Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2601-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
1-2601-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39225-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
P. K., H. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1–2601–716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39225-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.27.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,gynėjams advokatams M. V. ir G. L.,kaltinamiesiems,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, moksleivis, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį bei

H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

(2012 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atiduotas į specialiąją auklėjimo įstaigą 1 metams);

1) 2014 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2017 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. ir H. P. pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, t. y. jie veikdami kartu su nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), Kybartai, kurie 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskambino I. K. į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai šiai pasakė apie neva eismo įvykio metu sužalotą asmenį ir žalai atlyginti reikalingus 500 eurų, bei susitarus dėl pinigų perdavimo, po ko H. P. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino P. K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė vykti į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur apie 18.30 val. atvykęs P. K. paėmė iš I. K. 500 eurų, su kuriais bandė pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti svetimą I. K. priklausantį turtą – 500 eurų.

Be to, P. K. pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. jis 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 18.30 val., Architektų g. 45 namo laiptinėje, šalia 79-to buto, Vilniuje, atvykusiems pagal informaciją apie galimą sukčiavimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiajai tyrėjai L. J. ir vyresniajam tyrėjui M. Ž., bandydamas išvengti sulaikymo, pargriovė minėto buto savininkę I. K., įbėgo atgal į nurodytą butą, kumščiu vieną kartą bandė suduoti M. Ž. į veidą, tačiau nepataikė, kadangi prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, M. Ž. sugriebus jį už kaklo, mėginant jį paguldyti ant grindų, jis pradėjo muistytis, įkando M. Ž. į kairę ranką bei būdamas įspėtas vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus ir nesipriešinti, jis toliau bandė ištrūkti ir priešindamasis rankomis ėmė bute buvusius daiktus, kuriuos mesdavo į L. J. ir M. Ž., o pareigūnams paguldžius jį ant grindų ir bandant uždėti antrankius, stangrindamas ranką, ją kišo po savimi, spardėsi kojomis, L. J. paleidus jo ranką, jis staiga pašoko ir atsistojo bei bandė suduoti smūgį L. J. į veidą, tokiais savo veiksmais padarė M. Ž. kairės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizdą, kairės plaštakos IV-o piršto poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, dešinės plaštakos V-o piršto odos nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir L. J. padarė kairės plaštakos V-o piršto trauminį dalies nago plokštelės netekimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.

Be to, H. P. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t. y. jis tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje rasdamas neteisėtai įgijo smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kastetą – kurį laikė bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., kai kratos metu policijos pareigūnai spintoje ant grindų rado ir paėmė minėtą kastetą.

Be to, H. P. neteisėtai disponavo nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 14 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), ir 0,032 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 6,9%, neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., kai kratos metu spintos lentynoje esančiame smulkintuve policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinės medžiagos kiekį.

P. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent jis 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 18:30 val., Architektų g. 45 namo laiptinėje, šalia 79-to buto, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiajai tyrėjai L. J. ir vyresniajam tyrėjui M. Ž. atvykus pagal informaciją apie galimą sukčiavimą į minėtą butą, bandydamas išvengti sulaikymo, tyčia abiem rankom nustūmė minėto buto savininkę I. K., kuri nukrito ant grindų šio buto prieškambaryje, tokiais savo veiksmais padarydamas I. K. dvi žaizdas kairės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame -apatiniame trečdaliuose bei kairės alkūnės nubrozdinimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

BYLOJE SURINKTI IRTEISME IŠTRTI REIKŠMINGI DUOMENYS

P. K. teisme prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį ieškojo darbo. P. T. man užsidirbti. Paklausus, koks tai darbas, jam pasakė, kad paskambins žmogus ir paaiškins. Po kurio laiko jam paskambino žmogus, su kuriuo susitiko Pilaitėje. Jis įsėdo į automobilį, kur jam pasakė, kad reikės pasirašyti ir paimti skolą. Jis suprato, kad tai negerai, nesutiko. Jo nenorėjo išleisti, bet po to paleido. Po to vos ne kasdien visą mėnesį skambinėjo. Rugpjūčio 2 d. jis pakėlė telefono ragelį. Jam pasiūlė nueiti ir pasakė, kad jeigu nenueis, bus blogai. Jis nutarė vieną kartą nueiti ir padaryti, ko šie prašo, po ko nueiti į policiją. Vakare taksi automobiliu nuvažiavau iki Architektų g. Jam paskambino telefonu ir pasakė, kuo pristatyti, ką pasakyti, padėti parašą ir išeiti. Nukentėjusioji jį įleido. Jis pasirašė ir paėmė pinigus. Ėjo išėjimo link, už jo ėjo nukentėjusioji. Atsidarė durys ir jį stūmė du žmonės. Po to jis suprato, kad tai buvo policijos pareigūnai. Šie buvo neuniformuoti. Jį stūmė, jis nugara kliudė nukentėjusiąją. Ši ir jis koridoriuje nukrito. Kai jis bandė stotis, pajuto daug smūgių kumščiais į galvą. Jis norėjo ištrūkti, pabėgti. Nenorėjo smūgiuoti, grūmėsi. Jam purškė ašarines dujas. Į laiptinę atėjo dar vienas žmogus su teleskopine lazda, kuris mojosi suduoti į galvą, tačiau jis galvą gynė kaire ranka. Parkritus ant kelių jam antrankius. Tuomet jis suprato, kad tai policijos pareigūnai. Tuomet jam dar sudavė daug smūgių teleskopine lazda į nugarą, spyrė vieną kartą į šonkaulius. Po kiek laiko atvyko uniformuoti policijos pareigūnai, kurie dar pripurškė ašarinių dujų į akis, šaipėsi. Jis pragulėjo apie 10 minučių. Po to jį tempė iki išėjimo, tarpduryje neuniformuotas pareigūnas trenkė kumščiu į pilvą. Jį pasodino į automobilį. Jam bėgo ašaros, varvėjo iš nosies, iš burnos. Atvežus į komisariatą jo paklausė, kodėl jis viską išpurvino. Liepė viską valyti kojinėmis. Po to dar pripurškė ašarinių dujų. Kai vedė į komisariatą, kažkuris iš pareigūnų jam trankė į pilvą. Po to nuvedė į kažkokį kambariuką, paklupdė ant kelių ir spyrė į kaklą. Tada smurtas baigėsi. Jis pasakė, kad skaudą visą kūną. Jį nuvežė į ligoninę. Lūžių nerado ir išvežė į areštinę. Kitą dieną liepė sakyti taip, kaip padiktuos. Jis buvo šoko būsenoje ir sutiko. Jis nežino, kaip buvo sužalota nukentėjusioji (K.).

