- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- eII-705-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00704-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Advokatai
- Aivaras Velutis
- Kategorijos
- 12.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Aivaro Velučio skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1895-2025 (ROIK: 25270270942).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1895-2025 (ROIK: 25270270942) A. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 246 straipsnio 1 dalį 180 Eur bauda už tai, kad atliekant administracinio nusižengimo tyrimą pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. gautus Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo tarnybos pranešimus (reg. Nr. PPT-016646 ir PPT-016650) dėl išbėgusių kanalizacijos nuotekų, kurios galimai bėga iš kavinės „K.“, nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), A. T. iš individualaus nuotekų valymo įrenginio laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. išleido išvalytas nuotekas į aplinką. 2024 m. spalio 17 d. pagal gautus tyrimo rezultatus (tyrimų protokolo Nr. N24.2546_01) nustatyta, kad išvalytų nuotekų mėginiuose yra fiksuojama tarša BDS7 230 mg/l O2 ir skendinčios medžiagos 158 mg/l. Šiais veiksmais A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. spalio 8 d. gautas administracine tvarka nubausto asmens A. T. atstovo advokato Aivaro Velučio skundas su priedais dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, o netenkinus šio prašymo, prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną A. T. atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad atsakomybei pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį taikyti būtina nustatyti tiek leistinas ribines vertes viršijančių nuotekų išleidimo į aplinką faktą, tiek už tai atsakingą asmenį, tiek ir kitas atsakomybei taikyti aplinkybes, kaip – nuotekų kiekį bei jų išleidimo į aplinką vietą, laiką/laikotarpį ir kt. Protokolu ir nutarimu konstatuojama, kad inkriminuojama A. T. aplinkos tarša nuotekomis vyko laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. Šis laikotarpis nustatytas pagal administracinio nusižengimo byloje esančių AB „Klaipėdos vanduo“ atliktų vandens mėginių, paimtų iš vandens valymo įrenginių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), taršos tyrimo rezultatus. Vertinant šituos duomenis būtina atsižvelgti į tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), vandens nuotekoms valyti yra įrengtas buitinių nuotekų valymo įrenginys „AQUA max Classic 17-50 Z24GE“, kurio schema ir veikimo technologija aprašyta administracinio nusižengimo byloje esančiame įrenginio techninių parametrų ir eksploatacijos instrukcijų aprašyme. Iš nurodytos techninės specifikacijos seka, kad dėl įrenginio naudojamo technologinio proceso ypatumų, iš jo nuotekos, viršijančios ar neviršijančios ribines leistinas teršalų koncentracijas į aplinką gali patekti tik atveju, jei į įrenginį patenka buityje panaudotas vanduo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nuotekoms patekti į aplinką yra būtina, kad patalpose, kurias valymo įrenginys aptarnauja, nuolat būtų žmonės, kurie naudoja vandenį, patenkantį į valymo įrenginį, o iš jo – į aplinką, kadangi naudojamo valymo įrenginio technologija pagrįsta išvalyto vandens išleidimu/paskirstymu giluminiuose grunto sluoksniuose. Byloje yra A. T. Institucijai pateiktas 2024 m. gruodžio 4 d. pranešimas, kuriuo Institucija informuota, kad buitinių nuotekų valymo įrenginys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. Prieš tai, t. y. 2024 m. lapkričio 29 d., išsiųstu el. laišku A. T. informavo Instituciją, kad dėl nuotekų valymo įrenginio remonto jis kreipėsi į įrenginio montuotoją – UAB „E.“, kurio specialistai planuoja įrenginį apžiūrėti, sutvarkyti ir paruošti apžiūrai iki 2024 m. gruodžio 1 d.; įrenginys informacijos pateikimo metu nėra naudojamas. 2024 m. gruodžio 17 d. raštu A. T. informavo Instituciją, kad gavus AB „Klaipėdos vanduo“ atliktų vandens nuotekų laboratorinių tyrimų duomenis, nurodytus 2024 m. gruodžio 13 d. tyrimo protokole Nr. 24.2995_01, nefiksuojančius leistinos nuotekų taršos viršijimo, jis grįžo gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šios aplinkybės, pripažinus jas teisingomis, rodytų, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. A. T. adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, todėl vandens, galinčio sudaryti neleistinai užterštas nuotekas, nenaudojo, o tai reiškia, kad jis administracinio nusižengimo padaryti negalėjo. Be to, į bylą pateiktos skrydžių lėktuvais įlaipinimo kortelės, kurios patvirtina, kad A. T. dalį jam inkriminuojamo veikos laikotarpio, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d., Lietuvoje nebuvo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Institucijos pareigūnų vertinimu, taršą nurodytu laikotarpiu galėjo sukelti ir ne A. T., kadangi pagal AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktus duomenis, patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę 7 asmenys. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra 2025 m. sausio 30 d. pažyma apie patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Pažyma patvirtina, jog patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs yra tik 1 asmuo – A. T.. Kokiu būdu ir kokiu pagrindu AB „Klaipėdos vanduo“ atsirado duomenys apie patalpose tariamai gyvenamąją vietą deklaravusius 7 asmenis ir kokiu pagrindu būtent šiuos duomenis pareigūnai laiko pagrįstais priimant sprendimą dėl administracinės nuobaudos taikymo – nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, nenurodoma.
