- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-555-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01751-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2034-305/2014 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovas prašo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui teikimo.
Su ieškiniu ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas turi teisę matytis su sūnumi kiekvieną savaitgalį, pasiimant jį 10 val. šeštadienį ir grąžinant 20 val. sekmadienį. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė trukdo ieškovui matytis su vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Motyvuodamas tuo, kad situacija, kai atsakovė trukdo ieškovui matytis su vaiku, neabejotinai pažeidžia nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovas matysis su sūnumi kiekvieną savaitgalį, pasiimdamas jį 10 val. šeštadienį ir grąžindamas 20 val. sekmadienį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes iki šiol su ieškovu nekilo nesutarimų dėl jo bendravimo su vaiku. Ieškovas visada turėdavo galimybę pasiimti vaiką ir su nakvyne, atsakovė netaikė jam jokių apribojimų. Be to, esant poreikiui nusistatyti oficialią bendravimo su vaiku tvarką, tai buvo galima padaryti pasirašant susitarimą Vaiko teisių apsaugos skyriuje.
Neįvertinta aplinkybė, kad, pritaikius tokias apsaugos priemones, atsakovė praranda galimybę bendrauti su vaiku savaitgaliais. Kitomis dienomis vaikas būna mokykloje, atsakovė su vaiku susitinka tik vakarais, kai ruošiamos pamokos, be to, vaikas nori turėti savo asmeninio laisvo laiko. Dėl to pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos prieš vaiko interesus, nes jis neturi teisės būti namuose savaitgaliais.
Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes nėra nustatytų priežasčių, dėl kurių gali būti ribojama atsakovės teisė matytis su vaiku savaitgaliais.
Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, neturint informacijos apie tai, kad iki šiol ieškovas menkai domėjosi vaiku (susitikdavo su juo kartą arba du per mėnesį), vengė teikti išlaikymą (dėl to yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn).
Prašo panaikinti nutartį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, nustatė laikiną jo ir tėvo bendravimo tvarką. Atsakovė prieštarauja tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymui, motyvuodama tuo, kad ieškovui ji netrukdanti bendrauti su sūnumi, pats ieškovas rodąs per mažai iniciatyvos bendrauti su sūnumi, be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė neteko galimybės su sūnumi bendrauti savaitgaliais.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinas. Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 56NT-21378173-14 matyti, kad atsakovė pripažino, jog tarp jos ir ieškovo yra kilę nesutarimai dėl sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, kurių tarpusavyje nepavyksta išspręsti. Ši informacija patvirtina ieškovo teiginį, kad atsakovė jam trukdo matytis su vaiku. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bet ir konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai, pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatoma laikina ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka, yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo vengimo teikti išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui neturi prioritetinės teisinės reikšmės, sprendžiant laikinos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo klausimą, todėl nevertintinos.
Pirmosios instancijos teismas nutarė leisti ieškovui matysis su sūnumi kiekvieną savaitgalį, pasiimant jį 10 val. šeštadienį ir grąžinant 20 val. sekmadienį. Sutiktina su atsakove, kad apylinkės teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka pažeidžia atsakovės ir šalių sūnaus interesus.
Šalių sūnus yra dešimties metų amžiaus, lanko mokyklą. Atsakovė pagrįstai teigia, kad darbo dienomis su sūnumi gali bendrauti tik po jo pamokų. Visgi ir šis laikas skiriamas ne tik bendravimui, bet ir kasdieniams namų ruošos darbams, asmeninės higienos procedūroms atlikti, pamokoms paruošti ir pan., todėl realus motinos ir sūnaus bendravimo laikas šiomis dienomis yra nepakankamas motinos ir vaiko bendravimo poreikiui visiškai patenkinti. Taigi pagrindinis vaiko bendravimas tiek su atsakove, tiek su ieškovu vyksta savaitgaliais. Leidžiant ieškovui su sūnumi bendrauti kiekvieną savaitgalį, nepagrįstai tokia teisė atimama iš atsakovės. Poreikį bendrauti su motina turi ir vaikas, todėl nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka pažeidžia vaiko interesus. CK 3.170 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau šios teisės ir pareigos įgyvendinimas neturi pažeisti tėvo ar motinos, pas kurį gyvena vaikas, tokios pačios teisės ir pareigos įgyvendinimo. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, nustatydamas, kad ieškovas su sūnumi bendrauja ne kiekvieną, o kas antrą savaitgalį.
Taip pat keistinas šalių sūnaus grąžinimo atsakovei laikas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dešimties metų vaiko grąžinimas į nuolatinę gyvenamą vietą 20 val. sekmadienį yra pernelyg vėlyvas, pažeidžiantis vaiko interesą turėti pakankamai laiko pasirengti naujai veiklos savaitei. Dėl to vaiko grąžinimas atsakovei sekmadienį paankstintinas ir nustatytina, kad ieškovas vaiką atsakovei turi parvežti sekmadienį 18.00 val.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 338 str., 330 str., 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, nustatant tokią laikiną ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovas A. P. turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas jį iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos 10 val. šeštadienį ir grąžindamas 18 val. sekmadienį.
Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.