H. P. teisme prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. jam parašė pažįstamas T. ir paklausė, ar jis neturi pasiūlyti darbo draugui. Jis pasakė, kad vežioja telefonus, gėlės, kad esant galimybei tokį darbą galėtų duoti. T. davė P. K. numerį. Jam paskambino ir paklausė, ar negalėtų nuvežti porą daiktų. Jis paskambino P. K.. Šis sutiko, kad reikia darbo. Jis pasakė, kad perduos šio kontaktus, kad šie galės susitarti. Rugpjūčio 2 d. jam paskambino žmogus ir paprašė iškviesti taksi, ką jis ir padarė.

Vedžiodamas šunį jis rado prie namų kastetą. Šis atrodė kaip suvenyras, su paukščiais. Pasiėmė kastetą į namus. Nieko su šiuo nedarė, pasidėjo. Paėmė kastetą, nes šis įdomiai atrodė. Po to apie jį pamiršo.

Rastos narkotinės medžiagos buvo nuosėdos smulkintuve. Ten turėtų būti dulkelės. Buvo byla dėl narkotinių medžiagų. Jis tuomet medžiagas smulkino. Nuosėdų realiai nesimatė. Pasidėjau tą smulkintuvą, kuris jo nuomone buvo tuščias. Jis smulkino kanapes, kurias pats vartojo. Kanapes buvo radęs laiptinėje už radiatoriaus. Po tos bylos net nežinojau, kad smulkintuvas dar yra. Mano atmintis bloga.

Nukentėjusioji L. D. teisme parodė, kad gavo pranešimą apie Architektų g. galintį atvykti asmenį, kuris iš močiutės turi paimti pinigus. Atvykus nurodytu adresu pamatė taksi automobilį, iš kurio išlipo vaikinas. Jie nuėjo paskui šį. Įėję į laiptinę matė, kur minėtas vaikinas nuėjo. Ji ir M. Ž. stovėjo prie buto durų ir klausėsi, kas vyksta bute. Kitas kolega liko tarnybiniame automobilyje ir užstatė taksi automobiliui išvažiavimą. Kai durys atsidarė, jie parodė pažymėjimu. Išeinantis P. K. juos pamatęs puolė atgal į butą, ir nubloškė močiutę. Bute šis neturėjo, kur pabėgti, atsistojo į kovinę poziciją. Ji ar kolega pasakė, kad P. K. nesipriešintų. Šis lyg užsimojo kirsti kolegai. Kolega panaudojo kovinius veiksmus, bandė asmenį paguldyti ant žemės, prasidėjo stumdymasis. Po to P. K. bandė bėgti į laiptinę. P. K. stojosi, griuvo. Ji nepamena, kuriuo metu buvo padaryti sužalojimai. Jai buvo sutraumuotas pirštas, nuplėštas piršto nagas. Kolegai buvo įkasta į ranką. Močiutė gulėjo su kruvina koja, šiai buvo plėštinė žaizda blauzdos srityje. P. K. prisipažino, kad kišenėje yra paimti iš močiutės pinigai, 500 eurų.

Nukentėjusysis M. Ž. teisme parodė, kad turėjo informaciją apie asmenį, kuris turi paimti pinigus. Atvyko nurodytu adresu. Pastebėjo taksi automobilį ir iš jo išlipantį jaunuolį. Eidami pamatė, į kurį butą šis eina. Stovėjo prie buto durų, girdėjo pokalbį. Iš buto pirmas išėjo P. K.. Jis parodė tarnybinį pažymėjimą, pasakė „policija, stok“. P. K. apsisuko, stūmė moterį, ši krito. Jis įbėgo ir pasakė P. K. nesipriešinti, nes bus sulaikomas. P. K. mėgino jam suduoti. Įvyko grumtynės. P. K. griebė įvairiausius daiktus, bandė ištrūkti, priešinosi. Jam pavyko P. K. uždėti vieną antrankį. Tuomet jis pamatė savo kraujuotą ranką. Paprašė kolegės iškviesti pagalbą. P. K. vėl staigiai šoko. Atbėgęs kolega pasakė nesipriešinti ir gulti ant žemės. P. K. to nedarė. Kolega išsitraukė teleskopinę lazdą, sudavė kelis smūgius. P. K. pasakė, kad pasiduoda. Jis uždėjo kitą antrankį. Buto savininkei buvo sužalota koja, kuri kraujavo.

