Alytaus apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo L. V. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, 10 kl. išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, neteistam, 2019-03-13 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės taikant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, registruotam (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

2019 m. balandžio 26 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) L. V. slapta pagrobė tėvui G. V. priklausančią piniginę 10 eurų vertės, kurioje buvo 200 Eurų ir materialinės vertės neturinčias asmens tapatybės kortelę, išduotą G. V. vardu bei „Swedbank“ banko kortelę, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. V. 210 Eurų turtinę žalą, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.

Pagal savo sveikatos būklę L. V., dalyvaudamas teismo posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis buvo sugalvojęs iš anksto pavogti tėvo pinigus ir laukė patogaus momento. Tas momentas ir atsirado tuo metu kaip nurodyta prokuroro nutarime. Jis iš namuose ant sienos kabančios tėvo rankinės ištraukė piniginę su pinigais ir dokumentais, ir pabėgo iš namų. Atvykęs į Alytų, sėdo į autobusą ir išvyko į Kauną. Pinigus išleido atrakcijonams, cigaretėms, maistui. Po kelių dienų, grįžęs į Alytų, piniginę, buto raktus, tėvo asmens tapatybės ir banko korteles atidavė tėvui. Pats nuo to laiko gyvena (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

L. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, pilnai įrodyta nukentėjusiojo parodymais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad sodyboje su sūnumi dirbo ūkio darbus. Vienu metu apsižiūrėjo, kad kieme nėra L. Jo nebuvo ir namuose. Pasižiūrėjęs į rankinę pamatė, kad joje nėra piniginės. Suprato, kad ją paėmė L. Piniginėje buvo 200 eurų, jo asmens tapatybės ir banko kortelės. Bandė L. vytis, bet nepavijo. Prie parduotuvės sužinojo, kad L., išsikvietęs taksi automobilį, išvyko į Alytų. Po kelių dienų L. grįžo į namus taksi automobiliu, paliko jam piniginę, buto raktus, asmens tapatybės ir banko korteles ir iš taksi automobilio pabėgo. Nuo to laiko L. namuose negyvena.

Nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai surinkti byloje.

Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (b. l. 15-23) iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 36-38) iš kurio matyti, kad nukentėjusysis G. V. pateikė piniginę, asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę kuriuos sūnus jam grąžino.

Šie daiktai po apžiūros (b. l. 41-46) grąžinti nukentėjusiajam (b. l. 39-40).

Visi aukščiau suminėti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, pilnai įrodo, kad L. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą ir jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., dispoziciją.

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto (b. l. 110-114) matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. V. diagnozuota (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Jis buvo ribotai pakaltinamas BK 18 str., prasme.

Pagal savo sveikatos būklę L. V. geba duoti teisingus parodymus ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis turi individualių psichologinių ypatumų galėjusių turėti esminės įtakos jo elgesiui nusikalstamos veikos padarymo metu. Šiuo metu L. V. taip pat diagnozuojama (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Ekspertai rekomenduoja jam paskirti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad L. V., nusikalstamos veikos darymo metu, buvo riboto pakaltinamumo būsenoje, neturėjo galimybės pilnai suvokti savo veiksmų ir jų valdyti (BK 18 str.), dėl ko jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė numatyta BK 98 str. 1 d. 2 p., tai yra stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra piniginė, asmens tapatybės kortelė ir banko kortelė po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini tolimesniam jo naudojimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 str., 401 str., 403 str. 1 d., 2 p., 2 d. 2 p., baudžiamojo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., 3 d., teisėjas

nutaria:

L. V., padariusį nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, būnant riboto pakaltinamumo būsenoje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tai yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nutarties įsiteisėjimo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra piniginę, asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę, po apžiūros grąžintus nukentėjusiajam, nutarčiai įsiteisėjus palikti tolimesniam nukentėjusiojo G. V. naudojimui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.