- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- eI-3471-386/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02198-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro
- Kategorijos
- 1.2.5Atliekų tvarkymo organizavimas ir planavimas
- 1.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21Teismo sprendimas
2016 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) prašo priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 58,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis - gyvenamoji, plotas 100 kv. m.) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Nurodo, jog vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo esantis Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Šilalės rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 31-39 punktus, pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teigia, jog pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas įmokas už kalendorinius metus iki sausio 31 d. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais (eurais) pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 4 punktas).
Pareiškėjas prašyme nurodė bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. prašymo nepripažįsta. Paaiškino, kad jis gyvena Klaipėdoje, name, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, niekas negyveno daugiau kaip 20 metų. Namas buvo labai senas, sunyko, iš jo liko tik pamatai. Pažymi, jog apie tai, kad namas sunykęs yra žinoma ir niekada iš jo nebuvo reikalaujama mokėti vietinę rinkliavą. Namo liekanų nėra pašalinęs, nes nenori keisti žemės sklypo paskirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į pranešime nurodytą Rinkliavų centro surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d.
Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) ir patvirtino Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (sprendimo 2 punktas) (aktai paskelbti Šilalės rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt) Pagal Nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Pažymėta, jog pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia, savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). LVAT laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015).
LVAT administracinėje byloje Nr. A-888-556/20105 yra pažymėjęs, kad „<...> nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos“. Analogišką nuomonę LVAT nurodo ir 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016.
Gyventojų registro duomenimis atsakovas A. K. 2013-09-12 savo gyvenamąją vietą deklaravo Klaipėdos mieste. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad Pastatas – Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis - gyvenamoji, vieno buto pastatas), bendras plotas 126,30 kv. m., pastatytas 1882 m., sienos – rąstai, šildymas – krosninis, stogo danga – asbestcementis, fizinis nusidėvėjimas 69 procentai, kadastro duomenys nustatyti 1995-08-28 (prieš 21 metus). Iš šių duomenų matyti, kad minėtas namas yra 134 metų senumo, medinis, todėl nepaneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, jog namas negyvenamas ir sunykęs.
Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. naudojosi minėtu gyvenamuoju namu ir turėjo komunalinių atliekų. Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl atsakovo atliekų sukūrimo, jam nėra pagrindo aptariamos pareigos vykdymui. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.