Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje ieškinį atsakovei A. B., tretiesiems asmenims biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namams (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

21. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo Skyriaus ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

22. Byloje nustatyta, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra atsakovė A. B.. Vaikų tėvas S. B. (duomenys neskelbtini) mirė, nužudytas atsakovės.

23. Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu laikinai, t. y. iki 2020 metų, buvo apribota atsakovės valdžia savo vaikams L. B., G. B. ir G. L. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

24. Atsakovei (vaikų motinai) anksčiau laiko grįžus iš įkalinimo įstaigos, teismas 2016 m. birželio 16 d. tenkino A. B. ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir grąžino vaikus atsakovei (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

26. 2019 m. sausio 25 d. paaiškėjo, kad prieš atsakovės dukrą buvo pavartota seksualinė prievarta iš atsakovės sugyventinio M. B. pusės. Dėl šios nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl mažamečio asmens išžaginimo). Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi tenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti L. B. iš atsakovės (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės buvęs sugyventinis, o dabar jau sutuoktinis M. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo prieš L. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei neterminuotai buvo apribota motinos valdžia dukrai L. B..

27. Klaipėdos apylinkės teismas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), vertindamas bylos duomenis, kad grėsmės vaikams lygio nustatymo metu susidariusios aplinkybės leido spręsti apie kilusį realų pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, vaikų motinai naudojant netinkamas vaikų auklėjimo priemones, konstatavo, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš jų motinos (atsakovės). Teismo nustatyta, kad iš 2019 m. spalio 24 d. grėsmės vaikui nustatymo anketos matyti, kad į skyrių telefonu kreipėsi sesers L. B. globėja ir informavo, kad L. B. brolis G. L. skundėsi, jog namie jį ir brolį muša mama, namie ji dažnai vartoja alkoholį. Specialistų apsilankymo metu 2019 m. spalio 21 d. nepilnametis G. B. kalbėti atsisakė, anketa užpildyta remiantis brolio G. L. paaiškinimais. 2019 m. spalio 21 d. specialistų apklaustas nepilnametis G. L. nurodė, kad jo ir brolio mama dažnai vartoja alkoholį, juos dažnai muša, nedaro valgyti. Prieš savaitę mama būdama neblaivi, G. L. trenkė per galvą ir spyrė į pilvą, o brolį G. B. nuplakė su laidu per kojas. Taip pat nurodė, kad būna atvejų, kai mama išvažiuoja į pasimatymus su savo vyru, tada vaikai paliekami namuose vieni. G. L. teigimu, mama prieš vaikus smurtauja dažnai, namo grįžti jis nenori, bijo mamos, nori, kad būtų nuvežtas į globos namus. Taip pat paaiškino, kad su broliu dažnai kalba apie tai, kad dėl namie patiriamo smurto, dėl mamos girtuokliavimo jie norėtų gyventi globos namuose. Skyrius, įvertinęs turimą informaciją, nustatė antrąjį grėsmės nepilnamečiams vaikams lygį ir priėmė sprendimą paimti vaikus iš tėvų ir apgyvendinti BĮ (duomenys neskelbtini) centre dėl to, kad agresyvus vaikų motinos elgesys su vaikais kelia grėsmę jų sveikatai ir gyvybei. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi tenkino pareiškėjo Skyriaus prašymą ir leido paimti nepilnamečius G. L. ir G. B. iš jų motinos (atsakovės).

28. Iš byloje pateikto 2020 m. sausio 7 d. BĮ (duomenys neskelbtini) centro pagalbos plano duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 24 d. gautas tarnybinis pranešimas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės sunkių nusikaltimų tyrimo vadybos 2-ojo skyriaus viršininko apie galimą mamos (atsakovės) smurtą prieš vaiką G. B.. 2019 m. balandžio 28 d. Skyrius nustatė 1 grėsmės lygį. 2019 m. spalio 25 d. nepilnamečiams vaikams Skyrius nustatė 2 vaiko grėsmės lygį. 2019 m. lapkričio 13 d. posėdyje, iš naujo vertinant šeimos poreikius pagalbai, nustatytas 3 socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis vaikams šeimoje. Minėtame pagalbos plane atsakovei numatyti uždaviniai: bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, teikti jam teisingą informaciją; lankyti individualias psichologo konsultacijas; dalyvauti sąmoningos tėvystės užsiėmimų paskaitose (jos buvo praleistos); pateikti kursų baigimo pažymą; kreiptis į psichikos sveikatos centrą dėl konsultavimo ir stebėsenos dėl galimo piktnaudžiavimo alkoholiu ir psichologinės būklės; bendrauti su specialistais, dirbančiais su vaikais; tikslus kardomųjų priemonių vykdymas.

