Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas: pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. V. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024-08-06 iki 2024-12-20. Kardomoji priemonė – suėmimas - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš E. V. priteista: civilinei ieškovei UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atlyginti 115,70 Eur turtinės žalos; civilinei ieškovei UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atlyginti 1411,75 Eur turtinės žalos; civilinei ieškovei T. V. individualiai įmonei atlyginti 544,28 Eur turtinės žalos; civilinei ieškovei (Duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai – 96,52 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. V. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. V. nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024-07-12 apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiojo D. Š. leidimo, atvirai išspirdamas durų apatinę dalį neteisėtai prieš minėto asmens valią pateko į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur sukonfliktavęs su nukentėjusiuoju D. Š., tyčia kumščiu jam sudavė ne mažiau penkis kartus į veido ir galvos sritį, taip padarydamas jam paviršinę muštinę žaizdą antakyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam D. Š. sveikatą.

2. E. V. nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad siekdamas gauti alkoholinių gėrimų, nes jo teigimu gana ilgą laiką juos vartojo, laikotarpiu nuo 2024-08-02 iki 2024-08-03, turėdamas bendrą sumanymą tyčia pagrobti svetimą turtą, tai yra alkoholinių gėrimų, tokiu būdu siekdamas patenkinti savo poreikius per trumpą laikotarpį tris kartus pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“, UAB „(Duomenys neskelbtini)“, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvių į jas įsibraunant ir vieną kartą įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą iš T. V. individuliai įmonei priklausančios maisto prekių parduotuvės, o būtent: 2024-08-02 apie 23.07 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadindamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pagrindinio įėjimo duris, kėsinosi patekti į parduotuvę ir pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios; 2024-08-02 apie 23.12 val., (duomenys neskelbtini), užkišęs atsuktuvą tarp durų ir tokiu būdu atplėšdamas bei sugadindamas įėjimo duris, įsibrovė pro užrakintas įėjimo duris į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, iš kurios kėsinosi pagrobti bendrovei priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikus parduotuvės apsaugos signalizacijai, pasišalino; 2024-08-03, apie 00.46 val., (duomenys neskelbtini), tyčia apgadindamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ maisto prekių parduotuvės įėjimo durų spyną, 166 Eur vertės ir plyta išdauždamas parduotuvės lango stiklą, 489,02 Eur vertės, pasikėsino pagrobti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. nepavykus per išdaužtą stiklą patekti į patalpas, iš įvykio vietos pasišalino dėl suveikusios parduotuvės apsaugos signalizacijos; 2024-08-03 laikotarpiu nuo 01 val. iki 01.24 val., plyta išdaužęs parduotuvės „(Duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), stiklines įėjimo 350 Eur vertės duris, įsibrovė į parduotuvės patalpas ir pagrobė 2 vnt. trauktinės „(Duomenys neskelbtini)“, 0,7 l talpos, 31,98 Eur vertės, 1 vnt. trauktinės „(Duomenys neskelbtini)“, 0,5 l talpos, 10,99 Eur vertės, 2 vnt. alkoholinį gėrimą „(Duomenys neskelbtini)“, 0,5 l talpos, 31,98 Eur vertės, 1 vnt. trauktinės „(Duomenys neskelbtini)“, 0,5 l talpos, 10,99 Eur vertės, 2 vnt. likerio ‚(Duomenys neskelbtini)“, 0,5 l talpos, 15,98 Eur vertės, 1 vnt. likerio „(Duomenys neskelbtini)“, 0,5 l talpos, 6,99 Eur vertės, 2 vnt. degtinės „(Duomenys neskelbtini)“, 0,7 l talpos, 41,98 Eur vertės, 1 vnt. trauktinės „(Duomenys neskelbtini)“, 0,5 l talpos, 10,99 Eur vertės, 9 vnt. kaitinamojo tabako „(Duomenys neskelbtini)“, 32,40 Eur vertės, taip padarydamas T. V. individualiai įmonei 544,28 Eur turtinę žalą.