Nukentėjusioji I. K. teisme parodė, kad ryte jai paskambino moteris D.. Jos dukterėčia yra D.. Jai pasakė, kad nutiko nelaimė, avarija. Paklausė, ar ji galėtų šiai paskolinti 2 500 eurų. Ji pasakė, kad tokios sumos paskolinti negali, kad gali paskolinti 500 eurų. Po to ji pasakė, kad D. balsas labai pasikeitęs. Ši pasakė, kad ją veža į ligoninę operuoti koją. Po to telefono ragelį perėmė vyras. Vyras pasakė parašyti pareiškimą ir nurodyti, kam ji skolina pinigus. Po 10 minučių jai kažkas paskambino į duris. Atidarius duris užėjo vyriškis ir paklausė, ar ji parašė pareiškimą. Jie nuėjo į kambarį skaityti pareiškimą. Tuo metu vėl kažkas paskambino į duris. Ji pasakė, kad tai tikriausiai kaimynė. Minėtam vyrui išeinant ir atidarius duris, už durų jau buvo pareigūnai. Pareigūnai griebė P. K., šis griuvo. Ji irgi griuvo koridoriuje. P. K. labai mušėsi su pareigūnais. Po to pareigūnai šį sulaikė ir išvežė į policijos įstaigą. Ją išvežė greitoji medicinos pagalba, nes labai kraujavo koja. Atvykusiam asmeniui ji davė raštą ir 500 eurų. Ji pargriuvo koridoriuje, kur yra kilimėlis, stovi spinta. Kojoje buvo daug žaizdų. Ji iš karto pastebėjo, kad koja yra sužalota. Ji į nieką neatsitrenkė. Pareigūnai šoko ir nugriovė tą vyriškį. Vyriškis griuvo, ir ji griuvo. Vyriškis ant jos užgriuvo. Ji nepamena, ar pareigūnai buvo su uniforma. Jie nerodė pažymėjimų. Pinigai jai buvo grąžinti. Pretenzijų dėl žalos atlyginimo ji nereiškia.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad buvo gauta informacija, jog į Architektų g. taksi automobiliu atvažiuos „kojos“, eis į butą paimti pinigus iš pagyvenusios moters. Jis atvyko su L. D. ir M. Ž.. Pamatė taksi automobilį. L. su M. išėjo. Jis pabendravo su taksi vairuotoju, kuris nieko nepaaiškino. Bendraudamas išgirdo pagalbos šauksmą. Atbėgęs pamatė, kad tyrėjas M. Ž. uždėjęs vieną antrankį laiko asmenį. M. Ž. dešinė ranka buvo kruvina. Tyrėja buvo apibrozdinta, kaklas raudonas, pirštas sužalotas. Jis šaukė „policija“, sakė gultis ant žemės. Asmuo nevykdė jo reikalavimo. Jis pasakė, kad bus panaudota lazda. Asmuo nekreipė dėmesio. Jis sudavė kelis kartus, reikalavo gultis ant žemės. Tada asmuo pasakė „gana, aš guluosi“. Buvo uždėti antrankiai, ištraukti pinigai (400 ar 500 eurų). Dar moteris buvo susižalojusi. Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo P. K., šis pagalbos atsisakė. Atvykę policijos patruliai atvedė P. K. į savo automobilį. Jis su tyrėjais nuvyko į Lazdynų polikliniką. M. buvo užsiūta ranka. Ant M. Ž. rankos (plaštakos) buvo įkandimas, kraujavo.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad patruliuojant gavo pranešimą, jog Architektų g. policijos pareigūnams reikia pagalbos sulaikant asmenis. Atvykus lauke stovėjo vienas pareigūnas, kuris nurodė įvykio aplinkybes. Jie pakilo į namo antrą ar trečią aukštą. Laiptinėje gulėjo antrankiais surakintas pilietis, stovėjo du neuniformuoti policijos pareigūnai. Šie paaiškino, kad buvo vykdoma operacija „kojos“, kad sulaikytas asmuo, kuris iš pagyvenusios moters atėjo paimti pinigus. Pareigūnės ranka buvo sužalota, bėgo kraujas. Moteris, iš kurios buvo paimti pinigai, buvo savo bute. Ši taip pat buvo sužalota. Jie asmenį tarnybiniu automobiliu pristatė į policijos komisariatą. Asmuo, kurį pristatė į policijos komisariatą, buvo gavęs ašarinių dujų, Veidas buvo patinęs, ašarotas. Buto savininkei buvo sužalota koja.

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. vakare, apie 21.30 val. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad yra sulaikytas sūnus, bus patalpintas į areštinę. Policija informavo, dėl ko sūnus sulaikytas. Po visko sūnus buvo suluošintas, vyko gydytis. Paklaustas sūnus pasakė, kad asmuo iš kitos klasės pasiūlė darbą. Draugas nepaaiškino, kas tai per darbas. Sūnus susitiko su nepažįstamais žmonėmis, kurie irgi nieko neaiškino. Sūnus sakė, kad išsigando. Buvo pasakyta, kad jeigu sūnus nedarys, bus blogai. Esmė tokia, kad sūnų atveža į vietą, šis turi paimti, ką jam perduoda, ir tada turi tai perduoti tiems asmenims.

Liudytojas F. V. T. teisme parodė, kad H. P. reikėjo darbuotojo. Jis nurodė P. K.. Jis nežino, kokio darbuotojo reikėjo H. P.. Jis nesakė, ką reikės daryti. Pripažįsta parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos pagarsinus prisiminė.

Liudytoja J. J. teisme parodė, kad buvo liepos mėnuo. Ji atostogavo ir buvo namuose. Išgirdo triukšmą. Nutarė pažiūrėti, kas ten dedasi. Atidarė duris, išėjo ir pamatė gulintį jauną vaikiną. Šiam buvo uždėti antrankiai. Vaikinas buvo smarkiai pamuštas. Jam iš burnos bėgo kraujas, prie akių buvo mėlynės. Ji susijaudino. Jai buvo labai gaila vaikino. Ji pasakė, kad asmenys neturi teisės jo mušti ir paklausė, ką jis padarė. Vienas pareigūnas pagriebė ją už nugaros ir įstūmė į jos kambarį. Pareigūnas prispaudė duris, kad ji neišeitų. Ji nepamena, ar tie, kurie spardė vaikiną, buvo su uniformomis. Kaimynė norėjo su ja bendrauti, bet ji pyko ant kaimynės ir su ja nebendravo.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad gavo pranešimą dėl pagalbos. Atvykus laiptinėje buvo sulaikytas asmuo. Taip pat buvo moteris, buvo kraujo. Asmenį jie pristatė į 5 policijos komisariatą. Sulaikytas vyras gulėjo laiptinėje. Nepamena, ar pas šį buvo sužalojimų. Moteriškei kraujavo koja. Sulaikymo metu buvo naudotos ašarinės dujos. Buvo kviečiama pagalba, nes asmuo priešinosi, ir buvo sužaloti pareigūnai.

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti 2017 m. rugpjūčio 2 d. 18.38 val. gautas pranešimas, kad sukčiai, apsimetę policijos pareigūnais iš senolės norėjo išvilioti pinigus, įvykio vietoje sulaikant įtariamąjį sužalota pranešėja ir policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 23–25).

Iš apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti apžiūrėta įvykio vieta – butas ir kilimas (duomenys neskelbtini), Vilnius – rastos raudonos (kraujo) dėmės (t. 1, b. l. 26-30).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir pakvitavimo matyti apžiūrėti iš P. K. sulaikymo metu paimti 500 eurų, kurie grąžinti I. K. (t. 1, b. l. 34, 35–36, 37).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. K. tyrimo metu pateikė du raštelius, kuriuos surašė su atėjusiu asmeniu, kuris prisistatė policijos pareigūnu (t. 1, b. l. 39).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti I. K. pateikti du popieriaus lapai su ranka rašytu tekstu. Vienas lapas rašytas I. K. vardu 2017 m. rugpjūčio 2 d., pavadintas „Susitaikymas“. Antras lapas rašytas I. K. vardu 2017 m. rugpjūčio 2 d., pavadintas „Susitaikymas“, pasirašytas I. ir T. Ž. (t. 1, b. l. 40 – 41).

Iš kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą H. P. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), PILDYK ID kortelės dalis, ant kurios numeris (duomenys neskelbtini), kastetas (perduotas saugojimui į Vilniaus AVPK ginklų ir šaudmenų saugyklą), metalinis smulkintuvas, 2 vnt. plastikinių maišelių, stiklinė vandens pypkė, stiklinė pypkė (t. 1, b. l. 64 – 66).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintas 2017 m. rugpjūčio 3 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyriausiojos tyrėjos L. J. nutarimu atliktos kratos teisėtumas (t. 1, b. l. 70).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad kratos metu buvo fotografuota „Samsung“ planšete, nuotraukos tą pačią dieną el. paštu buvo siųstos liudytojai vyriausiajai tyrėjai L. D., tačiau praėjus trims savaitėms ji nuotraukų negavo, planšetėje nuotraukų nebuvo (t. 1, b. l. 67).

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti apžiūrėti kratos metu paimti daiktai: kastetas, cilindro formos daiktas, panašus į smulkintuvą ir kiti daiktai (t. 1, b. l. 72 – 78), kompiuteris, mobilaus ryšio telefonai, kortelės ir kiti daiktai (t. 1, b. l. 93 - 108).

Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas kastetas yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, pagamintas pramoniniu būdu (t. 1, b. l. 88 – 90).

Iš specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš metalinio smulkintuvo, rasto kratos metu H. P. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,032g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,9%. Ant 2 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, stiklinės pypkės ir stiklinės vandens pypkės, rastų kratos metu H. P. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (t. 1, b. l. 82 – 84).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta mobiliojo ryšio telefone Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), esanti informacija (susirašinėjimai SMS žinutėmis apie vykimą į (duomenys neskelbtini) paimti pinigų, nurodymai dėl taksi, nurodymai eiti prie laiptinės, apie sulaikymą). Apžiūros metu telefone rasti kontaktai „Draugas“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), P. F. (Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 113 – 174, 175).

Tyrimo metu buvo pateikta mobiliojo ryšių telefonų (duomenys neskelbtini) (P. K.), (duomenys neskelbtini) (H. P.) ir (duomenys neskelbtini) (nenustatytas asmuo) tarpusavio susijungimų schemos (t. 2, b. l. 24-26).

Iš Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 6 PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus telefono numerių (duomenys neskelbtini) (P. K.), (duomenys neskelbtini) (H. P.), (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių analizę nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu veikė Kybartų pataisos namuose (bokštas 651A). Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) P. K. buvo skambinta 2017 m. rugpjūčio 2 d. 18:23:25 val., kai P. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bokšto 0411, esančio Architektų g. 55 Vilnius, į kurio veikimo zoną patenka nukentėjusiosios I. K. butas (duomenys neskelbtini). Tuo metu P. K. buvo atėjęs pas I. K. paimti pinigų. H. P. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. skambino ir rašė SMS žinutes nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. 17:31:43val. iki 18:41:42val. Tuo pat metu H. P. SMS žinutėmis bendravo su asmeniu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris H. P. telefono adresatuose įvardintas kaip „Draugas“, veikusiu Kybartų pataisos namuose. Asmuo, kuris naudojosi šiuo telefono numeriu, tyrimo metu nenustatytas (t. 2, b. l. 27 – 34).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant H. P. kairės rankos plaštakos užfiksuota tatuiruotė „kaukolė“ (t. 2, b. l. 96 – 99).

Iš specialisto išvados matyti, kad M. Ž. padaryta kairės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizda, kuri medicininiuose dokumentuose yra įvardinta kaip durtinė-pjautinė, todėl galėjo būti padaryta duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, neužilgo iki kreipiantis medicinos pagalbos. Kairės plaštakos IV-o piršto poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinės plaštakos V-o piršto odos nubrozdinimas, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-02). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 142-143).

Iš specialisto išvados matyti, kad J. L. nustatytas kairės plaštakos I-o piršto trauminis dalies nago plokštelės netekimas, labiausiai tikėtina įvykęs dėl nago krašto lenkimo link piršto nugarinio paviršiaus, iki kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 177). Iš specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad specialistas nurodė, kad surašant baigiamąją dalį įvyko techninė klaida, išvados pirmas punktas turi prasidėti žodžiais „L. J. nustatytas ...“. J. L. buvo apžiūrėtas prieš ją (t. 2, b. l.180).

Iš specialisto išvados matyti, kad I. K. padarytos dvi žaizdos kairės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame - apatiniame trečdaliuose bei kairės alkūnės nubrozdinimas. Pagal žaizdų aprašymą medicininiuose dokumentuose, tikėtina, kad jos yra muštinės, padarytos kietu, buku daiktu (daiktais), neilgai trukus iki GMP atvykimo. Kadangi kairės blauzdos žaizdų gijimas buvo komplikuotas ir užtruko ilgiau nei 10 dienų, todėl sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kairės alkūnės nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 3., b. l. 1 – 2).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas M. Ž. pateiktas laikrodis (t. 2, b. l. 145 – 147).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsniu sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas, teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veiksmai apgaule įgyti arba užvaldyti svetimą turtą. Apgaulė suprantama, kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtą svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui.

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė ir pripažįsta, kad P. K. ir H. P. veikdami kartu, taip pat bendrai ir su kitais asmenimis, kurių nustatyti nepavyko, pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad P. K. atėjęs pas nukentėjusiąją I. K. paėmė iš jos 500 eurų, kurių užvaldyti iki galo nespėjo dėl to, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nukentėjusioji I. K. parodė, kad šiuos pinigus ji davė kaip skolą neva savo dukterėčiai, apie kurią pagalvojo kai jai paskambino kiti asmenys, nurodydami D. vardą ir tariamą nelaimę, neva buvusį eismo įvykį. Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kurios įtakota I. K. apsisprendė perduoti savo turtą (pinigus) atvykusiam pas ją P. K..

Teismas kritiškai vertina tiek P. K., tiek H. P. parodymus apie tai, kad šie ieškojo ar siekė legaliai dirbti paimdami ir nuveždami prašomus daiktus. Savo parodymais P. K. pripažino, kad įtarė jam siūlomos veiklos neteisėtumą, dėl ko ketino kreiptis į policiją. Tokie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad P. K. suprato savo neteisėtos veikos pobūdį ir draudžiamas pasekmes užvaldant svetimą turtą, jų siekė ir norėjo.

Liudytojas F. V. T. tiek teisme, tiek tyrimo metu parodė, kad H. P. ieškojo „darbui“ žmogaus, jis šiam perdavė P. K. telefono numerį. Šis liudytojas teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, jog būtent H. P. sakė, kad reikės nueiti pas žmogų ir paimti pinigus.

Iš mobilaus ryšio telefono numerių bendravimo analizės ir policijos pareigūnų pateiktų duomenų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, matyti, kad įvykio dieną prieš pat P. K. atvykstant pas I. K. P. K. bendravo telefonu su H. P.. Be to, tuo metu H. P. ir P. K. bendravo ir su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris nusikaltimo padarymo metu jungėsi prie bokšto ir veikė Kybartų pataisos namuose. Šis telefono numeris H. P. telefone įvestas vardu „Draugas“. Tokie duomenys leidžia pagrįstai pripažinti, kad H. P. ir P. K. bei nenustatytas asmuo veikė bendrai, visi atlikdami veiksmus, kurie buvo būtini nusikalstamo tikslo įgyvendinimui.

P. K. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo jo valios, nes buvo įvykio vietoje sulaikytas. Tokiu būdu užvaldyti I. K. perduotų pinigų P. K. nesuspėjo, veika buvo nutraukta šios nebaigus ne dėl kaltininko pastangų ar valios, bet dėl jo sulaikymo. Šios aplinkybės atitinka pasikėsinimo daryti nusikaltimą turinį.

Įvertinus P. K. ir H. P. kaltės turinį, bendrininkavimo formą, objektyviai atliktus veiksmus, panaudotą apgaulę, siekiamas pasekmes užvaldyti svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydį ir nesiekia didelės vertės - kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka pasikėsinimo sukčiavimo sudėtį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinęs duomenų visumą teismas nustatė, kad sulaikomas įvykio vietoje P. K. pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y policijos pareigūnams. Šioje vietoje teismas pastebi ir pasisako, kad nagrinėjamoje byloje dėl smurto kaltinamas tik P. K., dėl ko pareigūnų veiksmų P. K. atžvilgiu teismas neanalizavo ir netyrė. Pareigūnų veiksmus teismas vertina tik tiek, kiek tai reikšminga įvertinant P. K. pareikštą kaltinimą ir šio veikos turinį. Tuo tarpu pareigūnų veiksmų įvertinimas P. K. atžvilgiu yra ne šios baudžiamosios bylos, bet atliekamo kito ikiteisminio tyrimo dalykas ir turinys.

P. K. teisme pripažino, kad sulaikomas norėjo ištrūkti ir pabėgti. Tokie kaltininko parodymai patvirtina jo vykdytą pasipriešinimą. Šioje dalyje pareikšto kaltinimo turinį ir P. K. pasipriešinimo veiksmus patvirtina nukentėjusių nuo kaltininko pareigūnų L. D. ir M. Ž. parodymai, taip pat liudytojų R. K., R. K. ir V. S. parodymai. Nuo P. K. veiksmų nukentėjusiems L. D. ir M. Ž. padarytus sužalojimus patvirtina medicinos specialistų išvados.

Teismas kritiškai vertina ir atmeta P. K. parodymus apie tai, kad pasipriešindamas jis nesuprato, jog tai daro pareigūnų atžvilgiu. Nukentėjusieji L. D. ir M. Ž. parodė, kad įeidami į nukentėjusiosios butą prisistatė policijos pareigūnais. P. K. veiksmų turinys ir intensyvumas patvirtina, kad jis bandė nuo pareigūnų pabėgti ir taip išvengti sulaikymo būtent dėl jo vykdyto nusikaltimo, kurio turinį jis pripažino supratęs kaip neteisėtą. Be to, tiek M. Ž., tiek liudytojas R. K. vienodai nurodė, kad P. K. nenustojo priešintis nei po to, kai jam ant vienos rankos buvo uždėtas antrankis, nei po to, kai į pagalbą atbėgęs R. K. liepė kaltininkui gulti ant žemės ir įspėjo, kad bus panaudota guminė lazda. Nukentėjusioji I. K. teisme taip pat parodė, kad P. K. labai mušėsi su pareigūnais.

Minėtų tarpusavyje atitinkančių duomenų visuma įrodo tai, kad P. K. tyčiniais veiksmais suvokdamas daromos neteisėtos veikos pobūdį priešinosi pareigūnams, kurie vykdė tarnybines pareigas, bei nesunkiai sutrikdė jų sveikatą. Įvertinus objektyviai atliktus veiksmus ir nuketėjusiųjų statusą, P. K. nusikalstama veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

P. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. K. sveikatą, o būtent kad jis bandydamas išvengti sulaikymo tyčia abiem rankom nustūmė buto savininkę, kuri nukrito ant grindų, tokiais savo veiksmais padarydamas I. K. dvi žaizdas kairėje blauzdoje bei kairės alkūnės nubrozdinimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėdamas tokį kaltinimą dėl tyčinių veiksmų teismas įvertino duomenų visumą apie P. K. elgesį. P. K. teigė, kad pareigūnai jį pastūmė ir jis nugara kliudė nukentėjusiąją. L. D. teisme parodė, kad P. K. pamatęs pareigūnus puolė atgal į butą ir nubloškė močiutę. M. Ž. nurodė, kad parodžius tarnybinius pažymėjimus P. K. apsisuko, stūmė moterį, ir ši krito. Pati nukentėjusioji I. K. parodė, kad pareigūnai griebė P. K., šis griuvo, ji irgi griuvo koridoriuje. Tokių duomenų visuma verčia teismą pripažinti, kad P. K. siekdamas išvengti sulaikymo pargriovė I. K., kuri nukrito ant grindų. Dėl P. K. kontakto su nukentėjusiąja I. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nustatė ir pripažįsta, kad dėl P. K. veiksmų ir kontakto nukentėjusiajai kilo neigiamos pasekmės, kurias medicinos specialistai įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu teismas nustatė egzistuojantį teisiškai reikšmingą tiesioginį priežastinį ryšį.

Vertindamas P. K. suvokimą ir valios pastangas šioje dalyje teismas nustatė, kad jis turėdamas tikslą išvengti sulaikymo sąmoningai nesiekė žaloti nukentėjusiosios. P. K. nenumatė, kad dėl jo veikos I. K. gali būti sužalota, tačiau pagal savo asmenines savybes ir įvykio situaciją galėjo ir turėjo tai numatyti, nes kaltininkui išeinant iš buto senyvo amžiaus nukentėjusiojo buvo šalia, už nugaros, siaurame koridoriuje, dėl ko ir buvo sužalota ją pargriaunant. Tokiu būdu teismas nustatė, kad P. K. I. K. sužalojo ne tyčia, bet dėl neatsargumo, t. y. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Įstatymas numato, kad padarius minėtą nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, arba prokuroro reikalavimas dėl baudžiamojo persekiojimo (baudžiamojo kodekso 139 str. 3 d.). Teisme nukentėjusioji tokio reikalavimo neišreiškė ir teigė atleidžianti kaltininkams. Prokuroras reikalavimo dėl P. K. persekiojimo už I. K. neatsargų sužalojimą proceso metu nebuvo dėl netinkamai įvertinto šios veikos turinio. Tokiu būdu remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu baudžiamasis procesas šioje dalyje negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas P. K. išteisinant jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Tiriant P. K. padarytas nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata H. P. nuomojamame bute, kur kratos metu buvo paimti įvairūs daiktai, tarp jų kastetas ir metalinis smulkintuvas (t. 1, b. l. 64 – 66). Minėtą kratą atliko ir kratos protokolą surašė tyrėja L. J. (D.), kuri šioje byloje dalyvavo turėdama nukentėjusiosios procesinę padėtį. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali dalyvauti procese, jeigu jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis ar jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas.

Vertindamas atliktos kratos teisėtumą minėtų įstatymo nuostatų atžvilgiu teismas nustatė, kad dėl įvykio 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai: Nr. 01-1-39225-17 dėl galimo sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (t. 1, b. l. 11) bei Nr. 01-1-39243-17 dėl galimo pasipriešinimo pareigūnams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. (t. 1, b. l. 12). Minėta krata atlikta vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus procese Nr. 01-1-39225-17, kuriame tyrėja L. J. (Dajorė) nebuvo nukentėjusiąja. Krata buvo atlikta 2017 m. rugpjūčio 3 d., o ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-39225-17 ir Nr. 01-1-39243-17 buvo sujungti prokuroro nutarimu į vieną tik 2018 m. sausio 26 d. (t. 1, b. l. 13). Dėl tokių priežasčių tyrėjos L. J. (D.) atlikta minėta krata buvo formaliai teisinga, kratos metu daiktai rasti ir paimti teisėtai.

Atlikus tyrimą specialistai įvertino ir nustatė, kad pas H. P. rastas kastetas yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (t. 1, b. l. 88 – 90), o metaliniame smulkintuve rasta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,032g (t. 1, b. l. 82 – 84). H. P. prisipažino disponavęs minėtais daiktais, daiktų požymiai nurodyti jų apžiūros protokoluose. Tokiu būdu teismas nustatė ir patvirtina H. P. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl neteisėto disponavimo draudžiamais daiktais ir medžiagomis.

Įvertinus tai, kad H. P. neturėdamas leidimo disponavo civilinėje apyvartoje draudžiamu specialistų nešaunamiesiems ginklams priskiriamu kastetu, kurį laikė savo žinioje, jo tokia veika atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinės bei psichotropinės medžiagos, kurios draudžiamos vartoti medicinos tikslams (Sąrašas Nr. I). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“. Šiose rekomendacijose kanapių (antžeminių dalių) (Nr. 19) nedideliu kiekiu pripažįstama jų masė iki 5 g, o didelis kiekis – masė virš 500 g.

H. P. praeityje teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tačiau tuo metu už šio proceso metu rastas narkotines medžiagas baudžiamoji atsakomybė jam nebuvo taikyta. H. P. pripažino, kad rastos medžiagos yra likutis kanapių, kurias praeityje jis smulkino ir vartojo pats. Teismas pripažįsta, kad tokiu būdu kaltininkas ir toliau po jam pritaikytos baudžiamosios atsakomybės neteisėtai įgijęs laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl jo padaryta veika atitinka sudėtį baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

BAUSMĖ IR JOS SKYRIMAS

Pateiktose gydymo įstaigų pažymose nėra duomenų apie P. K. ir H. P. priklausomybės ligų gydymą, įskaitas ar gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 3, b. l. 102 – 103, t. 2, b. l. 120). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad kaltinamieji yra pakaltinami ir būdami įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