29. Iš byloje pateikto 2020 m. spalio 26 d. pagalbos plano duomenų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 12 d. vykusio posėdžio tikslas – motinos (atsakovės) dabartinių galimybių savarankiškai rūpintis vaikais, užtikrinti jų gerovę aptarimas ir įvertinimas. Tikslinio pagalbos plano šeimai peržiūra. Laikinosios globos peržiūra. Minėtame posėdyje nuspręsta: tęsti pagalbos priemones šeimai, psichologo pagalbą; tęsti laikinąją globą vaikams institucijoje. 2020 m. liepos 28 d. posėdyje (tikslas – tikslinio pagalbos plano šeimai peržiūra; laikinos globos peržiūra) nuspręsta tęsti pagalbos priemones šeimai, psichologo pagalbą; tęsti laikinąją globą vaikams institucijoje. 2020 m. spalio 26 d. vykusio posėdžio tikslas – tikslinio pagalbos plano šeimai peržiūra; laikinos globos peržiūra. Nuspręsta: tęsti pagalbos priemones šeimai, psichologo pagalbą; tęsti laikinąją globą vaikams institucijoje; nutraukiamas atvejo vadybos procesas; teisinis motinos valdžios ribojimo klausimo sprendimas – kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo į sūnus. Minėtame pagalbos plane atsakovei numatyti uždaviniai: bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, teikti jam teisingą informaciją; lankyti individualias psichologo konsultacijas; bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, dirbančiais su vaikais; tikslus kardomųjų priemonių vykdymas. Priimtos išvados ir sprendimai: tęsti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą atsakovės šeimai; tęsti atvejo vadybos procesą; tęsti trumpalaikę socialinę globą vaikams institucijoje.

30. 2020 m. spalio 27 d. Skyriuje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl atsakovės neterminuoto motinos valdžios sūnums G. B. ir G. L. apribojimo, nes atsakovė daro žalingą įtaką nepilnamečiams vaikams, vartoja prieš juos fizinį ir psichologinį smurtą, žemina jų orumą, tyčiojasi, neužtikrina saugių sąlygų savo aplinkoje ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti.

31. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovė buvo pripažinta kalta nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Nustatyta, kad atsakovė 2019 metų spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tačiau ne vėliau nei spalio 24 dieną, bute, adresu (duomenys neskelbtini) suėmė savo mažamečiam sūnui G. L., gim. 2009, už marškinėlių, jį tampė, vieną kartą keliu spyrė jam į pilvą, ranka vieną kartą sudavė per pakaušį, tokiu būdu G. L. sukeldama fizinį skausmą. Teismas nurodė, kad A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad ji jai inkriminuojamą veiką padarė būdama recidyviste. Atsakovei paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Teismas įpareigojo A. B. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuosprendis įsiteisėjęs.

32. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje nepilnamečiams vaikams buvo paskirtas individualus susitikimas su Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiąja specialiste (teismo psichologe), įpareigojant ją išklausyti vaikų nuomonę (dėl nagrinėjamo ginčo, nustatyti vaikų ryšį su atsakove) ir pateikti teismui vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonę raštu apie individualaus pokalbio su vaikais rezultatus, dėl byloje nagrinėjamų reikalavimų. Iš pateikto teismo psichologės rašto matyti, kad G. B. buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje; 2018 m. G. L. nustatyti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. Teismo psichologė, įvertinusi individualaus pokalbio su vaiku G. B. rezultatus, nurodė, kad vaiką G. B. su jo motina (atsakove) sieja itin glaudus ir sudėtingas emocinis ryšys: besąlygiškas mamos priėmimas, atsisakant bet kokio kritinio vertinimo ir neigiant visas aplinkybes (smurtą prieš brolį, sesers seksualinį išnaudojimą ir kt.), neatitinkančias susikurto mamos paveikslo, kuriuo vaikas nori tikėti. Tokia vaiko pozicija turi neigiamos įtakos jo psichosocialiniam vystymuisi ir apsunkina pagalbos priėmimą iš aplinkos, tačiau iš kitos pusės iš dalies apsaugo vaiką nuo traumuojančios praeities ir padeda išgyventi neapibrėžtumo, nesaugumo bei vienišumo jausmus (psichologiniai gynybos mechanizmai). Vaikas rodo iniciatyvą ir norą kuo daugiau laiko praleisti kartu su savo mama, sieja su ja artimiausius savo gyvenimo planus, jaučia jai meilę ir nori gyventi kartu su ja savo namuose. Teismo psichologė, apibendrinusi individualaus pokalbio rezultatus su G. L., nurodė, kad matoma aiški vaiko pozicija – noras gyventi su savo mama ir broliu savo namuose. Vaiko ryšys su savo motina (atsakove) itin stiprus ir sudėtingas. Vaikas yra patyręs psichologinių traumų, kurias tiesiog stengiasi užmiršti, jam būtina psichologo pagalba, kuri leistų berniukui viską sudėlioti į savo vietas ir įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Vaikas atsisako kritiškai vertinti aplinką, kurioje augo, ir savo mamos veiksmus jo paties atžvilgiu, galbūt todėl, kad tai jam yra įprasta, o visas išorinis pasaulis atrodo per daug sudėtingas. Todėl vaikas jaučiasi nesaugus ir nori būti jam pažįstamoje aplinkoje, kurioje nusistovėjusios tam tikros jam pačiam suprantamos taisyklės, su jam svarbiais žmonėmis (mama ir broliu), tikisi, kad viskas bus gerai. Apibendrinus individualių pokalbių su vaikais rezultatus, teismo psichologės nuomone, nepilnamečių vaikų interesus šiuo atveju geriausiai užtikrintų socialines paslaugas teikiančių institucijų pagalba saugiai grąžinant vaiką į šeimą ir atsakovės įsipareigojimas vykdyti visas specialistų rekomendacijas.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

33. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

34. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.

35. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

36. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

37. Taigi vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik tada, jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme, 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų, 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje.

38. Vertinant pirmąją sąlygą, pažymėtina, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas).

39. Vertinant kitas vaiko atskyrimo nuo šeimos sąlygas, teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti.

40. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog nepilnamečių vaikų teisės ir interesai yra pažeisti, atsakovė nesudarė saugių gyvenimo sąlygų vaikams, nevykdo savo pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė nevykdė įstatymo nustatytos pareigos rūpintis savo vaikais, patvirtina tai, kad jos šeimoje įvykdyti du nusikaltimai prieš vaikus. Pirma, jos dukra tapo seksualinės prievartos auka. Taigi atsakovė savo šeimoje nesudarė (neveikimas) saugių gyvenimo sąlygų vienam iš vaikų (dukrai). Maža to, sudarė santuoką su M. B., kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo prieš atsakovės dukrą atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Antra, pati atsakovė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu, t. y. dėl smurto prieš savo mažametį sūnų. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovei, pradedant nuo 2012 m., apribojama motinos valdžia, po to vaikai grąžinami, tačiau vėliau motinos valdžią tenka vėl riboti dėl nusikaltimo prieš jos vaikus padarymo, todėl vien šios faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti neabejotiną išvadą, kad atsakovė (motina) netinkamai atlieka savo pareigas rūpintis jais, o tai sudaro pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią.

42. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Teismas pažeidė CK 3.180 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priešingai, nei teigia teismas, iš vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį, iš šių globos namų direktorės R. M. paaiškinimų, vaikų paaiškinimų ir teismo psichologės apibendrinimo akivaizdu, kad atsakovė nedaro jokios žalos savo vaikams, rūpinasi jais, byloje esantys duomenis patvirtina, kad padėtis pasikeitė. Teismas taip pat pažeisdamas CPK 185 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių ir vadovaudamasis atsakovės dukros seksualinės prievartos faktu ir fizinio skausmo sukėlimo sūnui faktu, įvykusiais prieš 2 metus ir 4 mėnesius ir prieš 1,5 metų, priėmė sprendimą, kuriuo apribojo atsakovės valdžią į vaikus. Taigi, atsakovė iš esmės pripažįsta, kad jos elgesys įgyvendinant motinos valdžią nebuvo tinkamas, tačiau, kaip ji pati teigia, šiuo metu yra pakitęs ir aplinkybės, kurios galėjo būti pagrindas riboti motinos valdžią, išnykusios. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta iš esmės nepagrįstais.

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 28 d. vyksta atvejo vadyba šeimoje, šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, kurį atsakovė įsipareigojo vykdyti. Taigi atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos dar sūnums gyvenant šeimoje. Kadangi atsakovei dėl netinkamo būdo, t. y. agresyvus elgesio su vaikais ir netinkamo jų auklėjimo, buvo sunku užtikrinti saugias nepilnamečių sūnų auginimo sąlygas, vaikai buvo atskirti nuo šeimos. Tačiau atsakovei ir toliau buvo teikiama pagalba, nepaisant to, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto atsakovės motinos valdžios sūnums apribojimo. Ieškovas nurodė, jog vykdant atvejo vadybos procesą teigiamų rezultatų pasiekti nepavyko. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu 2020 m. spalio 26 d. buvo sužinota, kad atsakovė iš dalies vykdo pagalbos plane numatytus įpareigojimus, lanko berniukus, tačiau manytina, kad tokie atsakovės veiksmai labiau deklaratyvūs, atliekami siekiant savų interesų.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos. Vaiką atskyrus nuo šeimos jam nustatoma laikinoji globa, kurios tikslas – grąžinti vaiką į šeimą (CK 3.253 straipsnio 1 dalis), todėl valstybė ir toliau teikia pagalbą šeimai, kad vaiko tėvai būtų pajėgūs vykdyti savo pareigas ir užtikrintų vaiko teises saugiai augti jų šeimoje. Pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78).

45. Laikinoji globa trunka apibrėžtą laiką, ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, o tėvams dedant pastangas keisti savo elgesį, gali būti pratęsta neviršijant maksimalaus aštuoniolikos mėnesių termino (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), nes tai yra laikinas sprendimas vaikui, todėl laikinosios globos periodu yra labai svarbus aktyvus tėvų elgesys ir bendradarbiavimas tiek su socialines paslaugas teikiančiomis, vaiko teises užtikrinančiomis institucijomis, tiek su vaiko globėju, kad būtų neprarastas ryšys su vaiku ir tėvai galėtų geriau pažinti vaiko poreikius ir jų tenkinimo galimybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinoji globa yra laikinas sprendimas vaikui, tuo tarpu tolesnei vaiko gerovei užtikrinti turi būti priimami nuoseklūs į ateitį orientuoti geriausiai jo interesus atitinkantys nuolatiniai sprendimai – arba grąžinti vaiką į šeimą, arba nustatyti jam nuolatinę globą, arba jį įvaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

46. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia, kad teismas nevertino jos elgesio pokyčių, pastangų būti geresne mama. Atsakovės teigimu, teismo išvada, jog nėra duomenų, kad padėtis gali keistis, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią vaikams, yra nepagrįsta. Priešingai, nei teigia teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad padėtis ne tik kad gali keistis, bet ir jau pasikeitė. R. M. teismo posėdyje kalbėjo apie jau pasikeitusią padėtį. Teismas nevertino trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį ir direktorės R. M. parodymų. Apeliantės manymu, teismas taip pat neįvertino ir neatsižvelgė į teismo psichologės nuomonę. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutikimą su teismo procesiniu sprendimu grindžia keldama įrodymų vertinimo klausimą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta iš esmės teisiškai nepagrįstais.

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

49. Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135).

50. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti EŽTT ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad valstybės būtinumas įsikišti į šeimos gyvenimą, paimant iš jos vaiką, o vėliau ir ribojant tėvams tėvų valdžią, pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis, ugdytis, jei tai esamu momentu nėra įmanoma vaiko tėvų šeimoje, net ir teikiant jiems būtiną pagalbą. Sprendžiant vaiko ir jo tėvų interesų pusiausvyros klausimą, nepaisant vaiko tėvų pirmumo teisės auginti savo vaiką ir vaiko teisės būti ugdomam ir auklėjamam jo tėvų šeimoje, tais atvejais, kai vaiku jo tėvai negali tinkamai pasirūpinti, valstybė skubiai privalo užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugą, nes vaikas yra lengvai pažeidžiamas teisės subjektas, kuriam parama ir tinkamas suaugusiųjų vedimas reikalingi kasdien.

51. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad atsakovė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kalta neprisipažino ir nurodė, kad smurto prieš sūnų nevartojo. Teigė, kad prieš savo vaikus niekada nėra vartojusi smurto, tik buvo pakėlusi balsą. Minėtoje byloje teismas nurodė, jog byloje surinkti duomenys (ekspertizės aktas, eksperčių, liudytojų parodymai) leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis G. L. jautė ilgalaikę emocinę ir fizinę prievartą, kurios pasekmės buvo aiškiai matomos. Nustatytas ne vienas A. B. netinkamas elgesys G. L. atžvilgiu, t. y. vaiko gyvenimas poreikių neatitinkančioje, smurtinėje aplinkoje, netinkamas vaiko auklėjimas, niekinanti motinos pozicija.

52. Iš į bylą pateikto 2020 m. spalio 12 d. BĮ (duomenys neskelbtini) centro rašto dėl informacijos pateikimo apie G. B. ir G. L. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo paskirta kardomoji priemonė – draudimas matytis ir bendrauti su sūnumis (su G. L. nuo 2019 m. spalio 30 d., su G. B. nuo 2019 m. lapkričio 13 d.). Atsakovė, nepaisant kardomosios priemonės bendrauti su sūnumis, vaikus lankė. Apie atsakovės kardomosios priemonės pažeidimus 2020 m. sausio 23 d. buvo informuota Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresnioji tyrėja. Minėtame rašte nurodyta, jog yra pagrindas įtarti, jog vaikams yra daroma mamos (atsakovės) įtaka nuteikiant prieš globos skyriuje dirbančius darbuotojus nepagrįstais skundų rašymais. Rašte taip pat nurodyta, kad atsakovei stinga kasdieninių gyvenimo įgūdžių visapusiškai rūpintis vaikų gerove, nepakanka žinių, siekiant užtikrinti tinkamą auklėjimą ir psichikos sveikatos priežiūrą, tačiau atsakovė pradėjo suvokti vaikams suteiktą emocinę žalą, pripažinti savo atsakomybę už vaikų netinkamą auklėjimą ir ugdymą šeimoje. Taip pat akcentuota, kad atsakovei ne visada pavyksta geranoriškai bendrauti su specialistais.

53. Minėta, jog, apibendrinus individualių pokalbių su vaikais rezultatus, teismo psichologės nuomone (2021 m. kovo 3 d. teismo psichologės nuomonė), nepilnamečių vaikų interesus šiuo atveju geriausiai užtikrintų socialines paslaugas teikiančių institucijų pagalba saugiai grąžinant vaiką į šeimą ir atsakovės įsipareigojimas vykdyti visas specialistų rekomendacijas.

54. BĮ (duomenys neskelbtini) namai (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai G. B. ir G. L. jų namuose apgyvendinti 2020 m. gruodžio 4 d. Nurodė, kad nuo apgyvendinimo dienos atsakovė rūpinosi vaikais, skambino rytais, žadino į mokyklą, motyvavo dalyvauti nuotolinio mokymo pamokose, vakarais kalbėjosi apie praėjusią dieną. Vaikai noriai bendravo su motina. Po susitikimų su mama vaikai buvo ramūs, linksmi. Pabrėžė, jog globos namuose vaikai gyvena tik du mėnesius. Visą šį laikotarpį šeimynoje buvo laikomasi griežtų karantino sąlygų (apribotas lankymas, saviizoliacija), todėl objektyviai įvertinti vaikų ir mamos santykius per šį laikotarpį neįmanoma. Teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. kovo 4 d., metu BĮ (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini) direktorė teigdama, kad pastebėtas stiprus ryšys tarp vaikų ir mamos (atsakovės), atsakingas ir rūpestingas mamos požiūris į vaikus, pabrėžė, jog kalba vyksta apie 4 mėnesių laikotarpį. Nurodė, jog jei vaikai būtų grąžinti į šeimą, jai turėtų būti teikiama pagalba, kad mama (atsakovė) išmoktų valdyti emocijas.

55. BĮ (duomenys neskelbtini) centro atstovė ieškinio patenkinimo ir atmetimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. kovo 4 d., metu paaiškino, jog viskas, ką nurodė ieškovas ieškinyje, yra tiesa, tačiau tiesa ir tai, kad atsakovė daro viską, kas jai liepta. Nurodė, jog šios šeimos situacija sudėtinga, smurtas prieš vaikus nebuvo vienkartinis. Kad situacija nepasikartos, garantijų nėra. Paminėjo, kad liūdina atsakovės elgesys / pastangos tik dėl dalies šeimos, t. y. ji neteisingai traktuoja situaciją su dukra. Pažymėjo ir tai, jog, tik supratę nagrinėjamos situacijos rimtumą, mama ir berniukai pradėjo dėti pastangas, kad vaikai grįžtų į namus.

56. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teigė, kad dėjo visas pastangas, kas nuo jos priklauso, lankė ne vienus užsiėmimus, taip pat individualias psichologo konsultacijas, kad taptų geresnė mama. Iš kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. birželio 18 d. atsakovė dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose; 2019 m. lapkričio 16 d.–2019 m. gruodžio 14 d. dalyvavo „Sąmoningos tėvystės“ seminarų cikle, programos trukmė 40 val., iš jų dalyvauta 24 val.; 2020 m. rugsėjo 9–30 dienomis dalyvavo 8 val. trukmės mokymų cikle „Kaip bendrauti su vaiku, kad mus išgirstų?“. Pažymėtina, jog pirmiau šioje byloje aptartose pagalbos planuose atsakovei, be kita ko, numatyti uždaviniai: lankyti individualias psichologo konsultacijas; dalyvauti sąmoningos tėvystės užsiėmimų paskaitose (jos buvo praleistos); dėl galimo piktnaudžiavimo alkoholiu ir psichologinės būklės kreiptis į psichikos sveikatos centrą dėl konsultavimo ir stebėsenos. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė dėl galimo piktnaudžiavimo alkoholiu būtų kreipųsis į psichikos sveikatos centrą dėl konsultavimo ir stebėsenos. Pabrėžtina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) A. B., be kita ko, įpareigojo 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie šio įpareigojimo vykdymą taip pat nėra pateikta.

57. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

58. Nagrinėjamu atveju netgi pripažįstant paskutiniu metu tam tikrus teigiamus atsakovės elgesio pokyčius (lanko ir rūpinasi savo sūnumis, pradėjo bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, dirbančiais su vaikais), šios pastangos nėra pakankamos, kad šiuo metu ji galėtų savarankiškai auginti nepilnamečius vaikus. Sutiktina ir su ieškovo teismo posėdyje išsakyta pozicija (2021 m. kovo 4 d.), jog nagrinėjamu atveju 4 mėn. yra per trumpas laiko tarpas konstatuoti, kad atsakovė pakeitė savo elgesį. Pagrindinė ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuota priežastis, lėmusi netinkamą tėvų pareigų įgyvendinimą, yra susijusi su pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi nevykdymu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams. Taigi byloje nenustatyta, kad vaikai gali būti grąžintini į šeimą ir atsakovė yra pajėgi jais tinkamai pasirūpinti, tuo tarpu laikinoji globa negali trukti neapibrėžta laiką ir šiuo metu turi būti priimtas nuolatinis ir geriausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas.

59. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino vaikų, kurie buvo apklausti su teismo psichologės pagalba, nuomonę. Nustatyta, kad vaikai išreiškė norą grįžti gyventi pas motiną. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, jog tai nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog vaikų noras grįžti pas atsakovę akivaizdžiai prieštarauja jų interesams, kadangi, Skyriaus manymu, grįžti į motinos aplinką jiems būtų ne tik nesaugu, bet galbūt ir pavojinga, ypač kalbant apie G. L., kuris dėl motinos apskundimo tarnyboms jau buvo patyręs smurtą ir pažeminimus iš motinos ir vyresnio brolio pusės jau globojamas institucijos. Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje (CK 3.174, 3.177 straipsniai) yra įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo nuomonę ir norus, tačiau į juos neprivaloma atsižvelgti, jei jie prieštarauja vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus ir išklausęs teismo posėdžių garso įrašus neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo ginčijamu aspektu padarytų išvadų vertinti priešingai.

60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovė iki galo nesuvokia nei savo pareigų, nei vaikų poreikių, turi problemų dėl savo ūmaus charakterio būdo. Teisingai pirmosios instancijos teismas kaip teigiamą aplinkybę pažymėjo tai, kad atsakovė lankė įvairius psichologijos kursus, kuriuose buvo siekiama išmokti bendrauti su vaikais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės lankomi įvairius kursai ir galimi teigiami elgesio pokyčiai visų pirma yra naudingi pačiai atsakovei. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), o įrodžius, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (CK 3.181 straipsnis). Vis dėlto šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė šiuo metu yra pajėgi pati tinkamai pasirūpinti vaikais.

61. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą, apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti priimtą procesinį sprendimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

62. Apeliantės teigimu, ieškinys dėl neterminuoto motinos vadžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo pasirašytas neįgalioto vesti bylą asmens. Kadangi byla išnagrinėta ir joje priimtas sprendimas, jis turi būti panaikintas, o ieškinys paliktas nenagrinėtas.

63. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas nurodė, jog apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės atstovo įgaliojimų yra nepagrįsti, kadangi tiek pati ieškovė, tiek jos advokatas į šį klausimą yra gavę tinkamus paaiškinimus, o pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai.

64. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 18 d. protokoline nutartimi Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių įpareigojo pagrįsti tinkamą atstovavimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

65. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) direktorė 2020 m. gruodžio mėn. įgaliojimu Nr. 1 įgaliojo Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją E. D.-K.: 1.1. vykdyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 71 punkte Tarnybai nustatytą funkciją, susijusią su administracinių nusižengimų tyrimo atlikimu, administracinių nusižengimų protokolo surašymu, taip pat atlikti kitus administracinių nusižengimų teisenos veiksmus; 1.2. atstovauti Tarnybai bendrosios kompetencijos, specializuotuose teismuose ir ikiteisminio tyrimo institucijose, valstybės ir savivaldybės institucijose, ginant vaikų teises ir geriausius interesus nagrinėjant bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų teisių ir geriausių interesų apsauga, su visomis teisėmis, suteiktomis ieškovui, atsakovui, pareiškėjui, trečiajam, suinteresuotam asmeniui ir nukentėjusiajam, su teise teikti pareiškimus, išvadas, kitus dokumentus, susipažinti su bylos, ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus, kopijas, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų kopijas, visiškai ar iš dalies atsisakyti ieškinio ar pareiškimo reikalavimų, keisti ieškinio ar pareiškimo pagrindą, apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka visų teismų sprendimus, nutartis, nutarimus, sudaryti taikos sutartį, tvirtinti teikiamų dokumentų kopijas, pasirašyti teismui ir (ar) ikiteisminio tyrimo institucijai teikiamus procesinius dokumentus ir įgyvendinti kitas CPK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme atstovui suteiktas teises; 1.3. gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nedelsiant imtis būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus bei vaiko saugumą, atlikti atstovaujamos Tarnybos vardu kitus būtinus veiksmus, susijusius su vaiko teisių apsauga. Minėtu įgaliojimu suteikė įgaliojimus teritorinio padalinio vedėjai perįgalioti vadovaujamo skyriaus valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlikti 1.1–1.3 papunkčiuose nustatytus veiksmus. Skyriaus vedėja 2020 m. gruodžio 31 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 28 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktu, įgaliojo Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąją specialistą G. K. vykdyti 1.1–1.3. papunkčiuose nurodytas funkcijas. Taigi šiuo konkrečiu atveju vyr. specialistas G. K. yra laikomas tinkamu vesti bylą asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmiau aptartas atsakovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

66. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

67. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.