3. Be to, E. V. buvo kaltinamas ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad įsibrovęs į transporto priemonę pagrobė svetimą turtą, tai yra 2024-07-29 naktį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), per neužrakintas automobilio duris įsibrovė į R. M. priklausantį automobilį „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo pagrobė nukentėjusiam priklausančius šešis muzikinius diskus, 6 Eur vertės, akinius nuo saulės, 10 Eur vertės, automobilio knygą su joje buvusiais automobilio dokumentais bei pasibaigusio galiojimo R. M. vairuotojo pažymėjimu ir asmens tapatybes kortele, 1 Eur vertės, taip R. M. padarydamas 17 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Minima baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. V. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo neginčija, kelia tik švelnesnės bausmės skyrimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas E. V. yra išsamiai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą, neišnykus teistumui, praėjus trumpam laikotarpiui nuo paleidimo (2024-03-08) iš laisvės atėmimo vietų įstaigos už ankstesnių nusikaltimų padarymą, nedirba, baustas administracine tvarka (už viešosios tvarkos pažeidimus, smulkias vagystes), paskirtų baudų nėra sumokėjęs, neatlygino padarytos turtinės žalos, nors turėjo galimybę tai padaryti, todėl visiškai pagrįstai spręsta, kad E. V. tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Taip pat skundžiamame nuosprendyje įvertinta, jog nuteistasis kaltę pripažino, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. V. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, priimti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taigi BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatyme numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Būtent minėtoje 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Kaip minėta, BK 27 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios recidyvo klausimą, nuostatų pakeitimai įtvirtinti BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnyje, vadinasi, taikytinos ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

11. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

12. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis E. V. nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamų veikų padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Be to, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-09-16 nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos (Duomenys neskelbtini) regiono skyriaus teikimas. Panaikintas nuteistajam E. V. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (6 mėnesius ir 4 dienas) pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-12-05 nuosprendį, pakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-06-30 bei Klaipėdos apygardos teismo 2023-08-31 nutartimis. Įvertinus nuteistojo E. V. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo teistumą dėl tapataus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu E. V. pagrįstai pripažintas recidyvistu ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje padarymą numato šias alternatyvias bausmių rūšis - viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 178 straipsnio 3 dalyje be terminuotos laisvės atėmimo bausmės iki šešerių metų yra numatytos ir alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas. Nagrinėjamu atveju E. V. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija sankcijoje numatyto bausmės vidurkio (kuris yra 1 metai ir pusantro mėnesio), t. y., paskirta bausmė yra mažesnė nei BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė taip pat yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Vis tik, E. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Nuteistasis skunde teigia, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra 6 mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais skundo teiginiais. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes, akcentuodamas, kad E. V. teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, nustatė 2 jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus griežčiausias BK 165 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnes bausmes nei BK 165 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, tačiau nustatant didesnę bausmę nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. V. įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą – žmogaus sveikatai – esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo – žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalyje), padarymą, be to, naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, taigi jam visiškai pagrįstai paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino pačiu įmanomai palankiausiu jam būdu, t. y. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinto apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Be to, pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu E. V. paskirtą bausmę sumažino trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Todėl galutinė nuteistajam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė.

16. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad E. V. linkęs nusikalsti, o ankstesnės bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Toks nuteistojo elgesys akivaizdžiai rodo, jog jis nesupranta savo netinkamo elgesio pasekmių, savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina. Esant tokiam jo požiūriui, kartu įvertinus ir kriminogeninę jo praeitį, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skyrus jam švelnesnę bausmę, nei nustatytą skundžiamu nuosprendžiu. Tiek ankstesnių teistumų bei baustumo administracine tvarka faktas, tiek turima informacija, jog nuteistasis niekur nedirba, ypatingai įvertinus ją kontekste duomenų, į kokias vertybes nukreiptas nusikalstamas veikas jis dažniausiai daro, rodo, kad E. V. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta, už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė bausmė laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinės subendrintos bausmės, juo labiau, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, o nuosprendžiu paskirta bausmė, nors atitinka įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta.

17. Be to, atsižvelgiant į tai, kad BK 165 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 3 dalies sankcijose yra numatytos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, kurių, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nuteistajam neskyrė, taip pat pagrįstai neskyrė minimalių straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų laisvės atėmimo bausmių, kaip negalinčių užtikrinti bausmės tikslų pasiekimo, nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

18. Nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, todėl atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 75 straipsnio 9 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo atžvilgiu, nes, kaip jau minėta šioje nutartyje, E. V. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-09-16 nutartimi panaikintas taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (6 mėnesius ir 4 dienas). Taigi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu ir šiuo metu E. V. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Esant nustatytoms aplinkybėms dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo nagrinėjamojoje byloje plačiau nepasisakoma.

19. Nuteistasis apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę. Šiame nuteistojo skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti, be kita ko, nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju baudžiamoji byla išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo. Tokią nutartį BPK 364 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam teismui. Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat siekiant užtikrinti nuteistojo procesinę teisę į apeliacinį procesą, bausmių subendrinimo pagal atskirus nuosprendžius klausimas šioje apeliacinėje proceso stadijoje nespręstinas, jį BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka turės išspręsti vėliausią nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas.

20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. V. paskirta, už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajam paskirta, už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.