Jų nuomone, duomenys, susiję su elektros naudojimu patalpose tam tikrais kalendoriniais laikotarpiais, negali būti pripažinti argumentais, galinčiais pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, kadangi pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tiek šildymui, tiek vėdinimui naudojamos 2 oras – oras tipo sistemos, vartojančios ženklų kiekį elektros energijos tiek vasaros, tiek ir žiemos laikotarpiais nepriklausomai nuo to ar tose patalpose yra asmenys, galintys naudoti vandenį, ar tokių žmonių patalpose nėra.
Be to, priimant skundžiamą nutarimą vadovaujamasi 2025 m. birželio 9 d. gautu AB „Klaipėdos vanduo“ raštu, kuriame nurodoma, kad „pagal galiojančią tvarką klientas yra atsakingas už tai, kad rodmenys būtų deklaruojami laiku, tiksliai ir teisingai. Netikslumų ar vėluojančio deklaravimo atvejais atsakomybė tenka pačiam klientui, kliento prievolė laiku ir teisingai deklaruoti rodmenis“. Pastaroji aplinkybė bei argumentas neginčytini ir naudotini atvejais, kai dėl sunaudojamo vandens kiekio ir apmokėjimo už jį ginčai kyla tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo AB „Klaipėdos vanduo“, kadangi pareiga sistemingai deklaruoti vandens rodmenis yra numatyta šios paslaugos teikimo sutartyje. Nepaisant šito šia aplinkybe nepagrįsta naudotis kaip įrodomąja nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, kadangi šiuo atveju atsakomybė taikoma tik už faktiškai į aplinką išlietas/patekusias atliekas ir ši aplinkybė turi būti nustatyta/įrodyta neginčytinai tiksliai bei teisingai, o ne taikant hipotetinius skaičiavimus, paremtus akivaizdžiai nesistemingais vandens sunaudojimo deklaravimo duomenimis pastatuose, iš kurių į aplinką pateko nuotekos. Byloje esantis 2023 m. balandžio 27 d. sugedusio vandens apskaitos prietaiso pakeitimo aktas patvirtina, kad nurodytą dieną dėl gedimo buvo pakeistas vandens apskaitos prietaisas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sugedęs prietaisas pakeistas nenauju, tačiau patikrą praėjusių įrenginiu, kurio rodmenys sumontavimo metu buvo 422 m³. Uždaromoji armatūra prieš vandens apskaitos prietaisą užplombuota plomba Nr. 692825. A. T. neginčija, kad sunaudojamo vandens kiekius, pažeisdamas su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytos sutarties nuostatas, deklaruodavo nesistemingai, t. y. ne kas mėnesį: 2024 m. birželio 30 d. deklaravo vandens sunaudojimo rodmenis nuo 444 m³ iki 449 m³, iv viso 5 m³; 2024 m. rugsėjo 30 – nuo 449 m³ iki 459 m³, iš viso 10 m³, 2024 m. spalio 31 d. – nuo 459 m³ iki 460 m³, viso 1 m³, o liepos ir rugpjūčio mėnesių rodmenų deklaracijos nepateikė, tačiau pridedamas antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo 2025 m. vasario 17 d. protokolas Nr. 0004/25/F-1695 patvirtina, jog A. T. 2024 m. rugsėjo 18 d. telefono fotoaparatu užfiksavo jo gyvenamojoje vietoje esančio vandens apskaitos prietaiso, kurio plombos Nr. 692825, rodmenis, kurie nurodytai datai buvo 1 724 m³. Šios aplinkybės pagrindžia, kad surinktais duomenimis nebuvo nustatytas ne tik tikslus inkriminuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d., į aplinką patekusių nevalytų nuotekų kiekis, bet ir nenustatyta ar nurodytu laikotarpiu tokios nuotekos susiformavo apskritai, kadangi A. T. aktualiu laikotarpiu deklaruotas kaip sunaudotas vandens kiekis, akivaizdžiai yra ženkliai mažesnis už kiekį, užfiksuotą 2024 m. rugsėjo 18 d., t. y. dar iki tariamos taršos pradžios ir tai patvirtina, jog deklaruoti skaičiai visiškai neatitiko tikrovės ir todėl jais remtis negalima. Pažymėtina, jog nuotekų kiekis nenurodytas nei protokole, nei nutarime, o tai reiškia, jog nėra aišku ne tik koks kiekis netinkamai išvalytų nuotekų pateko į aplinką, bet ir tai, ar neapvalytos nuotekos į aplinką pateko apskritai.