Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-126-467/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-01
Bylos Nr.: e2-126-467/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01193-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Urbanavičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Unikalus sprendimas“
Ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos

Kategorijos

3.4.3.2.1.3Įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų

Civilinė byla Nr. e2-126-467/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01193-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.3.; 3.4.3.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unikalus sprendimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Unikalus sprendimas“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Unikalus sprendimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Unikalus sprendimas“, motyvuodama tuo, kad atsakovė nevykdo mokestinių prievolių. Nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 4 636,24 Eur. Bendrovės nepriemoka yra susidariusi nuo 2021 m. balandžio 20 d. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

2. Atsakovė UAB „Unikalus sprendimas“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. 2023 m. gruodžio 7 d. teisme buvo gautas UAB „Unikalus sprendimas“ vadovo G. A. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jam reikalingas papildomas laikas susisiekti su kreditoriumi bei išspręsti kilusį ginčą. 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas prašymą tenkino ir suteikė atsakovės vadovui galimybę pateikti duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo posėdį atidėjo.

3. 2023 m. gruodžio 28 d. UAB „Unikalus sprendimas“ vadovas G. A. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2024 m. sausio 30 d., motyvuodamas tuo, jog šventiniu laikotarpiu yra neįmanoma susisiekti su kreditoriumi ir bandyti išspręsti kilusį ginčą, sudarant taikos sutartį. Paaiškino, kad sutartys su naujais partneriais bus pasirašytos sausio pradžioje, sutartyje numatytas avansinis mokėjimas, kuris padengtų esamą įsiskolinimą valstybei. Bendrovė neturi kitų kreditorių, nedalyvauja teisminiuose procesuose ir ginčuose, neturi įsiskolinimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Unikalus sprendimas“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Aurimą Gasiūną.

5. Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad UAB „Unikalus sprendimas“ įregistruota 2014 m. gruodžio 19 d., jos vadovas – G. A.. Iš 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad bendrovės turtas buvo 108 758 Eur (0 Eur – ilgalaikis turtas, 108 758 Eur – trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 5 165 Eur (5 165 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos). 2020 m. atsakovė baigė nuostolingai – patyrė 6 999 Eur nuotolius, pardavimų pajamos buvo 6 813 Eur. Atsakovė 2021 m. turėjo turto už 122 432 Eur (122 432 Eur – trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 10 654 Eur (10 654 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos). Iš 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad finansinius metus atsakovė baigė gavusi 8 185 Eur pelną, pardavimų pajamos buvo 22 463 Eur. 2022 m. atsakovė turėjo turto už 122 104 Eur (122 104 Eur – trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 21 785 Eur (21 785 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos), finansinius metus atsakovė baigė nuostolingai – patyrė 11 402 Eur nuotolius, pardavimų pajamos buvo 958 Eur.

6. Iš Nekilnojamojo turto ir valstybės įmonės „Regitra“ registrų duomenų teismas nustatė, kad UAB „Unikalus sprendimas“ nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, bendrovėje nuo 2023 m. vasario mėn. dirbančių asmenų nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės atžvilgiu 2023 m. nagrinėjama bylų nebuvo.

7. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nutarties priėmimo metu vykdoma viena vykdomoji byla dėl 25,85 Eur skolos išieškojimo išieškotojai mažajai bendrijai „AVS Grupė“ (vykdomoji byla Nr. 0185/23/00216). Kitos vykdomosios bylos Nr. 0012/22/00826, 0012/22/00470 ir 0012/22/00108 dėl išieškojimo VMI yra užbaigtos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Iš teismui pateikto antstolės Daivos Milevičienės išieškojimo negalimumo akto nustatyta, kad vykdomieji dokumentai išieškotojai grąžinti nesant UAB „Unikalus sprendimas“ lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą, juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą, tačiau šio įpareigojimo pagal teismo nurodymus neįvykdė. Taip pat, atsižvelgęs į atsakovės atstovo prašymą, teismas kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas atsakovei galimybę pateikti duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau per nustatytą terminą atsakovė duomenų nepateikė. 2023 m. gruodžio 28 d. „Unikalus sprendimas“ vadovas G. A. dar kartą pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2024 m. sausio 30 d., motyvuodamas tuo, jog kalėdiniu laikotarpiu yra neįmanoma susisiekti su kreditoriumi ir bandyti išspręsti kilusį ginčą, sudarant taikos sutartį. Taip pat paaiškino, kad sutartys su naujais partneriais bus pasirašytos sausio pradžioje, sutartyje numatytas avansinis mokėjimas, kuris padengtų esamą įsiskolinimą valstybei. Nurodė, jog prašomas laikotarpis yra reikalingas, kad sudaryti taikos sutartį, surinkti ir pateikti visus dokumentus kreditoriui ir teismui, taip pat per tą laikotarpį bus pateikta finansinė atskaitomybė su galutine ir tikslia bendrovės finansinės padėties išraiška.

