Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. J., atsakovės atstovui advokatui M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ ieškinį atsakovei UAB „Ajeras“, tretieji asmenys UAB „Lakaja“, K. M., dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 21 d. (įsiteisėjusia 2015 m. vasario 03 d.) Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Baltic Steel Group“ yra iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“, jos įgaliotas asmuo P. P.

Bankroto administratorius, susipažinęs su turimais UAB „Baltic Steel Group“ dokumentais, nustatė faktinės aplinkybes, pažeidžiančias įmonės kreditorių interesus, bei sudarančias teisinį pagrindą šio ieškinio pareiškimui ir nurodė, kad 2014 m. lapkričio 19 d. pradinis kreditorius UAB „Baltic Steel Group“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su naujuoju kreditoriumi UAB „Ajeras“, kuria UAB „Baltic Steel Group“ perleido reikalavimo teisės UAB „Ajeras“ į 486 000 Lt. (140 755,32 Eur) skolos išieškojimą iš UAB „Baltic Steel Group“ skolininko UAB „Lakaja“. Šia sutartimi UAB „Baltic Steel Group“ atsisakė savo reikalavimo teisės skolininkui UAB „Lakaja“ dėl 486 000 Lt (140 755,32 Eur) skolos išieškojimo (sutarties 4 punktas).

Šis sandoris buvo sudarytas pažeidžiant ieškovo kreditorių teises ir imperatyviąsias įstatymo normas. Sandorio sudarymo momentu bendrovė buvo faktiškai nemoki, skolinga savo darbuotojams, valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai ir kitiems kreditoriams, tačiau sudarė sandorį, kuriuo suteikė pirmenybę tik trečios eilės kreditoriui – atsakovui UAB „Ajeras“. Šio sandorio šalys sudaryti neprivalėjo ir buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad jis pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises.

UAB „Baltic Steel Group“ sandorio sudarymo metu buvo nemoki, nevykdė savo įsipareigojimų, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Baltic Steel Group“ balanso duomenis (kurie apima įmonės būklę ginčo sandorio sudarymo metu) įmonė apskaitė turto už 1 377 753 Lt, o mokėtinos sumos sudarė 3 544 253 Lt. Taigi ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Baltic Steel Group“ buvo nemoki. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Baltic Steel Group“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis ginčo sandorio sudarymo metu įmonė patyrė 2 179 716 Lt nuostolį, t. y. dirbo nuostolingai.

Apie tai, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Baltic Steel Group“ jau yra nemoki ir nesugeba atsiskaityti su visais kreditoriais UAB „Ajeras“ žinojo, nes UAB „Baltic Steel Group“ jau nesugebėjo vykdyti įsipareigojimų šiam kreditoriui pagal jo išrašytas 20 PVM sąskaitų faktūrų (reikalavimo perleidimo sutartis).

Pirkėjo UAB „Baltic Steel Group“ pardavėjui UAB „Ajeras“ neapmokėtos sąskaitos išrašytos laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. spalio 16 d., UAB „Baltic Steel Group“ jau nuo 2014 m. birželio 23 d. nesugebėjo vykdyti įsipareigojimų UAB „Ajeras“ pagal jos išrašytas sąskaitas ir leidžia pagrįstai teigti UAB „Ajeras“ aiškiai žinojus ir suvokus UAB „Baltic Steel Group“ finansinės problemas.

Visos išdėstytos aplinkybės liudija, kad atsakovui UAB „Ajeras“ buvo žinoma apie tęstinį, nuolatinio pobūdžio, nesikeičiantį UAB „Baltic Steel Group“ faktinį nemokumą, o tai yra paliudijama ir šalių pasirinktu vieno iš kreditoriaus specifiniu ir išskirtiniu iš įprastinių skolos apmokėjimo sandoriu, t. y. reikalavimo teisių perleidimu.

Kita actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį.