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog Institucijos surašytas protokolo ir nutarimo turinys neatitinka tokiems procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi juose neteisingai nurodomos, aiškinamos ir grindžiamos faktinės aplinkybės bei esami duomenys, reikšmingi A. T. kaltei pagrįsti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), vandens nuotekoms valyti yra įrengtas buitinių nuotekų valymo įrenginys „A. C. 17-50 Z24GE“. Atliekamo tyrimo, pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. gautą pranešimą dėl išbėgusių kanalizacijos nuotekų, kurios galimai bėga iš kavinės „K.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), metu A. T. 2024 m. spalio 29 d. Gargždų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams pateikė savo nuotekų tvarkymo įrenginio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 24 d. atliktą nuotekų po valymo tyrimo protokolą N24.2546_01, kuriame fiksuoti teršalų viršijimai nustatyti Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 29 punkto 2 lentelėje: biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras – 230 mg/l O2, o norma yra 40 mg/l, ir skendinčios medžiagos 158 mg/l , o norma yra 50 mg/l . Mėginys buvo paimtas 2024 m. spalio 17 d. Tyrimo eigoje A. T. pareigūnams teikė pakartotinai atliktus tyrimų rezultatus 2024 m. lapkričio 28 d. Tyrimo protokolą Nr. N24.2849_01, tačiau ir tada buvo fiksuoti teršalų viršijimai: BDS7 – 150 mg/l O2, norma – 40 mg/l, ir skendinčios medžiagos 82 mg/l , norma – 50 mg/l . Mėginys buvo paimtas 2024 m. lapkričio 21 d. ir tik 2024 m. gruodžio 5 d. paimtame mėginyje (2024 m. gruodžio 13 d. Tyrimo protokolas Nr. N24.2995_01) buvo nustatytos leistinos teršalų koncentracijos kaip nustatyta Reglamente. Atkreiptinas dėmesys, jog 2025 m. rugpjūčio 6 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo padarymo data laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 17 d., kai buvo paimtas tirti nuotekų mėginys ir nustatyti teršalų viršijimai, iki 2024 m. gruodžio 5 d., t. y. kai buvo paimti nuotekų mėginys ir jame nustatytos leistinos teršalų normos.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad vertinant elektros ir vandens skaičiukų parodymus nusižengimo padarymo laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo gyvenama, naudojamas vanduo, vadinasi susidarė ir nuotekos. Duomenų, kad nuotekos nebuvo išleistos į aplinką, o buvo tvarkomos kitu būdu A. T. byloje nepateikė. Priešingai tyrimo metu ir atstovo teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose norima įrodyti neva nusižengimo padarymo laikotarpiu nurodytu adresu niekas negyveno, o nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. A. T. buvo išvykęs. Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą matyti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), su jame registruotais pastatais: pagalbiniu pastatu, dirbtuvėmis ir pirtimi, bendra nuosavybės teise priklauso V. T., A. T. ir A. T.. Pagal VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašą matyti, kad A. T. yra MB „T.“, kurios veiklos tikslas ir rūšis: restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, o iš bylos medžiagos matyti, kad tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) veikia ir kavinė „K.“, kurioje teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, tai yra MB „T.“, vadovaujama A. T., nurodytu adresu vykdo veiklą kavinėje „K.“. Apie tai, jog nurodytu adresu veikia kavinė „K.“ pažymėta ir byloje esančiame 2024 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros akte TVR-6678, o taip pat ir interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog nurodytu adresu buvo gyvenama/vykdoma veikla ir nuotekos susidarė ir nusižengimo padarymo laikotarpiu, bei pateko į aplinką, o A. T. traukiamas atsakomybės dėl to, kad būdamas nuotekų įrenginio savininku neužtikrino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto reikalavimų laikymosi. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nurodytos ir skundžiamame nutarime, tačiau pareiškėjo atstovas skunde nepasisako dėl nurodytu adresu veikiančios kavinės „K.“ ir ten teikiamų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų nusižengimo padarymo laikotarpiu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta darytina išvada, jog atstovo nuomonė dėl netinkamai nurodyto nusižengimo padarymo laiko ir aplinkybių yra neteisinga ir nepagrįsta. Iš esmės iš atstovo byloje teiktų rašytinių paaiškinimų ir skundo matyti, kad nesutinkama su paskaičiuotu suvartoto vandens kiekiu nusižengimo padarymo laikotarpiu, nuo kurio priklauso paskaičiuotos žalos dydis padarytas žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius užteršus neišvalytomis buitinėmis nuotekomis, tačiau žalos dydis, jos paskaičiavimo ir atlyginimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Aplinkos apsaugos departamentas žalos klausimą spręs Lietuvos Respublikos Civilinio proceso nustatyta tvarka. Nagrinėjant atsakomybės klausimą pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį dėl nuotekų išleidimo į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes pats išleistų nuotekų kiekis neturi vertinimo kriterijaus ir jis dispozicijoje nenurodytas, vadinasi užtekta konstatuoti faktą, kad į aplinką buvo išleistos nuotekos pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes. Įvertinus nurodytas aplinkybes Departamentas, laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstą bei teisingą nutarimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo atstovo skundo jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. T. parodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), veikia kavinė ir yra gyvenamosios patalpos (namelis). Kavinė veiklą vykdo iki rugsėjo vidurio, kadangi iki spalio 1 d. turi išduotą alkoholio licenciją. Užbaigus darbo sezoną informaciją perduoda VMI; 2024 m. apie darbo pabaigą VMI pranešė paskutinį rugsėjo sekmadienį. Jis su žmona gyvena arba (duomenys neskelbtini), esančiame namelyje arba (duomenys neskelbtini). Be jo su žmona gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), niekas kitas po sezono negyvena. Valymo įrenginiai kavinės ir gyvenamųjų patalpų yra bendri. Nuo 2024 m. spalio 17 d. iki lapkričio pradžios, kol išvyko į kelionę, gyveno (duomenys neskelbtini). Kavinės patalpose veikia šaldymo įrenginiai, kurie naudoja elektrą. Po abiejų mėginių ėminio, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, įrenginys buvo išplautas. Kaip antram ir trečiam mėginiui įrenginiuose atsirado nuotekų, paaiškinti negali, galimai įrenginiai nebuvo pilnai išsiurbti ar dėl kitų aplinkybių, tačiau nuotekų, mėginių ėmimo metu, buvo minimaliai, tik pačiame dugne.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. T. atstovas advokatas Aivaras Velutis parodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad situacija prasidėjo 2024 m. rugpjūčio 4 d., kai A. T. iš sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), esančių valymo įrenginių, t. y. valymo įrenginio ir vandens surinkimo rezervuaro, laistė gyvatvorę. Pamiršęs tą pačią dieną išjungti vandenį, tai padarė tik kitos dienos rytą, dėl ko buvo susidariusi bala. Kaimynai pamatę balą informavo apie tai Instituciją, kurie atvykę atliko aplinkybių patikrinimą vietoje, tačiau vandens mėginio nepaėmė; apžiūros protokole perteklinis vanduo ar kvapas neužfiksuoti. Situacijai aprimus, A. T. raginamas Institucijos, savo iniciatyva, atliko vandens tyrimą, kurio metu buvo užfiksuotas užterštumas. Vandens tyrimai buvo atlikti tris kartus – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Byloje yra užfiksuoti duomenys, jog A. T. Instituciją informavo, jog nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. sodyboje negyvena, o vėliau, t. y. 2024 m. gruodžio mėn., po to kai buvo gauti mėginio atsakymai, kuriuose buvo duomens apie valymo įrenginių tinkamą veikimą ir atitikimą normoms, jis informavo Instituciją, jo sugrįžo gyventi atgal į sodybą. Taigi, tuo laikotarpiu, kuris yra inkriminuojamas, A. T. sodyboje