Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1496-123/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-16
Bylos Nr.
2A-1496-123/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08645-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
D. S.
Trečiasis asmuo
R. S.
Ieškovas
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1496-123/2012

Teisėjas S. Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-08645-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1; 77.4.3; 74.2.4; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. lapkričio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. ir trečiojo asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros, ginančios nepilnamečio S. A. interesus, ir I. A. ieškinį atsakovui D. S. dėl tėvystės nustatymo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo D. S. priešieškinį dėl vaiko lankymo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo R. S., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, gindama nepilnamečio S. A. interesus, pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti jog atsakovas D. S. yra S. A. tėvas; neterminuotai apriboti atsakovo tėvo D. S. valdžią į sūnų S. A.; priteisti iš atsakovo sūnaus S. A. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 14 400 Lt įsiskolinimą sūnaus S. A. išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo 2008-06-30 iki 2011-06-30, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo valstybei. Nurodė, kad registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje vaiko tėvas tėvystės nepripažino, atsakovas nevykdo tėvo pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaiką, su vaiku nebendrauja, todėl prašė neterminuotai apriboti atsakovo valdžią į vaiką, priteisti išlaikymą vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovas D. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti vaiko lankymo tvarką. D. S. bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį nuo sprendimo priėmimo dienos pasiimant vaiką (arba atsakovo pasirinkimu būnant su vaiku jo gyvenamojoje vietoje), pasiimant vaiką penktadienį 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir atvežant vaiką į jo mamos gyvenamąją vietą sekmadienį, 20 val. Apie vaiko laikino buvimo ir nakvynės dvi naktis vietą atsakovas D. S. ieškovę I. A. informuos žodžiu arba telefonu. S. A. su atsakovu matysis kas antrą valstybinę šventę nuo 16 iki 20 val. pasiimant vaiką, pranešant mamai I. A. apie vaiko buvimo vietą telefonu arba žodžiu, 20 val. vaikas bus pristatytas į vaiko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Jei tiksliai atvykti nurodytu laiku atsakovas nespės, arba vaikas tuo tarpu miegos, vaiko paėmimo ar atidavimo mamai valandos atitinkamai perkeliamos, bet ne ilgiau 21 val. Apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas telefonu arba žodžiu informuoja ieškovę prieš dvi valandas. Jei vaikas sirgs, ieškovė turi pranešti atsakovui apie ligą iš anksto prieš numanomą vaiko atsiėmimą. Bylos nagrinėjimo metu oficialiai pripažino savo tėvystę, sutiko mokėti išlaikymą vaikui po 300 Lt per mėnesį, su kitais ieškinio reikalavimais nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. S. nepilnamečio sūnaus S. A. išlaikymui mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis nuo 2011-07-01 iki sūnaus pilnametystės ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskiriant vaiko motiną I. A. Bylos dalį dėl tėvystės nustatymo nutraukė, kitą ieškinio dalį (dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo) atmetė. Atsakovo D. S. priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo D. S. į valstybės biudžetą 576 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, todėl teismas bylos dalį dėl tėvystės nustatymo nutraukė. Nustatė, kad priežasčių neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nėra pagrindo, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė. Iš atsakovo D. S. nepilnamečio sūnaus S. A. išlaikymui priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų patvirtinančių, jog jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus – 14 400 Lt. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad ieškovė I. A. iš esmės neprieštarauja, jog atsakovas (vaiko tėvas) bendrautų su sūnumi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarp nepilnamečio vaiko tėvų yra nesutarimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ar dalyvavimo jį auklėjant. Konstatavo, kad atsakovas pareiškė priešieškinį, dėl kurio ginčo nėra, todėl jį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. S. ir trečiasis asmuo R. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir vaiko lankymo tvarkos nustatymo ir priimti naują sprendimą, nepriteisiant įsiskolinimo, nustatyti vaiko lankymo tvarką pagal atsakovo priešieškinį. Prašo priteisti iš ieškovės atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir pakeisti neteisingą pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Taip pat prašo apklausti ieškovės motiną A. A., kurios neapklausė pirmosios instancijos teismas. Nurodė, kad kreipėsi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2011 m. rugpjūčio mėn., tačiau šis klausimas teismo išspręstas tik 2011 m. spalio mėn., advokatei nutartis atsiųsta tik 2012 m. vasario mėn. Parengiamasis posėdis vyko ne proceso nustatyta tvarka – teismas ėmė uždavinėti klausimus R. S., nepriimti atsakovo pateikti įrodymai, kurie priimti kito teismo posėdžio metu. Taip pat nuspręsta apklausti buvusią vaiko globėją, ieškovės motiną, tačiau ji nebuvo apklausta, todėl nebuvo suteikta galimybė įrodyti, jog ieškovė negali pretenduoti į išlaikymo įsiskolinimą. Teismas taip pat nepagrįstai leido ieškovei nepateikti banko išrašų, iš kurių matyti, kaip buvo naudojami vaikui valstybės skirti pinigai. Teismo sprendimo paskelbimas vyko ne pagal proceso reikalavimus. Mano, kad nagrinėjęs bylą teismas buvo šališkas, pažeistas viešasis interesas. Ieškovė gaudavo iš valstybės 520 Lt dydžio pašalpą, todėl atsakovo įsiskolinimas yra 5 040 Lt, o ne 14 400 Lt. Be to, ši suma turėjo būti sumažinta atsižvelgiant į atsakovo vaikui pirktiems daiktams išleistas sumas – mažiausiai už 400 Lt ir aplinkybę, kad atsakovas dalį laiko buvo bedarbis. Atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės, jis neturi santaupų, būsto, turi mažametę sergančią dukterį. Mano, kad ieškovės prisidengimas daliniu nedarbingumu nepateisinamas, nes neišnaudotas darbingumas. Neįrodyta, kad ieškovė už globą gautus pinigus panaudojo vaikui išlaikyti. Nurodo, kad daugiau nei 50 proc. ieškinio atmesta, todėl iš atsakovo nepagrįstai priteistas visas žyminis mokestis, nepriteistos išlaidos už atstovavimą. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ginčo dėl vaiko lankymo tvarkos nustatymo nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką ir jį auklėti atsakovas nevykdė septynerius metus. Mano, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro 5 000–7 000 Lt per mėnesį, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistas pagrįstai. Nurodo, kad jos gaunamos pajamas sudaro 540 Lt dydžio neįgalumo pensija, jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Mano, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja liudytoja apklausti ieškovės motiną. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nebūtinas, nes atsakovas nereiškia noro matytis su vaiku, ieškovė dėl atsakovo bendravimo su sūnumi neprieštarauja. Apelianto reikalavimas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, ginanti nepilnamečio S. A. interesus, prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutarties atsisakyti tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimas pažeidžiant procesinius terminus nesuvaržė atsakovo teisės skųsti šią teisimo nutartį, be to, atsakovui nebuvo trukdoma bendrauti su vaiku, tačiau jis pats to daryti nesiekė. Teismas pagrįstai aiškinosi dėl R. S. suinteresuotumo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Dėl įrodymų priėmimo apie atsakovo dukters išlaikymo poreikius nurodo, kad procesinės teisės normos nedraudžia teismui priimti šalių teikiamus įrodymus vėlesnėse proceso stadijose. Valstybės mokėtos globos išmokos neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, o atsakovo reikalauti banko išrašai nesusiję su ieškinio dalyku. Apelianto numatomi gauti įrodymai atlikus ieškovės motinos apklausą nėra susiję su byloje tiriamomis aplinkybėmis. Mano, kad nėra pagrindo mažinti ar iš viso nepriteisti iš atsakovo išlaikymo, jei buvo mokėta socialinė pašalpa. Teismas tinkamai įvertino atsakovo vaikų poreikius ir jo turtinę padėtį, kitas aplinkybes ir pagrįstai priteisė 14 400 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Mano, kad ginčo dėl vaiko lankymo tvarkos tarp šalių nėra, ieškovė neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su sūnumi. Didžioji dalis ieškinio reikalavimų tenkinta, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra proporcingas patenkintų ieškovo reikalavimų sumai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas ir atmestas reikalavimas nustatyti vaiko lankymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-06-30 iki 2011-06-30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kitas aplinkybes. Apeliantas D. S. nepateikė įrodymų, kad prisidėjo prie vaiko išlaikymo bent minimaliu išlaikymo teikimu sūnui, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pirko sūnui daiktus už, kaip nurodo, 400 Lt sumą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo vaikui nupirkti daiktai buvo skirti vaiko būtiniems poreikiams tenkinti, nes dovanos švenčių proga ir pirkti žaislai šiuo atveju negali būti kvalifikuota kaip teiktas išlaikymas. Tačiau sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio atsižvelgtina į aplinkybę, kad S. A. buvo mokama 520 Lt valstybės globos pašalpa, todėl nurodyta suma turi būti sumažintas iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Su tokia pozicija pirmosios instancijos teisme sutiko byloje išvadą teikęs Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 10 080 Lt (800 Lt – 520 Lt = 280 Lt; 280 Lt x 36 mėn.). Nėra pagrindo išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 5 040 Lt (10 080 Lt : 2), kaip to prašo apeliantas, nes nuo 2004-08-11 nepilnamečiam vaikui nustatyta laikinoji globa, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-06-04 sprendimu S. A. buvo atskirtas nuo motinos dėl I. A. sveikatos būklės (globa ir atskyrimas nuo motinos I. A. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-13 sprendimu), ieškovė vaiko pašalpos gavimo metu nedirbo (išskyrus laikotarpį nuo 2011-03-25 iki 2011-04-07), jai nustatytas 40 proc. darbingumas, todėl išlaikymo ginčo laikotarpiu nepilnamečiam vaikui ieškovė teikti negalėjo.