Šių teisės aiškinimų kontekste paminėtinos byloje ieškovo nurodytos aplinkybės. Ieškovo UAB „Baltic Steel Group“ ir trečiojo asmens UAB „Lakaja“ 2014 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 20140523, pagal kurią UAB „Baltic Steel Group“, kaip pardavėjas, įsipareigojo pirkėjui UAB „Lakaja“ pagaminti ir pristatyti pastarosios užsakytas metalines konstrukcijas. 2014 m. rugsėjo 3 d. – 2014 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu UAB „Baltic Steel Group“ pagamino ir pristatė užsakovui UAB „Lakaja“ jos užsakytas metalines konstrukcijas. Pagal 2014 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį (7 sutarties punktas) už atliktus darbus pirkėjas (t. y. UAB „Lakaja“) turėjo atsiskaityti su pardavėju (t. y. UAB „Baltic Steel Group“).

Ginčijama 2014 m. lapkričio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta ieškovo ir atsakovo, buvo pakeista pirmiau nurodytoje sutartyje nustatyta atsiskaitymų tvarka, susitariant, kad UAB „Baltic Steel Group“ priklausanti 486 000 Lt reikalavimo teisė į UAB „Lakaja“, perleidžiama UAB „Ajeras“. Jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti anksčiau sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 20140523 nustatytą atsiskaitymo tvarką, nebuvo. Dėl to bendrąja prasme yra pagrindas teigti, kad actio Pauliana taikymo prasme šalys ginčijamos 2014 m. lapkričio 19 d. sutarties sudaryti neprivalėjo.

Teismo prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014-11-19 reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją.

Įmonės apyvarta per 2013 m. buvo 3 821 414 Lt;Įmonės apyvarta per 2014 m. pirmąjį pusmetį buvo 5 409 863 Lt;Įmonės grynasis pelnas per 2014 m. pirmąjį pusmetį buvo 654 630 Lt;Ataskaitos parengimo dieną įmonė neturėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui;Įmonė nebuvo patraukta atsakovu teisminėse bylose, jos atžvilgiu nebuvo taikomas turto areštas, nebuvo vykdomos turto varžytynės.

Atsakovas, prieš sudarydamas ginčo sutartį, prieinamu ir verslo praktikoje įprastu būdu, užsakydamas kreditingumo vertinimo ataskaitą, pasidomėjo potencialaus ieškovo turtine padėtimi. Ataskaitoje nurodyti duomenys neleido daryti išvadų apie sunkią ieškovo turtinę padėtį ar galimą kreditorių interesų pažeidimą, todėl laikytina, kad atsakovas elgėsi sąžiningai.

Ieškinyje neteisingai traktuojami ieškovo 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys. Kaip matyti iš balanso jo sudarymo dieną ieškovo turtas buvo vertinamas 2 036 682 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 023 466 Lt. Ieškovas yra neteisus teigdamas, kad 2013 m. gruodžio 31 d. balansas liudija apie skolas, beveik siekiančias turto vertę. Duomenų apie tai, kokią sumą pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudarė 2013-12-31, ieškovas nėra pateikęs, taigi minėtas ieškovo teiginys nėra įrodytas.

Prieš šalims sudarant 2014-06-30 sutartį Nr. KL2014/06/30 (pagal kurią atsakovas tiekė metalą ieškovui), siekiant įsivertinti ieškovo turtinę padėtį, ieškovas atsakovui pateikė 2014-06-30 balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą. 2014 m. birželio mėn. 30 d. ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai pagrindžia akivaizdų ieškovo ekonominės būklės pagerėjimą, lyginant su 2013 metais – įmonės turtas nuo 2 036 682 Lt išaugo iki 3 703 982 Lt, t. y. 1,8 karto, o grynasis pelnas – nuo 7 626 iki 654 630Lt, t. y. beveik 86 kartus. Taigi šie duomenys rodė akivaizdų veiklos gerėjimą ir neleido abejoti ieškovo mokumu. Šiuo aspektu būtina pabrėžti, kad ginčo sutarties sudarymo metu, ieškovo 2014 m. rugsėjo mėn. 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentai (kurių pagrindu buvo iškelta bankroto byla) dar nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, ir jų turinys atsakovui negalėjo būti matomas.