9. Pažymėjęs, kad teismas jau tenkino atsakovės vadovo prašymą ir vieną kartą atidėjo teismo posėdį, taip sudarydamas atsakovei pakankamai laiko surinkti duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek susitarti su ieškove dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovė veiksmų nesiėmė, pateiktas prašymas yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo dar kartą atidėti teismo posėdį. Atsakovė, turėdama pareigą įrodyti įmonės mokumą, nepagrindė, kad yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriumi. Kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo VMI pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 4 636,24 Eur, jos susidarymo laikotarpis yra nuo 2021 m. balandžio 20 d., priverstinai priemokų išieškoti nepavyko, antstolei nustačius, jog bendrovė neturi lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

10. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs ieškovės argumentus ir įrodymus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas nusprendė, kad atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, t. y. – nemoki (atsakovė nemoka privalomų mokesčių valstybei, aktualių duomenų, kurių pagrindu galima būtų nuspręsti apie atsakovės turtą, byloje nėra), atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y., jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. gruodžio 28 d. duomenimis, bendrovėje nuo 2023 m. vasario mėn. nedirba nė vienas darbuotojas, duomenų nei apie vykdomas sutartis, nei apie gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos byloje nepateikta, taigi, daroma išvada, kad bendrovė veiklos nevykdo. Nors bendrovės 2022 m. balansuose įrašytas turtas už 122 104 Eur (122 104 Eur – trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 21 785 Eur, tačiau byloje nėra duomenų apie nurodyto turto sudėtį ir jo vertę bylos nagrinėjimo metu, ilgalaikės skolos ir jų priverstinio išieškojimo negalimumas leidžia abejoti trumpalaikio turto likvidumu bei realia jo verte.

11. Vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas), teismas konstatavo, kad atsakovės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais nėra laikinas. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad įmonės finansiniai sunkumai prasidėjo 2021 m. balandžio 20 d., nuo tada susidarė mokestinė nepriemoka VMI. Byloje nėra duomenų, jog bendrovė nuo 2021 m. realiai vykdo veiklą, generuoja pajamas ir per protingą laikotarpį galėtų sukaupti lėšų, kurios būtų pakankamos įvykdyti įsipareigojimus VMI ir (ar) kitiems kreditoriams (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė su VMI ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų, priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Nustatęs, kad atsakovės skolos yra ilgalaikės, jų atsakovė nesugeba grąžinti, teismas padarė išvadą, jog atsakovė realios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir neturi realių perspektyvų stabilizuoti padėtį, siekiant išvengti bankroto. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atsakovė UAB „Unikalus sprendimas“ atskirajame skunde prašo: 1) grąžinti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar nagrinėjant šią bylą nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnio 109 straipsnis, kuris draudžia nagrinėjant bylas remtis kitų teismų nagrinėtomis bylomis ir teismų praktika, kadangi šios bylos nagrinėjimas buvo paremtas kitų teismų nagrinėtomis bylomis ir teismų praktika, taip pat prašyti išaiškinimo, ar nagrinėjant šią bylą nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio 7 straipsnis; 3) kol bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas – sustabdyti tolimesnį bylos nagrinėjimą. Nurodo šiuos argumentus:

13.1. Skundžiama nutartis priimta remiantis metų senumo dokumentais.

13.2. Teismas nesudarė sąlygų pateikti dokumentus, įrodančius bendrovės finansinę būklę bylos nagrinėjimo metu. Nepagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki 2024 m. sausio 30 d., kad būtų galima teismui pateikti aktualius duomenis apie bendrovės finansinę būklę. Prašomas terminas buvo protingas ir teismas negalėjo įžvelgti bylos vilkinimo požymių.