Iš civilinės bylos medžiagos Nr. N2-9618-618/2011 dėl vaiko atskyrimo nuo motinos panaikinimo medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo nustatęs, kad I. A. tinkamai rūpinasi savo sūnumi, jo auklėjimu, sveikata, mokymusi, laisvalaikiu, vaikas turi vietą mokytis, visas mokymosi priemones, drabužiai tvarkingi, vaikas išlaikomas mamos, tėvas išlaikymo neteikia (civ. b. Nr. N2-9618-618/2011, b. l. 111). Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto prielaidas, kad nėra aišku, ar už globą gauti pinigai buvo panaudoti vaikui išlaikyti. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. S. neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl iš jo priteistinas 10 080 Lt dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas (CK 3.200 str.).

Dėl vaiko lankymo tvarkos

Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o pagal 4 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ginčo dėl vaiko lankymo tvarkos nustatymo nėra, tačiau nurodyto teiginio nepagrindžia į bylą pateikiamais įrodymais (CPK 178 str.). Ieškovė I. A. pareiškė, jog ji iš esmės neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau tuo metu jis turi būti blaivus, o dėl susitikimo turi būti susitariama iš anksto. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką su vaiku buvo susitikęs tik vieną kartą, todėl konstatuotina, jog pats atsakovas nereiškia noro ir ketinimų atkurti ir stiprinti ryšius su sūnumi S. A.. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo tarp nepilnamečio vaiko tėvų dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ar dalyvavimo ji auklėjant tvarkos nėra ir atsakovo priešieškinį dėl lankymo tvarkos nustatymo atmetė pagrįstai.

Dėl teismo šališkumo nagrinėjant bylą ir procesinių pažeidimų

Apeliantų atstovė nurodo, kad reiškiant priešieškinį kreipėsi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2011 m. rugpjūčio mėn., tačiau šis klausimas teismo išspręstas tik 2011 m. spalio mėn., advokatei nutartis atsiųsta tik 2012 m. vasario mėn. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad priešieškinis teisme gautas 2011-08-04 (t. 1, b. l. 63–70), 2011-08-08 nutartimi atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant vaiko lankymo tvarką atmestas (t. 1, b. l. 143–144). 2011-08-31 teismui pateiktas pakartotinis atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-05 nutartimi (t. 1, b. l. 165–166). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas tik 2011 m. spalio mėn., laikytinas nepagrįstu. Atsakovas teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neskundė, duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo trukdoma bendrauti su nepilnamečiu vaiku nėra, apeliantas noro bendrauti su vaiku nereiškė, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovo procesinės teisės buvo pažeistos ar turėjo įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

CPK 47 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo sutuoktinės R. S. (buvusi pavardė – D.) įtraukimo į procesą klausimą, pagrįstai aiškinosi jos procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi esmę.

Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas, vėliau priimdamas jų pateiktus įrodymus dėl nepilnametės dukters K. S. išlaikymo poreikių, pažeidė procesinės teisės normas, nes teisės normos nedraudžia teismui priimti šalių teikiamus įrodymus vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 181 str.). Nagrinėjamu atveju bylos dalykas nėra susijęs su valstybės išmokų panaudojimo teisėtumu, todėl teismo leidimas ieškovei nepateikti banko išrašų, iš kurių matyti, kaip buvo naudojami vaikui valstybės skirti pinigai, nelaikytinas procesinių teisės normų pažeidimu, be to, valstybės mokėtos globos išmokos nepilnamečio vaiko globėjoms neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Dėl neįvykusios ieškovės motinos A. A. apklausos liudytoja nurodytina, kad byloje keliami reikalavimai nėra susiję su ieškovės I. A., kaip motinos, valdžios tinkamu ar netinkamu įgyvendinimu, globėjo funkcijų vykdymu, globos išmokų gavimu, todėl apelianto numatomi gauti įrodymai apklausus A. A. nesusiję su bylos dalyku, ir yra pagrindo manyti, kad jos apklausa sprendžiant dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo nebuvo tikslinga (CPK 180 str., 189 str. 1 d.).

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2012-04-13 teismo sprendimas buvo paskelbtas į jo paskelbimą atvykusiam trečiajam asmeniui R. S. (t. 2, b. l. 66), 2012-04-13 teismo sprendimo kopija trečiajam asmeniui R. S. ir atsakovo atstovei advokatei A. M. išsiųsta 2012-04-16 (t. 2, b. l. 73, 77), taigi iš esmės CPK 275 straipsnio 1 dalies normos, nustatančios, kad sprendimo kopija išduodama arba išsiunčiama teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu, o šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos teismo sprendimo patvirtintos kopijos, pažeistos nebuvo.

Apeliaciniame skunde apeliantai taip pat kelia nagrinėjusio bylą teisėjo šališkumo klausimus. Nušalinimo institutas yra reglamentuotas CPK VI skyriaus normų, todėl esant pagrindų teisėjui nušalinti, nušalinimas turėjo būti reiškiamas įstatymo nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismo šališkumą patvirtina procesiniai pažeidimai nagrinėjant civilinę bylą ir ieškovės padėties pagerinimas lyginant su atsakovu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Taigi iš apeliantų nurodytų argumentų dėl teismo šališkumo konstatuotina, kad apeliantai iš esmės ginčija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismo atliktą įrodymų vertinimą, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinė byla buvo išnagrinėta šališkai.

CPK 328 straipsnis nustato, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Todėl apeliantų nurodyti argumentai dėl procesinių normų pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nelaikytini kaip turintys esminę reikšmę iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovo D. S. nepilnamečiam sūnui S. A. priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 10 080 Lt. Taip pat iki 446 Lt mažintinas pirmosios instancijos teismo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis (4 800 Lt + 10 080 Lt = 14 880 Lt x 3 proc.) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-21 nutartimi atsakovui buvo atidėtas 524 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo valstybei priteistina 393 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme (141 Lt už neturtinį reikalavimą + 302 Lt už turtinį reikalavimą nuo 10 080 Lt sumos – 50 Lt atsakovo paduodant apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio) (CPK 93, 96 str.). Atstovavimo išlaidos iš ieškovės atsakovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, nes didžioji dalis ieškinio reikalavimų patenkinta, ieškovė yra tik iš dalies darbinga, sunkios sveikatos būklės, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl jai tenka pareiga užtikrinti visus nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovas iki bylos iškėlimo teisme nepripažino tėvystės, vengė teikti išlaikymą vaikui, ieškovės ir nepilnamečio vaiko teises byloje gynė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, todėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimas iš ieškovės akivaizdžiai pablogintų jos padėtį ir neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti. Sumažinti iš atsakovo D. S. priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui S. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki 10 080 Lt.

Sumažinti iš atsakovo D. S. į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį iki 446 Lt.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. S. į valstybės biudžetą 393 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Alona RomanovienėRimvida Zubernienė