Kaip matyti iš šalių 2014-06-30 sudarytos sutarties Nr. KL2014/06/30 2.1. p. ieškovui buvo suteiktas pakankamai ilgas – 60 dienų sąskaitų apmokėjimo terminas, todėl didžiosios dalies atsakovo sąskaitų apmokėjimo terminas suėjo po ginčo sutarties sudarymo. Be to, dabartinėmis prekybos juoduoju metalu rinkos sąlygomis, skolos apmokėjimo pradelsimas iki pusės metų nėra laikomas ženkliu (t.y. laikomas įprasta aplinkybe).

Atsakovo sąžiningumą patvirtina ir nuolatinis bendravimas su pačiu ieškovu, kiek tai susiję su jo turtine padėtimi ir gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus. 2014-08-06 ieškovas el. paštu pateikė atsakovui informaciją apie vykdomus stambiausius savo projektus, o 2014-10-14 pateikė paaiškinimą apie planuojamas gauti 1 000 000 Lt pajamas ir atsiskaitymą su atsakovu. Iš ieškovo nebuvo gauta prašymų išdėstyti mokėjimo terminus dėl sunkios finansinės padėties ar pan. – priešingai – ieškovo pateikiama informacija leido spręsti apie stabilią ir perspektyvią įmonės veiklą.

Iki ginčo sutarties sudarymo ir reikalavimo teisės į UAB „Lakaja“ įsigijimo atsakovas minėtai bendrovei tiekė prekes pagal 2010-08-05 sutartį Nr. 2010/08/05. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas palaikė nuolatinius verslo santykius su trečiuoju asmeniu ir dėl šios priežasties ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas šalims buvo visiškai priimtinas ir įprastas verslo sprendimas.

Atsakovo nuomone, sutartis nepažeidžia ieškovo kreditorių interesų. Sutarties sudarymo metu ieškovui bankroto byla nebuvo iškelta.

Mainais už įgytą reikalavimo teisę atsakovas atsisakė savo analogiško reikalavimo ieškovo atžvilgiu. Kitaip tariant, atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo apimtimi sumažėjo ne tik ieškovo turtas (reikalavimo teisės), bet ir finansiniai įsipareigojimai kreditoriams (atsakovui). Sutartis finansine prasme buvo lygiavertė, t. y., naudinga abiem sandorio šalims ir nepažeidė niekieno (įskaitant ir ieškovo kreditorių) interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas šiais motyvais.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovas pats įvertinęs savo finansines galimybes ir bendrovės mokumą 2014-12-19 kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą.

Nurodė, kad pagal 2014-09-30 balansą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 UAB „Baltic Steel Group“ turimas turtas iš viso sudaro 2 030 235 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 655 002 Lt, iš kurių 10 184 Lt – Valstybinei mokesčių inspekcijai, 77 357 Lt –VSDFV, iš jų per vienerius metus (pradelsti įsipareigojimai) mokėtinos sumos sudaro – 3 598 325 Lt. UAB „Baltic Steel Group“ nekilnojamojo turto neturi. Įmonė nuosavybės teise turi automobilius ir metalo apdirbimo įrengimus. Dėl apyvartinių lėšų stygiaus ir sumažėjus užsakymams ir užsakymų kainoms, UAB „Baltic Steel Group“ nebeišgali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Be to, akcininkai 2014-12-18 vykusiame akcininkų susirinkime, vienu iš darbotvarkės klausimu nesutiko suteikti įmonei papildomais akcininkų įnašais – 500 000 Lt. Akcininkų susirinkime konstatuota, kad įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. UAB „Baltic Steel Group“ yra nemoki, nes pradelstos skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nurodė, kad antstolių kontoros vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „Baltic Steel Group“ UAB „Ramirent“ naudai (73 116,19 Lt), taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „GTR konstrukcijos“ naudai (63 730,66 Lt), taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Steel trade“ naudai (27 125 Lt), taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Steel promax“ naudai (l6 836 Lt).

2015-01-21 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas ieškovei iškėlė bankroto bylą dėl nemokumo.

Pagal įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. administratorius patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškė ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014-11-19 reikalavimo perleidimo sutartį ir skolos priteisimo CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities VMI v. J. M., L. P., bylos Nr. 3K-3-362/2011).

Įmonės nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą skolų ir įsipareigojimų santykį. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio prasme.

Buvęs įmonės vadovas ir akcininkas K. G., teismo posėdyje kaip liudytojas, patvirtino tą faktą, kad įmonė tuo metu jau buvo nemoki, o reikalavimo perleidimo sutartį jo atostogų metu pasirašė einantis jo pareigas ir turėdamas įgaliojimą veikti įmonės vadovo vardu K. M. Taip pat nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, tokios sutarties pasirašymas sukėlė kitų kreditorių nepasitenkinimą, tarp šalių buvo pasirašyta įprastinė pirkimo-pardavimo sutartis, ir pagal ją turėjo būti vykdomas atsiskaitymas, o ne pasirašyta perleidimo sutartis aplenkiant kitus kreditorius. Nurodė, kad šio klausimo K. M. su juo nederino.

Esant šioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad šio sandorio šalys sudaryti neprivalėjo ir buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad yra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės ir tokiu būdu tikėjosi gauti atsiskaitymus greičiau už kitus kreditorius.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2014-05-23 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, sutartis buvo įvykdyta ir pagal pirkimo–pardavimo sutartį (7 p.) už atliktus darbus ieškovas turėjo atsiskaityti su pardavėju, tačiau 2014-11-19 atsiskaitymo tarp šalių tvarka pakeista perleidžiant reikalavimo teises, todėl teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad tokiu būdu nesant sutarties ar kito privalomo sprendimo atsiskaitymo tvarka pakeista siekiant gauti atsiskaitymą anksčiau už kitus kreditorius ir tokios sutarties šalys pasirašyti neprivalėjo, ir tai rodo šalių nesąžiningumą.

Šalys nesilaikė atsiskaitymų kalendorinio eiliškumo tvarkos, pagal kurią atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais.

Atsakovo motyvas, kad įmonė buvo moki, atsakovas iš kreditingumo vertinimo ataskaitų negalėjo žinoti, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, yra vertintinas kritiškai. Taip pat negalima teigti, jog ieškovas pirmiau atsiskaitydamas su 4 eilės kreditoriumi, elgėsi sąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu, nors sutarties sudarymo metu bankroto byla ir nebuvo iškelta (iškelta 2015-01-21), tačiau kaip nurodo pats įmonės vadovas, finansinė padėtis buvo sunki, įmonė jau buvo nemoki, ir pats vadovas tokios sutarties nebūtų pasirašęs.

Esant šioms aplinkybėms, 2014-11-19 sandoris, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.145 str. 1 d.) pripažintinas negaliojančiu ir atsakovas privalo grąžinti ieškovui visa, ką yra gavęs pagal šį sandorį (CK 1.80 str. 2 d.).

Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, todėl piniginės lėšos atsakovo įgytos dėl neteisėto sandorio grąžintinos ieškovui kreditorių reikalavimams tenkinti Bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Ieškovas nurodo, kad byloje patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 p. maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už ieškinio parengimą šiuo metu yra 1784,75 Eur, todėl nurodyta suma priteistina iš atsakovo ieškovui (CPK 98 str. 1 d.). Iš atsakovės UAB „Ajeras“ valstybei priteistina 2 566 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2015-03-16 nutartimi – atsakovės turto areštas – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014-11-19 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. BSG-AJE-LAK-14/11/19, sudarytą ieškovės BUAB „Baltic Steel Group“ ir atsakovės UAB „Ajeras“. Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „Baltic Steel Group“ iš atsakovės UAB „Ajeras“ 140 755,32 Eur.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ajeras“ ieškovei BUAB „Baltic Steel Group“ 1784,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ajeras“ valstybei 2 566 Eur žyminio mokesčio.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-03-16 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.