13.3. Teismas nevertino, kad įsiskolinimas susidarė per vadinamą pandeminį laikotarpį, kai faktiškai buvo labai apsunkintas daugumos įmonių darbas. Taip pat nevertino, kad bendrovė niekada nėra prašiusi pašalpos ar subsidijos iš valstybės. Nevertino ir to fakto, kad bendrovė nedalyvauja kituose teisminiuose procesuose.

13.4. Teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi Lietuvos teismų praktika ir sprendimais konkrečiose bylose neatsižvelgdamas į UAB „Unikalus sprendimas“ esamą situaciją.

13.5. Teismo užimta šališka pozicija. Bendrovė gali atsiskaityti su kreditore. Tai, kad antstolė grąžino vykdomąjį dokumentą, dar neįrodo, jog bendrovė negali atsiskaityti su kreditore. Antstolei paprasčiau grąžinti vykdomąjį raštą, nei užsiimti specifinio turto realizavimu. Bendrovės nuostoliai susidarė dėl to, kad buvo nurašytos bankrutavusių pirkėjų beviltiškos skolos. Bendrovėje darbuotojai atleisti tam, kad nepabloginti bendrovės esamos būklės, nepridaryti skolų Valstybinio socialinio draudimo fondui. Šiuo metu bendrovės veikla yra stabilizuota ir atstatyta.

Atsiliepimas

14. Ieškovė VMI pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės UAB „Unikalus sprendimas“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Civiliniame procese, taip pat ir nemokumo bylose, vyrauja rungimosi principas. Šiuo principu yra grindžiama civiliniame procese taikoma įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tuo atveju, jei teismas, remdamasis į bylą pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, nustato, kad yra pagrindas įmonei kelti bankroto bylą, o atsakovas siekia įrodyti priešingai, jis turi nurodyti teismui tai patvirtinančias aplinkybes.

14.2. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. balandžio 20 d. atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. VMI viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 22 d. bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansiniai įsiskolinimai VMI nėra trumpalaikiai, priešingai – yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio, kadangi atsakovė ilgą laiką nepajėgia sumokėti susidariusio įsiskolinimo VMI, todėl VMI vertinimu, atsakovė nėra pajėgi laiku atsiskaityti su savo kreditoriais.

14.3. Nors atsakovė teigia, kad šiuo metu bendrovės veikla yra stabilizuota ir atstatyta, tačiau ji neužtikrina pajamų srauto, kuris būtų pakankamas tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus. Tolesnis atsakovės egzistavimas rinkoje pažeidžia sąžiningai mokestines prievoles vykdančių subjektų interesus, atsakovei sukuria neteisėtą konkurencinį pranašumą ir paneigia mokesčių visuotinio privalomumo principą. Byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad atsakovė nėra pajėgi padengti finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui, ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje mokestinė nepriemoka mažės, o patiriami finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovei atitinka visuomenės ir kitų verslo subjektų interesus.

14.4. VMI, gavusi iš antstolės Daivos Milevičienės patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo su išieškojimo negalimumo aktu, 2023 m. rugsėjo 14 d. išsiuntė pranešimą Nr. (23.31-08) RNA-27119 apie inicijuojamą nemokumo procesą atsakovei, kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Per nustatytą terminą UAB „Unikalus sprendimas“ prievolės VMI neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas ir sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka nebuvo priimtas; VMI kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

16. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovei būtų keliama restruktūrizavimo byla, nenustatyta. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Unikalus sprendimas“ nemokumą konstatavo įvertinęs atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį, galimybę atsakovei tęsti ūkinę komercinę veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, ir remdamasis tuo, kad apeliantės skolos yra ilgalaikės, jų atsakovė nesugeba grąžinti, teismas padarė išvadą, jog atsakovė realios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir neturi realių perspektyvų stabilizuoti padėtį, siekiant išvengti bankroto, t. y. atsakovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, tai yra nemoki ir laiku negali vykdyti turtinių prievolių.