negyveno. Pažymėtina, jog sodybos paskirtis yra nuoma ir kavinės veikla vasaros laikotarpiu, kuri uždaroma rugsėjo viduryje ir ji neveikia iki pavasario. Institucija, turėdama galimybę patikrinti faktinę situaciją vietoje ar kavinė veikia, to nepadarė; nesiėmė kitų objektyvių duomenų gavimo būdų, kurie galėjo patvirtinti aplinkybę, jog kavinė veikė, ar sodyboje kas gyveno. Institucija A. T. kaltę įrodinėja netiesioginiais duomenimis, t. y. remdamiesi AB „Klaipėdos vanduo“ pateikta informacija, argumentuojant, kad vanduo inkriminuojamu laikotarpiu buvo naudojamas. Pripažįstama, jog A. T. sistemiškai nedeklaravo skaitliuko duomenų, tačiau pažymėtina, jog skaitliukas keistas 2023 m. balandžio 27 d., kadangi senasis buvo sugedęs, ir iki pat patikrinimo laikotarpiu vandens duomenys nebuvo fiksuoti sistemiškai. AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė duomenis, jog A. T. 2024 m. birželio 30 d. deklaravo vandens sunaudojimo rodmenis nuo 444 m³ iki 449 m3, iš viso 5 m³; 2024 m. rugsėjo 30 – nuo 449 m³ iki 459 m³, iš viso 10 m3, 2024 m. spalio 31 d. – nuo 459 m3 iki 460 m3, iš viso 1 m³, tačiau į bylą pateiktas antstolės faktinių aplinkybių patvirtinimo protokolas, kuriame matyti, jog 2024 m. rugsėjo 18 d. skaitliuko duomenys buvo 1 724 m³, todėl vadovaujantis vandens skaitliuko parodymais, rodančiais, jog inkriminuoto pažeidimo laikotarpiu patalpose buvo gyventa ir buvo naudojamas vandeniu, negalima. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti trūkumai, Institucija papildomai užsiklausė ESO duomenų. Iš gautų duomenų matyti, jog inkriminuojamu laikotarpiu buvo naudojama elektra, tačiau tai neįrodo, kad patalpose kažkas gyveno ir buvo naudojamas vanduo. Pažymėtina, jog sodyba yra pajūrio zonoje, todėl kavinėje veikia automatinė sistema kambarių šildymui ir vedinimui, naudojanti elektros energiją, bei veikia įrenginiai produktams šaldyti. Atsižvelgiant į visą tai, byloje nėra duomenų, kad administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu kas nors sodyboje gyveno, naudojosi vandeniu, nėra įrodyta, jog nuotekos pateko į aplinką, todėl nėra nustatytas ir pats teršimo faktas. Tai, kad buvo nustatyti higienos normos viršijimai pačiame valymo įrenginyje, nereiškia, kad šios nuotekos pateko į aplinką.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė R. T. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais bei teismo prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad Institucija nustatė visas reikiamas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas nutarimas ir A. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn. Po gauto pranešimo ir po mėginių tyrimų atsakymų Institucijos atstovai į įvykio vietą nuvykę nebuvo. Byloje yra pateikti duomenys kokia įmonė prižiūri įrenginių veiklą, tačiau įmonės darbuotojai, kurie atliko įrenginių valymą, apklausti nebuvo.
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad A. T. nubaustas už tai, kad Institucijos pareigūnams atliekant administracinio nusižengimo tyrimą pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. gautus Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo tarnybos pranešimus (reg. Nr. PPT-016646 ir PPT-016650) apie galimai vykdomą aplinkos teršimą kanalizacijos nuotekomis iš kavinės „K.“, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, t. y. MB „T.“, vadovaujama A. T., buvo nustatyta, kad A. T. iš individualaus nuotekų valymo įrenginio laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. išleido išvalytas nuotekas į aplinką ir taip nuotekomis buvo teršiama aplinka. Tokiais savo veiksmais A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236, 29 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje.
ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsakomybė už šį administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-976/2022 ir kt.). ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios išdėstytos kitame teisės akte.
ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios išdėstytos kitame teisės akte. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 29 punkte nurodyta, jog į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų DLK (didžiausių leidžiamų koncentracijų).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. T. nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, motyvuojat tuo, jog sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, veikla nevykdoma nuo 2024 m. rugsėjo 15 d., o jis pats nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. sodyboje negyveno, todėl vandens, galinčio sudaryti nuotekas, nenaudojo ir buitinių nuotekų valymo įrengiu nesinaudojo, nuotekų į aplinką neišleido. Be to, duomenys, susiję su elektros sunaudojimu, taip pat nepagrindžia aplinkybės, jog valymo įrenginiais buvo naudojamasi, kadangi laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d., pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tiek šildymui, tiek ir vėdinimui naudojamos sistemos, vartojančios ženklų kiekį elektros energijos, nepriklausomai nuo to ar patalpose yra asmenys, bei kavinėje naudojami pramoniniai šaldymui skirti įrenginiai. Pažymi, jog nei protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodytas nuotekų kiekis, todėl nėra aišku ne tik koks kiekis netinkamai išvalytų nuotekų pateko į aplinką, bet ir tai, ar neapvalytos nuotekos apskritai į ją pateko.
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos ir skundžiamo nutarimo matyti, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir A. T. patraukdama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, iš esmės rėmėsi tik AB „Klaipėdos vanduo“ 2025 m. sausio 8 d. pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), yra 7 gyventojai kurie naudoja vandenį (reg. Nr. AD4-488), ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2025 m. liepos 10 d. pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad žalos skaičiavimo laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. sausio 2 d. elektros energija buvo tiekiama dviem objektams (elektros energiją apskaito elektros apskaitos prietaisas Nr. 830701 ir elektros energiją apskaitančio apskaitos prietaiso Nr. 25685642), kuriuose buvo deklaruota suvartota elektros energijos bendrai: 2024 m. rugsėjo 30 d. – 1 947 kWh; 2024 m. spalio 31 d. – 1 471 kWh; 2024 m. lapkričio 29 d. – 2 514 kWh; 2024 m. gruodžio 31 d. – 3 163 kWh. Laikotarpi nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. suvartotos elektros energijos vidurkis 2 273,75 kWh. Vertinant to paties laikotarpio tik 2023 m. suvartotos elektros energijos kiekius matyti (elektros energiją apskaito elektros apskaitos prietaisas Nr. 830701 ir elektros energiją apskaitančio apskaitos prietaiso Nr. 25685642), kad deklaruota suvartota elektros energijos bendrai: 2023 m. rugsėjo 30 d. – 2 855 kWh; 2023 m. spalio 31 d. – 1 094 kWh; 2023 m. lapkričio 30 d. – 2 841 kWh; 2023 m. gruodžio 31 d.– 3 538 kWh. Laikotarpi nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. suvartotos elektros energijos vidurkis – 2 582 kWh.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pareiškėjo atstovo advokato skundą, Institucijos atsiliepimą į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvius, daro išvadą, kad byloje tyrimas atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti papildomą tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.
Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių pareiškėjo atsakomybę už skundžiamame nutarime nurodytą pažeidimą, nutarime nurodytu laiku ir vietoje. Į bylą pateikti AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikti duomenys šiuo atveju nėra kaltę grindžiantys įrodymai. Institucija, spręsdama dėl pareiškėjo atsakomybės, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jų pilnai neištyrė, todėl, siekiant visapusiškai ištirti administracinio nusižengimo bylą, yra pagrindas grąžinti bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą: pateikti užklausą Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl A. T. nurodytų aplinkybių, t. y. ar yra pateikti duomenys nuo kada 2024 m. „K.“ nebedirbo, taip pat apklausti valymo įrenginį aptarnaujančios įmonės atstovus apie mėginių ėmimo aplinkybes, kodėl nuotekų valymo įrenginyje buvo nuotekos, kaip jos atsirado, kada buvo naudojamas vanduo, ar po įrenginio išvalymo nuotekos atsiranda, nenaudojant vandens, ir pan., taip pat spręsti klausimą dėl galimų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. aptariamu adresu – (duomenys neskelbtini), niekas negyveno. Visa tai reikalauja didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, jų analizės bei įvertinimo, dėl to Institucijos nutarimas naikintinas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. T. atstovo advokato Aivaro Velučio skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1895-2025 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos – papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.