairuotojo pažymėjimą) yra atskirti neįžvelgiant jokių plėšimo ar kitokių jų struktūros vientisumą pažeidžiančių požymių. Taigi, atsižvelgiant į šio dokumento požymių visumą, net ir nepaneigus E. B. versijos, jog jis galimai šiuos dokumentus įgijo iš užsienio valstybės institucijos, akivaizdu, jog E. B., net ir nebūdamas specialistas, įgijęs šį dokumentą puikiai suvokė, jog jis neatitinka jam keliamų reikalavimų ir yra aiškiai netikras, t. y. jis disponuodamas netikru vairuotojo pažymėjimu veikė tyčia.

Apelianto teigimu, jo veika bet kuriuo atveju nebuvo tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnį. Teisėjų kolegija, sutikdama su tuo, jog taikant BK 300 straipsnį būtina įvertinti ar disponavimas netikru dokumentu padarė esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, pažymi, jog, remiantis byloje esančiais duomenimis, E. B. inkriminuota veika buvo išties pavojinga bei užtraukianti išimtinai baudžiamąją atsakomybę.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, atvejus, kai asmuo neteisėtai disponuoja netikru vairuotojo pažymėjimu (BK 300 straipsnio 2 dalis) jau vien savaime laiko pavojingesniais už neteisėtą disponavimą netikru kitokio pobūdžio dokumentu, kaip tai numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kitaip tariant, pats minėto nusikaltimo dalykas didina E. B. inkriminuotos veikos pavojingumo laipsnį ir valstybės požiūriu yra sunkesnis nusikaltimas nei dauguma neteisėto disponavimo netikrais dokumentais atvejų.

Visgi, kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl E. B. padarytos veikos pavojingumo, būtina atkreipti dėmesį ir į byloje nustatytas faktines jo padarytos veikos aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, jog LAT yra nurodęs, kad „BK 300 straipsnio 2 dalyje yra numatyta formalioji nusikaltimo sudėtis, už kurios padarymą atsakomybė kyla nepriklausomai nuo padarinių. Tokios veikos pavojingumą, visų pirma, lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas. <...> Šiais nusikaltimais yra pažeidžiama valdymo tvarka, jie yra gana plačiai paplitę ir kelia grėsmę valdymo tvarkai“ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2009).

Minėtos kasacinio teismo praktikos kontekste pažymėtina, jog E. B. disponavimas netikru vairuotojo pažymėjimu buvo nustatytas neatsitiktinai: 2016 m. rugpjūčio 2 d. E. B. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes vairavo automobilį viršydamas nustatytą greitį – kelyje, kuriame maksimalus leidžiamas greitis yra 120 km/h, jis automobilį vairavo 188 km/h greičiu, t. y. įvertinus paklaidą, leistiną greitį viršijo net 66 km/h, dėl ko jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 1, b. l. 16). Taigi susidarė situacija, kad E. B., kuris kaip eismo dalyvis veikė išties pavojingai, todėl buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems pateikė dokumentą, iškart, t. y. be jokių specialių tyrimų, sukėlusį įtarimų dėl jo tikrumo (tai taip pat patvirtina teismo išvadas aptartas šio sprendimo 7 – 8 pastraipose). Teismo vertinimu, tokio asmens dalyvavimas kelių eisme, valdant didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, dideliu mastu viršijant leistiną greitį ir negalint patvirtinti turimos teisės vairuoti, kelia riziką kelių eismo ir jo dalyvių saugumui. Apygardos teismas pabrėžia, jog BK 300 straipsnio 2 dalis teismų praktikoje dažnai inkriminuojama asmenims vien už tai, kad pas juos buvo rasti neteisėtai laikomi aptariami netikri dokumentai, o šiuo atveju nustatyta, kad E. B. tokį dokumentą ne tik laikė su savimi, tačiau ir juo aktyviai naudojosi – jį pateikė pareigūnams kaip neva jo teisę vairuoti patvirtinantį dokumentą, prieš tai savo aktyviais veiksmais pažeidęs Kelių eismo taisykles. Taigi, bylos duomenys rodo, kad E. B. ketino minėtu dokumentu naudotis kaip patvirtinančiu jo teisę be apribojimų dalyvauti kelių eisme. Tokios nustatytos minėto netikro dokumento disponavimo aplinkybės apygardos teismui jokiu būdu neleidžia įžvelgti E. B. padarytos veikos mažesnio pavojingumo.

Kita vertus, E. B. argumentai, jog liko nepaneigta jo versija, kad jis turi teisę vairuoti, sprendžiant dėl E. B. atsakomybės pagal aptariamą BK normą kilimo, neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. yra trečiosios valstybės (ne ES ar EEE valstybės) – Rusijos Federacijos – pilietis ir turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (galiojantis nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 8 d. (t. 1, b. l. 51)) bei Lietuvoje prabuvo daugiau nei 185 dienas per kalendorinius metus – net ir darant prielaidą, jog jis turi teisę vairuoti, kuri galimai suteikta Rusijos Federacijoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių nuostatas, E. B. šį pažymėjimą turėjo pasikeisti į lietuvišką, nes kitaip Lietuvos Respublikoje jis laikomas neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones.

Taigi aplinkybė ar E. B. Rusijos Federacijoje buvo suteikta teisė vairuoti niekaip nekeičia pirmos instancijos teismo išvadų dėl pastarojo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį pagrįstumo ir teisėtumo – neatlikus atitinkamų veiksmų, E. B. laikomas asmeniu, kuris, neturėdamas teisės vairuoti, laikė ir vėliau panaudojo netikrą dokumentą šiai teisei pagrįsti. Toks veikimas apygardos teismo vertintinas kaip pavojingas ne tik valstybės valdymo tvarkai, tačiau ir kelių eismo, kuriame E. B. neteisėtai dalyvavo prisidengdamas netikru dokumentu, bei jo dalyvių saugumui.

Nutartyje minėtų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. B. veikoje yra visi būtinieji BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jo išteisinti nėra objektyvaus pagrindo.

Apygardos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl E. B. paskirtos bausmės, visgi, dėl jos proporcingumo bei teisingumo taip pat pasisakytina. Už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo yra baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Nors E. B. atžvilgiu iki aptariamo nusikaltimo padarymo Lietuvos Respublikoje buvo 2 kartus teistas, o taip pat atlikęs ir 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Trakų rajono apylinkės teismas E. B. neskyrė griežčiausios atsakomybės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo, nurodydamas, jog E. B. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti pastarajam skiriant trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. B. po jo paleidimo iš pataisos įstaigos nepraėjus ilgesniam laiko tarpui vėl padarė naują nusikaltimą, jog pastarojo padarytas, BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytas, nusikaltimas pasireiškė aktyviu netikro dokumento panaudojimu, daro išvadą, kad E. B. neteisėto veikimo modelis kartojasi, todėl maksimalios trukmės (90 parų) arešto bausmė, neskiriant pastarajam laisvės atėmimo bausmės, negali būti laikoma neproporcinga ar per griežta.

Atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti ir atmestini, o Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.