19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės (ne)mokumo įvertinimu ir procesiniu sprendimu iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, nurodydama, kad: teismas rėmėsi metų senumo dokumentais, nesudaręs galimybės atsakovei pateikti dokumentus, įrodančius bendrovės finansinę būklę bylos nagrinėjimo metu; neįvertino, kad įsiskolinimas susidarė per vadinamą pandeminį laikotarpį, kai faktiškai buvo labai apsunkintas daugumos įmonių darbas; nevertino, kad bendrovė niekada nėra prašiusi pašalpos ar subsidijos iš valstybės; nevertino ir fakto, kad bendrovė nedalyvauja kituose teisminiuose procesuose; teismas užėmė šališką poziciją, o šiuo metu bendrovės veikla yra stabilizuota ir atstatyta.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, jog, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

21. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

23. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1342-585/2020).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė įmonės finansinę padėtį apibūdinančių dokumentų, spręsdamas klausimą apie įmonės mokumą, rėmėsi ieškovės pateiktais dokumentais bei kitais teismui prieinamais registrų bei viešais duomenimis (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis).

25. Iš atsakovės 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė turėjo turtą už 108 758 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 5 165 Eur, metus baigė su 6 999 Eur nuotoliu. Iš atsakovės 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė turėjo turto už 122 432 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 10 654 Eur, finansinius metus baigė gavusi 8 185 Eur pelną. Iš atsakovės 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė turėjo turto už 122 104 Eur (trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 21 785 Eur, finansinius metus baigė patyrusi 11 402 Eur nuotolius.

26. Nekilnojamojo turto ir valstybės įmonės „Regitra“ registrų duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir (ar) transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą.

27. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nutarties priėmimo metu vykdoma viena vykdomoji byla dėl 25,85 Eur skolos išieškojimo išieškotojos mažosios bendrijos „AVS Grupė“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0185/23/00216). Kitos vykdomosios bylos Nr. 0012/22/00826, 0012/22/00470 ir 0012/22/00108 išieškotojos VMI naudai užbaigtos, grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Iš teismui pateikto antstolės D. Milevičienės išieškojimo negalimumo akto nustatyta, kad vykdomieji dokumentai išieškotojai grąžinti, nesant UAB „Unikalus sprendimas“ lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonėje jau nuo 2023 m. vasario mėn. dirbančių asmenų nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad atsakovės atžvilgiu 2023 metais nebuvo nagrinėjama bylų.

28. Taigi, įvertinęs turimus finansinės atskaitomybės (2020 – 2022 m.) ir teismui prieinamus registrų bei viešus duomenis, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, t. y. yra nemoki (nemoka privalomų mokesčių valstybei, neturi realaus turto), negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės teiginius, kad teismas rėmėsi metų senumo dokumentais, nesudaręs galimybės atsakovei pateikti dokumentus, įrodančius bendrovės finansinę būklę bylos nagrinėjimo metu, kadangi bylos duomenys tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą, juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą, tačiau šio įpareigojimo pagal teismo nurodymus neįvykdė. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo prašymą, vieną kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas atsakovei galimybę pateikti duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau per nustatytą terminą atsakovė jokių duomenų nepateikė. Todėl, nors 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovės vadovas G. A. pateikė pakartotinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2024 m. sausio 30 d., motyvuodamas tuo, jog siekia sudaryti taikų susitarimą su kreditoriumi, pateikti visus dokumentus kreditoriui ir teismui, taip pat per tą laikotarpį bus pateikta finansinė atskaitomybė su galutine ir tikslia bendrovės finansinės padėties išraiška, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio prašymo netenkino, nes atsakovei jau buvo suteikta pakankamai laiko surinkti duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ji jokių veiksmų nesiėmė ir įrodymų nepateikė.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas. Pažymėtina, kad tokių duomenų atsakovė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Tuo tarpu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. gruodžio 28 d. duomenų nustatyta, jog bendrovėje nuo 2023 m. vasario mėn. nedirba nė vienas darbuotojas, duomenų nei apie vykdomas sutartis, nei apie gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos byloje nepateikta. Nors bendrovės 2022 m. balansuose įrašytas turtas už 122 104 Eur (trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 21 785 Eur, tačiau byloje nėra duomenų apie nurodyto turto sudėtį ir jo vertę bylos nagrinėjimo metu, ilgalaikės skolos ir jų priverstinio išieškojimo negalimumas leidžia abejoti trumpalaikio turto likvidumu bei realia jo verte. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė veiklos nevykdo.

30. Atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad ji laiku neatsiskaito su kreditoriais, t. y. nevykdo turtinių prievolių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl jos veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktai, 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

31. Nagrinėjamu atveju nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą atsakovei inicijavo VMI, kuri kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Unikalus sprendimas“, kadangi bendrovė nepajėgia laiku ir tinkamai vykdyti mokestinių prievolių. Kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo VMI pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės mokestinė nepriemoka yra 4 636,24 Eur, o nepriemokos susidarymo laikotarpis yra nuo 2021 m. balandžio 20 d., priverstinai priemokų išieškoti nepavyko, antstolei nustačius, jog bendrovė neturi lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

32. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais nėra tik laikinas. Iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad įmonės finansiniai sunkumai prasidėjo 2021 m. balandžio 20 d., nuo tada susidarė mokestinė nepriemoka VMI. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2021 m. realiai vykdo veiklą, generuoja pajamas ir per protingą laikotarpį galėtų sukaupti lėšų, kurios būtų pakankamos įvykdyti įsipareigojimus VMI ar kitiems kreditoriams (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė su VMI ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų, priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai). Šių aplinkybių nepaneigia ir neįtakoja apeliantės teiginys, kad bendrovė niekada nėra prašiusi pašalpos ar subsidijos iš valstybės, nes tai yra jos teisė, o ne pareiga. Be to, aplinkybė, kad atsakovė nedalyvauja teisminiuose procesuose taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl veiklos nevykdymo ir negalėjimo laiku atsiskaityti su kreditoriais.

33. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovės skolos yra ilgalaikės, pati atsakovė skolų nesugeba grąžinti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovė realios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir neturi realių perspektyvų stabilizuoti padėtį, siekiant išvengti bankroto. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija, jog byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

34. Kitokios išvados nesuponuoja ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, nes apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti naujausi atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir (ar) kiti įrodymai. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas ir (ar) sudaryti susitarimai dėl pagalbos, todėl įrodymais nepagrįsti apeliantės skundo argumentai šiuo atveju neturi reikšmės konstatuojant atsakovės nemokumo faktą.

35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių finansinius įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad šiuo metu bendrovės veikla yra stabilizuota ir atstatyta, vertina kritiškai, nes bendrovė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo įsiskolinimų valstybės biudžetui. Įmonėje šiuo metu nedirba nė vienas darbuotojas, t. y. ji neturi galimybės generuoti pakankamai pajamų tam, kad būtų padengti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams. Taigi aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovė yra nepajėgi padengti įsiskolinimų kreditoriams, nors deklaruoja vykdanti veiklą, tačiau duomenų nepateikia. Todėl vien apeliantės argumentai, kad jos veikla atstatyta (vykdoma), nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė negeneruoja pakankamų finansinių srautų ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (jų leistinais įrodymais nepagrindė).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė yra gyvybinga bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, byloje pakanka duomenų, kad UAB „Unikalus sprendimas“ neturi galimybių įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir nėra duomenų, jog atsakovė su VMI neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, bei atsikirtimus į juos, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir iškeldamas atsakovei nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl apeliantės prašymo ir procesinės bylos baigties

38. Atskirajame skunde atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar nagrinėjant šią bylą nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnio 109 straipsnis, kuris draudžia nagrinėjant bylas remtis kitų teismų nagrinėtomis bylomis ir teismų praktika, kadangi šios bylos nagrinėjimas buvo paremtas kitų teismų nagrinėtomis bylomis ir teismų praktika, taip pat prašyti išaiškinimo, ar nagrinėjant šią bylą nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio 7 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo apelianto prašymą tenkinti.

39. CPK 3 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio ir (ar) 109 straipsnio pažeidimų, nes byla išnagrinėta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir aktualia teismų praktika, kuria remtis ne tik kad nedraudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir įpareigoja Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo bei CPK nuostatos.

40. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus įrodymus, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė