Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-574/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-23
Bylos Nr.
1A-199-574/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39225-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
P. K., ir H
Advokatai
Marijus Valantiejus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-574/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39225-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.5.2.; 1.2.27.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Agnei Strunkytei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,nuteistajam P. K. ir jo gynėjui advokatui Marijui Valantiejui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo nuteistojo P. K. gynėjo adv. Marijaus Valantiejaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį; pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda, BK 286 straipsnį 40 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmės paskirta 55 MGL (2071,30 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir H. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. K. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, t.y. jis, veikdamas kartu su H. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14 Kybartai, kurie 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskambino I. K. į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai jai pasakė, kad jos dukterėčia eismo įvykio metu sužalojo asmenį ir žalai atlyginti reikia 500 eurų, bei susitarus dėl pinigų perdavimo, po ko H. P. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus jam į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodžius vykti į (duomenys neskelbtini), jis, P. K., apie 18.30 val. atvykęs nurodytu adresu paėmė iš I. K. 500 eurų, su kuriais bandė pasišalinti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą, I. K. priklausantį turtą 500 eurų.

2. Taip pat, jis, pasipriešino valstybės tarnautojams, t.y. 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 18:30 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, šalia (duomenys neskelbtini) buto, Vilniuje, atvykusiems pagal informaciją apie galimą sukčiavimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiajai tyrėjai L. J. ir vyresniajam tyrėjui M. Ž., bandydamas išvengti sulaikymo, nustūmė minėto buto savininkę I. K., įbėgo atgal į nurodytą butą, ėmė priešintis policijos pareigūnams, kumščiu vieną kartą bandė suduoti M. Ž. į veidą, tačiau nepataikė, kadangi prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir M. Ž. sugriebus jį už kaklo, mėginant jį paguldyti ant grindų, jis pradėjo muistytis, įkando M. Ž. į kairę ranką bei būdamas įspėtas vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus ir nesipriešinti, jis toliau bandė ištrūkti ir priešindamasis rankomis kabinosi į buto prieškambaryje buvusius daiktus, kuriuos griebęs mesdavo į L. J. ir M. Ž., o pareigūnams paguldžius jį ant grindų ir bandant uždėti antrankius, stangrindamas ranką, ją kišo po savimi, spardėsi kojomis, L. J. paleidus jo ranką, jis staiga pašoko ir atsistojo bei bandė suduoti smūgį L. J. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas M. Ž. kairės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizdą, kairės plaštakos IV-o piršto poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, dešinės plaštakos V-o piršto odos nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir L. J. kairės plaštakos V-o piršto trauminį dalies nago plokštelės netekimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams

3. Taip pat P. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą, t.y. jis, 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 18:30 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, šalia (duomenys neskelbtini) buto, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiajai tyrėjai L. J. ir vyresniajam tyrėjui M. Ž. atvykus pagal informaciją apie galimą sukčiavimą į minėtą butą, bandydamas išvengti sulaikymo, tyčia abiem rankomis nustūmė minėto buto savininkę I. K., kuri nukrito ant grindų šio buto prieškambaryje, tokiais savo veiksmais padarydamas I. K. dvi žaizdas kairės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame-apatiniame trečdaliuose bei kairės alkūnės nubrozdinimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. K. gynėjas adv. Marijus Valantiejus prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Pareikštus Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir nukentėjusiosios L. D. civilinius ieškinius atmesti. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir dėl to neteisingai įvertino, jog nuteistasis pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą ir pasipriešino valstybės tarnautojams.

5. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi kategoriškos pozicijos, jog nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje padaroma vienintele kaltės forma - tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. (Teismų praktikos sukčiavimo (BK 182 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 36). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo pažymėjo, kad „už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad kaltininkas suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo“ (kasacinės bylos Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004).

6. Nurodo, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus apie tai, kaip buvo priverstas atlikti veiksmus, kuriuos teismas kvalifikavo kaip sukčiavimą. Nuteistasis nurodė, kad per pažįstamus susipažino su žmonėmis, kurie jam paaiškino, kad jam duos darbo ir jam reikėtės nueiti pas nurodytus žmones ir paimti iš jų skolą. Nors nuteistasis atsisakė tai daryti, nes jautė, kad čia kažkas negerai, tačiau vėliau, nesiliaujant įkalbinėjimams ir grasinimams nesiliaujant, sutiko. Jokių bendrininkų nuteistasis nepažinojo ir su jais dėl nusikalstamos veikos darymo nesitarė. Šie nuteistojo parodymai nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo paneigti. Taip pat nuteistasis, būdamas nepilnametis, jam daromo psichologinio spaudimo įtakoje sutiko nueiti pas nukentėjusiąją ir paimti iš jos pinigus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nuteistasis suprato, kad prieš nukentėjusiąją naudojama apgaulė, jai daroma žala ar apgaule užvaldomas jos turtas.

7. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apie nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotą apgaulę nuteistasis žinojo, ar kad jis pats būtų ją naudojęs. Nukentėjusioji būtų savo pinigus atidavusi bet kuriam pas ją atėjusiam asmeniui. Nukentėjusiosios apsisprendimas atiduoti pinigus nuteistajam buvo sąlygotas ne nuteistojo, o kitų asmenų veiksmų ar apgaulės. Ta aplinkybė, kad nuteistajam buvo kilę įtarimų dėl jam siūlomo darbo legalumo nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad jis suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Iš išdėstyto matyti, kad nebuvo įrodyta, kad nuteistasis turėjo tiesioginę tyčią atlikti veiksmus, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal BK 182 straipsnį, todėl jo veiksmuose nėra vieno iš būtinųjų nusikaltimo sudėties elementų - subjektyvinės pusės, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje ir dėl jos turi būti išteisintas.

8. Analizuodamas surinktus įrodymus teismas pasisakė, kad P. K. teisme pripažino, kad sulaikomas norėjo ištrūkti ir pabėgti, ir tokie kaltininko parodymai patvirtina jo vykdytą pasipriešinimą. P. K. pasipriešinimo veiksmus patvirtina nukentėjusių nuo kaltininko pareigūnų L. D. ir M. Ž. parodymai, taip pat liudytojų R. K., R. K. ir V. S. parodymai, L. D. ir M. Ž. padarytus sužalojimus patvirtina specialistų išvados. Teismas taip pat nurodė, kad kritiškai vertina ir atmeta P. K. parodymus apie tai, kad pasipriešindamas jis nesuprato, jog tai daro pareigūnų atžvilgiu. Savo teiginius teismas grindžia išskirtinai tik policijos pareigūnų parodymais, visiškai ignoruodamas tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios I. K., tiek ir liudytojos J. J. parodymus. Policijos pareigūnų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi jų apklausų metu Vilniaus Apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo tarnyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2018-05-25 pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio l dalyje dėl to, kad policijos pareigūnai pavartojo smurtą prieš nepilnametį P. K.. Visi policijos pareigūnai teisme davę parodymus šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti specialiaisiais liudytojais ir jų parodymai teisme turėjo būti vertinami kaip gynybos priemonė.

9. BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas - tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009)

10. Aptariamoje situacijoje esminis momentas yra tai, ar nuteistasis žinojo, kad jį sulaikantys asmenys yra policijos pareigūnai. Abejotina, kad nepilnametis asmuo, neteistas, neturintis susiformavusių antisocialinių nuostatų, sulaikomas, būdamas aiškiai įspėtas, kad susidūrė su policijos pareigūnais, jiems aktyviai pasipriešintų. Tai, kad nuteistajam buvo pranešta, kad jį sulaiko policijos pareigūnai, patvirtina tik patys jį sulaikę pareigūnai, kurių parodymai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams. Pats nuteistasis davė nuoseklius parodymus dėl šios aplinkybės, kad išėjus iš moters buto jį užpuolė civiliai apsivilkę moteris ir vyras, pargriovė jį ir ėmė mušti. Nuteistąjį užpuolę vyras ir moteris neprisistatė policijos pareigūnais, nerodė tarnybinių pažymėjimų, nesakė, už ką jis sulaikomas. Ant rankų buvo uždėti antrankiai ir tik nuteistasis suprato, jog jį mušantys asmenys yra policijos pareigūnai tik tada, kai pamatė antrankius, ir iš karto nustojo priešintis. Taigi nuteistasis neturėjo tyčios priešintis policijos pareigūnams, nes vos tik suvokęs, kad jį mušantys asmenys yra policijos pareigūnai, pasipriešinimą nutraukė.

Šalies argumentai

11. Nukentėjusioji I. K. nurodė, kad į butą įsiveržė pareigūnai, griebė tą bute buvusį vyrą, jis labai priešinosi. Papildomos apklausos metu liudytoja parodė, kad negirdėjo, kad nuteistąjį bandę sulaikyti asmenys būtų prisistatę policijos pareigūnais, jų pažymėjimų ji nematė. Apklausta teisme I. K. patvirtino, kad nuteistąjį sulaikinėję asmenys policijos pareigūnais neprisistatė, pažymėjimų nerodė. Nukentėjusioji I. K. patvirtino ir kitus nuteistojo parodymus, tuo paneigdama M. Ž. ir L. D. parodymus. L. D. ir M. Ž. parodė, kad jiems atidarius buto duris juos pamatęs nuteistasis apsisuko, norėdamas bėgti į butą, abiem rankomis pastūmė I. K., nuo ko ši pargriuvo, o nuteistasis nurodė, kad vos pradarius duris iš karto gavo smūgį, nuo kurio griuvo aukštielninkas ir užgriuvo ant už jo stovėjusios I. K.. I. K. patvirtino, kad nuteistasis jos nestūmė, o užgriuvo ant jos pats griūdamas nuo įsiveržusių į butą asmenų smūgio. I. K. niekaip negalima įtarti simpatizuojant nuteistajam, todėl jos parodymai vertintini kaip nesuinteresuoto asmens objektyvūs parodymai, kurie patvirtino nuteistojo parodymus.

12. Reikšmingi yra liudytojos J. J. parodymai. Nors ji nematė konflikto pradžios, tačiau apklausta teisme parodė, kad 2018-08-02 išgirdo laiptinėje triukšmą ir išėjusi į laiptinę pamatė, kad ant grindų, surakintomis antrankiais rankomis už nugaros atremta į sieną ir užlaužta galva guli vaikinas, kurį į visas kūno vietas kojomis spardo keli vyrai. Ji pradėjo rėkti, kad nemuštų. Vienas iš policininkų pasakė, kad tai ne jos reikalas ir įstūmė ją atgal į butą. Šios liudytojos parodymai sutampa su nuteistojo parodymais, kad jį, jau surakintą antrankiais, gulintį ant grindų spardė jį sulaikę asmenys.

13. Policijos pareigūnai nurodo, kad nuteistasis aktyviai jiems pasipriešino, t.y. sugniaužęs kumščius, pasiruošė pareigūnus pulti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis neturi jokio specialaus kovinio pasirengimo, niekada nelankė kovinio sporto treniruočių, sulaikymo metu buvo nepilnametis, neturi jokios kriminalinės praeities, buvo blaivus, nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų. Todėl būtų nesuprantama iš nuteistojo pusės agresyviai tyčia priešintis policijos pareigūnams. Anot pareigūnų, M. Ž. paėmęs už kaklo pradėjo versti ant grindų nuteistąjį, L. J. papurškė dujų, bandė laikyti kojas, R. K. panaudojo teleskopinę lazdą, suduodamas kelis smūgius. Po to, nuteistasis nurimo, jam buvo uždėti antrankiai, joks smurtas prieš jį daugiau nebuvo vartojamas. Tačiau šie policijos pareigūnų parodymai prieštarauja Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadai Nr. G 2534/2017(01), kurioje konstatuoti mažiausiai 27 P. K. padaryti kūno sužalojimai (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto specialisto tyrimo išvadoje konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir mažiausiai 30 sužalojimų). Pažymėtina, kad laiptinėje pasirodžiusi J. J. užsipuolė policijos pareigūnus už tai, kad jie muša vaiką.

14. Nusikalstama veika, numatyta BK 286 straipsnyje padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir nori tai daryti. Nesurinkta pakankamai duomenų, kad P. K. sulaikymo metu suvokė, kad yra sulaikomas policijos pareigūnų, o visi tyrimo ir teismo metu gauti įrodymai leidžia manyti, kad jis to nesuvokė. Nuteistasis neturėjo tyčios žaloti policijos pareigūnų, jis bandė ištrūkti nuo jį mušančių asmenų. Priimdamas nuosprendį teismas nesivadovavo BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kur nustatyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų, šiuo atveju, tiesiogine tyčia. Teismas nemotyvavo savo išvadų, kurios būtų pagrįstos konkrečiais įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo tyčinę kaltės formą, o nagrinėjamu atveju tik tyčinis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Todėl P. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje požymių ir P. K. turi būti išteisintas dėl šios veikos padarymo.

15. BPK 110 str. nustatyta, kad civilinis ieškovas yra asmuo, dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą. Visi patenkinti ieškininiai reikalavimai kyla iš nuteistojo veiksmų, kuriuos teismas nepagrįstai kvalifikavo kaip nusikalstamus pagal BK 286 straipsnį, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos minėtame straipsnyje, P. K. nepadarė, neatsirado pagrindo ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimui, kadangi tokios žalos atsiradimas turi būti sąlygotas kaltinamojo ar įtariamojo padarytos nusikalstamos veikos. Todėl visi baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti.

16. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

17. Teismo posėdžio metu nuteistasis P. K. ir jo gynėjas adv. Marijus Valantiejus prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai P. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei 286 straipsnyje.

19. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad P. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą – iš dalies paties nuteistojo P. K. kito nuteistojo H. P., nukentėjusiosios, liudytojų parodymus.

20. Nuteistojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, jo kaltę grindė nepatikimais įrodymais, pripažintini nepagrįstais.

21. BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017). Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai apgaudinėja (praneša neteisingus duomenis, meluoja, nutyli ar iškraipo esmines aplinkybes, faktus ir pan.) turto savininką, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-7-176-303/2015).

22. Nagrinėjamu atveju, apelianto skundo argumentai, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nes jis nežinojo, nesuvokė ir negalėjo numatyti, kad yra daromos nusikalstamos veikos ne tik dėl to, jog jis neveikė bendrininkų grupe, tačiau ir dėl to, kad jam H. P. apie daromas nusikalstamas veikas nieko nesakė, kad imdamas pinigus iš nukentėjusiosios manė, jog tai skolos pinigai, nepagrįsti.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo kaltė nėra grindžiama kuriuo nors vienu įrodymu, tačiau visų byloje esančių objektyvių duomenų kontekste, kurie būtent ir padeda įžvelgti nusikalstamo sukčiavimo sudėtį būtent ir jo veiksmuose. Apeliantas teigia, jog analizuojamų nusikalstamų veikų aspektu, jo veiksmuose nėra apgaulės elemento, kadangi imdamas pinigus iš nukentėjusiosios jis manė, jog tai skolos pinigai, tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje esantys duomenys. Be to, pats nuteistasis P. K. nurodė, kad nepažįstamam asmeniui pasiūlius darbą, t.y. paimti skolą, jis suprato, kad tai negerai, iš pradžių nesutiko. Teismui nekyla abejonių, kad apeliantas aiškiai suvokė kokiomis aplinkybėmis ir kokius iš tiesų pinigus jis ima iš nukentėjusiosios.

24. Aplinkybė, kad kitų bendrininkų nuteistasis P. K. nepažinojo ir su jais dėl nusikalstamos veikos darymo nesitarė, baudžiamosios atsakomybės nešalina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta sukčiavimo nusikalstamos veikos schema, susijusi su apgalvota paruošiamąja ir organizacine veikla. Šiam tikslui buvo pasitelkti nuteistieji H. P. ir P. K., įtraukiant juos į nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad padarant nusikalstamą veiką dalyvavo ir kiti nenustatyti asmenys, nepaneigia nuteistojo P. K. dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Byloje nustatyta, kad nenustatyti asmenys palaikė ryšius su tais bendrininkais, kurie buvo atsakingi už konkrečią nusikalstamos veikos sritį.

