Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta, teistas Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlandų Karalystėje, Norvegijos Karalystėje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. A. 2025 m. sausio 26 d., apie 23.44 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „K. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus iki kol ties namu Nr. 31 buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARKB-0338, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu – 23.48 val. nustatytas 2,16 prom. neblaivumas, antru kartu tikrintis neblaivumą atsisakė.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. A. kaltu prisipažino visiškai, prašė perduoti jį laiduotojo atsakomybėn ir parodė, jog viskas įvyko per (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 26 d. Draugas atvarė automobilį ir pastatė į mokamą aikštelę (duomenys neskelbtini). Kai atsilaisvino vieta, sugalvojo perstatyti automobilį į nemokamą aikštelę. Apie 23.44 val. sėdo už vairo išgėręs ir iš (duomenys neskelbtini) važiavo į namus (duomenys neskelbtini). Priparkavo automobilį kieme ir tada priėjo pareigūnas. Gailisi dėl savo veiksmų. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, tuo metu buvo išgėręs, karštai reagavo, todėl atsisakė tikrintis neblaivumą antrą kartą. Tuo metu, kai vairavo automobilį, neturėjo teisės vairuoti, kadangi prieš daug laiko ši teisė buvo atimta už vairavimą neblaiviam. Kadangi daug laiko praleido užsienyje, nesugebėjo teisių persilaikyti. Jis taip pat vieną kartą buvo baustas už vairavimą be teisių. Automobilis, kurį vairavo, yra „Kia Optima“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis automobilis priklauso jam. Automobilį įsigijo prieš 6 mėnesius už 11 000 Eur. Automobilį įsigijo, nes norėjo padaryti draugei dovaną. Automobilis yra vertas 6 000 – 7 000 Eur (b. l. 111–112, 129).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas I. D. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybėn bei parodė, kad apie šį įvykį sužinojo iš karto, kaltinamasis pats jam paskambino, pasakė, kad atsitiko toks įvykis, ir tada jie abu turėjo labai ilgą pokalbį. Jis tokius kaltinamojo veiksmus vertina prastai, to netoleruoja. Jie yra pažįstami 15 metų, bendrauja, kas 2–3 dienas susiskambina ir kartą per savaitę susitinka, todėl gali kaltinamąjį motyvuoti ir padėti šioje situacijoje. Kaltinamasis jo klauso, yra pasižadėjęs, kad taip nedarys ir spręs problemas dėl alkoholio vartojimo. Negali pilnai užtikrinti, kad B. laikysis įstatymų, bet stengsis, kad laikytųsi ir mano, kad ateityje tai nesikartos. B. kaip vairuotojo apibūdinti negali, kadangi su juo nevažinėja. Su juo nevažinėja, nes pats neturi teisių ir nežinojo, kad kaltinamasis turėtų teisę vairuoti. Kiek žino, B. neturi teisės vairuoti, nes šią teisę buvo praradęs, tačiau dėl ko, negali pasakyti. Kaltinamasis jam pasakojo, kad jį pagavo kieme ir jis su pareigūnais nesiginčijo, todėl nežino, kad kaltinamajam buvo surašytas protokolas dėl pasipriešinimo. Jo (I. D.) finansinė padėtis nėra labai gera, nedirba, turi antstolių, registruotas Užimtumo tarnyboje, planuoja įsidarbinti. Šiuo metu individualios veiklos nevykdo, ją nutraukė. Jeigu būtų paskirtas užstatas, tai kažką sugalvos (b. l. 129).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, ir teigė, kad prieš penkiolika minučių vartojo alkoholio. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra negalimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl B. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, pripažino esmines faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta.

Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamasis B. A. šios sąlygos neatitinka, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis 2014 m. birželio 30 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip pat 2014 m. lapkričio 24 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, važiavo šaligatviu ir paliko automobilį stovėti. B. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis teisę vairuoti buvo praradęs prieš daug laiko dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir, kadangi ilgą laiką buvo užsienyje, nesugebėjo iš naujo įgyti teisę vairuoti transporto priemones. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas Vokietijoje dėl vagysčių ir nesunkaus kūno sužalojimo, taip pat teistas Austrijoje ir Nyderlandų Karalystėje dėl įvairaus pobūdžio vagysčių. Be to, Norvegijos Karalystėje 2023 m. balandžio 27 d. taip pat buvo nuteistas už vairavimą esant neblaiviam (2 veikos) ir neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, už neatsargų vairavimą, pasipriešinimą policijos pareigūnams, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bauda bei uždrausta įgyti teisę vairuoti iki 2025 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 61–70). Kaltinamasis paaiškino, kad dalį laisvės atėmimo bausmės jis atliko ir buvo deportuotas iš Norvegijos. Nors užsienio valstybių priimti procesiniai sprendimai Lietuvoje nebuvo pripažinti ir vykdomi, tačiau minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Be to, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teistais laikomi asmenys, kuriems įsiteisėjo Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o jei asmuo nuteistas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacija, kad asmeniui įsiteisėjo tos valstybės priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog kaltinamasis B. A. 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, vairuotojas neįvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų. Išvardintos aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad B. A. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o anksčiau paskirta, nors ir užsienio valstybėje, bausmė, nesulaikė kaltinamojo nuo analogiško priešingo teisei elgesio, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad B. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,16 prom.), kaltinamasis nors ir tamsiu paros metu, tačiau judriose miesto gatvėse, vairavo transporto priemonę, taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui, o žala nebuvo padaryta tik atsitiktinumo dėka. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, alkoholį buvo vartojęs prieš maždaug penkiolika minučių, taip pat, sulaikytas policijos pareigūnų nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, aktyviais veiksmais jiems priešinosi, bandė suduoti smūgius, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Be to, kaltinamasis atsisakė antrą kartą tikrintis neblaivumą. Šios aplinkybės rodo B. A. neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Kaltinamasis, sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Šios aplinkybės leidžia teismui abejoti ir I. D., kaip laiduotojo, tinkamumu, atsižvelgiant į tai, kad nors jis yra neteistas, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai ir nori daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jį paveikti, tačiau realios įtakos jam, kaip asmeniui, jis negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje. Nors kaltinamąjį ir laiduotoją sieja draugiški ryšiai, visgi, tai nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotojas kaltinamajam gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, nes kaltinamasis laiduotojui po įvykio nepasakojo apie pasipriešinimą policijos pareigūnams, taip pat laiduotojas negalėjo nurodyti priežasties dėl kaltinamojo teisės vairuoti atėmimo, kas rodo, kad kaltinamasis visgi nėra atviras su savo draugu. Be to, I. D. negalėjo plačiau paaiškinti kaip, teismui taikant B. A. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir jį paskyrus laiduotoju, ateityje pasireikštų jo teigiama įtaka kaltinamajam, kokių veiksmų, be nurodyto bendravimo, I. D. gali imtis, kad padėtų B. A. suprasti savo klaidas, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, juolab, kad laiduotojas pats nurodė, jog jis negali pilnai užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų. Be to, kaltinamasis yra visiškai susiformavusi, pakankamai didelę gyvenimišką patirtį turinti asmenybė, taigi, abejotina, kad tokiam asmeniui papildoma jo elgesio korekcija šiuo atveju būtų bent kiek efektyvi.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, kitas išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo B. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam B. A. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (b. l. 61–72), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 58–60), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (b. l. 77–78), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis B. A. laikomas neteistu, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu byloje negauta, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis yra darbingas, sveikas, todėl kaltinamajam B. A. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina artima minimaliai 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (51 MGL x 50 eurų) bauda.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir B. A. skirtina sumažinta 34 MGL, t. y. 1 700 Eur bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą B. A. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

B. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,16 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors B. A. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl B. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis, būdamas ne kartą teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę neblaivus nesant jokio būtinumo, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, kitų žmonių ir savo paties sveikatai ir gyvybei, turtui, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

B. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Kia Optima“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaltinamasis vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra transporto priemonės savininkas ir valdytojas, transporto priemonė „Kia Optima“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kartu su užvedimo rakteliu perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 54–55), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu, perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-iojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2025 m. sausio 27 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas B. A. turtui – automobiliui „Kia Optima“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 51–54), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90–93), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilio „Kia Optima“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita ir registracijos liudijimas, supakuoti į voką, saugomi baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

B. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti B. A., kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, B. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketverius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotą transporto priemonę „Kia Optima“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-iojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2025 m. sausio 27 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą B. A. turtui – automobiliui „Kia Optima“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilio „Kia Optima“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą ir registracijos liudijimą, supakuotus į voką, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.