25. Apylinkės teismas teisingai kvalifikavo P. K. veiksmus bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

26. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi, įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja ne su bet kokiu nepaklusimu šių asmenų reikalavimams, o su pasipriešinimu panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Teismų praktikoje pasipriešinimas įvardijamas kaip valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimas, smaugimas, pargriovimas, intensyvus stumdymas, dūrimas peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimas prieš jį, grasinimai nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu, nors smūgio išvengiama, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015).

27. Nagrinėjamu atveju, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis P. K. sulaikomas priešinosi, panaudodamas fizinį smurtą, todėl pagrįstai apylinkės teismas kvalifikavo kaip tyčinius pastarojo veiksmus – fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis smurto policijos pareigūnų atžvilgiu nenaudojo, šią nuteistojo versiją aukštesniosios instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir laikoma gynybine versija.

28. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas savo išvadas grindžia išskirtinai tik policijos pareigūnų parodymais, visiškai ignoruodamas tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios I. K., tiek ir liudytojos J. J. parodymus. Kaip matyti iš paties P. K. parodymų, jis pripažino, kad sulaikomas norėjo ištrūkti ir pabėgti. Tokie kaltininko parodymai patvirtina jo vykdytą pasipriešinimą. P. K. pasipriešinimo pareigūnams veiksmus patvirtina ne tik pareigūnų L. D. ir M. Ž. parodymai, taip pat liudytojų R. K., R. K. ir V. S. parodymai, tačiau ir nukentėjusiosios I. K. parodymai, kad P. K. labai mušėsi su pareigūnais. Iš liudytojos J. J. parodymų matyti, kad liudytoja įvykį matė nuo tada, kai P. K. jau buvo uždėti antrankiai, bei, kad policijos pareigūnai jį mušė, tačiau kas vyko iki kol P. K. buvo uždėti antrankiai, ji nematė.

29. P. K. teigia, kad jis nesuprato, kad priešinasi policijos pareigūnams. Nukentėjusieji L. D. ir M. Ž. teigia, kad įeidami į nukentėjusiosios butą prisistatė policijos pareigūnais. Nukentėjusioji I. K. parodė, kad ji neprisimena ar pareigūnai buvo su uniforma, jie nerodė pažymėjimų. Tačiau, nors prisistatydami pareigūnai nerodė pažymėjimų, tačiau prisistatė policijos pareigūnais. Byloje nenustatyta, kad dėl kokių nors priežasčių, būdami policijos pareigūnais, būtų vengę jais prisistatyti. P. K. bandė nuo pareigūnų pabėgti ir taip išvengti sulaikymo būtent dėl jo vykdyto nusikaltimo, kurio turinį jis pripažino supratęs kaip neteisėtą. Be to, tiek M. Ž., tiek liudytojas R. K. nurodė, kad P. K. nenustojo priešintis nei po to, kai jam ant vienos rankos buvo uždėtas antrankis, nei po to, kai į pagalbą atbėgęs R. K. liepė jam gultis ant žemės ir įspėjo, kad bus panaudota guminė lazda. Nukentėjusioji I. K. teisme taip pat parodė, kad P. K. labai mušėsi su pareigūnais.

30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje dėl smurto panaudojimo pareigūnų atžvilgiu kaltinamas tik P. K., dėl ko aplinkybių dėl P. K. padarytų kūno sužalojimų teismas neanalizavo ir netyrė. Policijos pareigūnams šioje byloje kaltinimai nebuvo pareikšti. Pareigūnų veiksmus teismas vertina tik tiek, kiek tai reikšminga įvertinant P. K. padarytas nusikalstamas veikas. Pareigūnų veiksmų P. K. atžvilgiu jį sulaikant vertinimas yra ne šios baudžiamosios bylos, o atliekamo kito ikiteisminio tyrimo dėl įgaliojimų viršijimo dalykas.

31. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas P. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios I. K. sužalojimo) išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau nepagrįstai patenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl I. K. gydymo išlaidų priteisimo. Nagrinėjamu atveju, P. K. išteisinus, šis reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K. gynėjo adv. Marijaus Valantiejaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš P. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 92,37 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios I. K. gydymą ir civilinį ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVitalija Norkūnaitė