P. K. ir H. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. H. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad tyčines nusikalstamas veikas jis vykdė būdamas recidyvistas, t. y. būdamas jau teistas už tyčinio nusikaltimo (baudžiamojo kodekso 284 str.) padarymą. P. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių atleisti P. K. ir H. P. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atžvelgia į kiekvienos veikos rūšį ir kategoriją, pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, H. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kiekvieno kaip bendrininko veiksmų turinį, P. K. kaip nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

P. K. pirmą kartą teisiamas dėl dviejų tyčinių nusikaltimų padarymo, jis nusikalto būdamas nepilnamečiu, kaltę pripažino iš dalies, padarė ir pasikėsino padaryti po vieną nesunkų nusikaltimą, iki įvykio buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 96 - 97), praeityje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, mokosi, praeityje buvo dirbantis. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad pirmą kartą teisiamam P. K. siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo pakaktų skirti švelniausio pobūdžio su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tinkamiausios kurių yra piniginės baudos, nes viešieji darbai trukdytų kaltininko mokslams arba darbui.

Skirdamas baudą P. K. teismas taiko nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 (įsigaliojusiu nuo 2016 04 01 remiantis 2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277) patvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio redakciją, o ją apskaičiuojant pinigine išraiška tuo metu galiojusiu MGL dydžiu kaip atitinkančių 37,66 Eur sumą.

H. P. veikdamas tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, taip pat padarė du baudžiamuosius nusižengimus. H. P. nusikalto būdamas praeityje teistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 101 - 105), turi galiojančių nuobaudų. Šiuo metu H. P. teistas jau 4 kartus, teisme kaltę pripažino iš dalies. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus H. P. griežčiausio pobūdžio sankcijose numatytas laisvės atėmimo ir arešto bausmes, jų dydį nustatant atsižvelgus į baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas.

Kartu teismas vertina, kad H. P. nusikalto būdamas teistas 2 kartus, kaltę dėl nusižengimų pripažino ir gailėjosi, registruojasi darbo biržoje, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus ir gali keisti savo požiūrį bei elgesį laisvėje. Tokios aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realios jos atlikimo, jos vykdymą atidedant maksimaliam terminui ir skiriant įpareigojimus, kurie ne tik padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje.

P. K. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 2, b. l. 64, 65, t. 3, b. l. 89) – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamajam H. P. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 93 - 94) savo tikslų įgyvendinimui paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.

CIVILINIAI IEŠKINIAI IR ŽALOS ATLYGINIMAS

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis turi būti įrodytas, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 65,59 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už L. J. (D.) ir M. Ž. gydymą (t. 2, b. l. 183) bei 92,37 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už I. K. gydymą (t. 3, b. l. 12 - 13). Civilinis ieškovas teismui pateikė prašymą nagrinėti ieškinį ieškovui nedalyvaujant.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniai ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų P. K. veiksmų, teismas nustatė šio asmens kaltę, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas proceso metu pareiškė 1056,36 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 149). Pareikštas reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais (t. 2, b. l. 151-161), žala padaryta dėl nusikalstamų P. K. veiksmų, tarp žalos M. Ž., kurią atlygino ieškovas, ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Dėl minėtų priežasčių šio ieškovo reikalavimą teismas tenkina visiškai, priteisdamas visą įrodytą turtinės žalos dydį.

Tyrimo metu nukentėjusioji L. D. pareiškė civilinį ieškinį prašydama atlyginti 300 eurų neturtinę žalą (t. 2, b. l. 174). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti.

Ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos grindė fiziniu skausmu, kurį patyrė dėl sužaloto nago. Teismas nustatė ir patvirtina, kad L. D. patyrė savo atžvilgiu smurtą ir skausmą, turėjo nepatogumų. Tokios aplinkybės ir patirti nepatogumai atitinka neturtinės žalos turinį. Kita vertus, ieškovė yra pareigūnė ir turi dėl savo pareigų vykdymo specialias bei papildomas garantijas, yra apmokyta ir dirba savo noru prisiimdama galimą profesinės veiklos riziką. Dėl šių priežasčių reikalavimai atlyginti neturtinę žalą gali būti tenkinami tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į minėtus kriterijus ir pripažįsta, kad padarytas sužalojimas kaip įvykio pasekmė yra pagrindas reikšti reikalavimą. Kita vertus, neturtinės žalos įvertinimui reikšmingas ir sužalojimo pobūdis, kuris nepaliko nepataisomų pasekmių, oficialaus nedarbingumo nebuvimas, profesinės su rizika susijusios pareigos vykdymas (už ką pareigūnai turi papildomas socialines garantijas). Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į P. K. kaltės rūšį ir turinį, jo amžių, turtinę padėtį, kartu įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad L. D. neturtinės žalos reikalavimas yra per didelis. Remiantis minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta ją atitinkančią 50 eurų sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu

nusprendė:

P. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

P. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei paskirti 30 MGL dydžio baudą;

- 286 straipsnį ir paskirti 40 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant P. K. skirti 55 MGL (2071,30 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. kaip sumokėtą 2 MGL dydžio baudos dalį (likusi nesumokėta baudos dalis 1995,98 EUR).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

H. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- 258 straipsnio 2 dalį ir skirti 30 parų areštą;

- 259 straipsnio 2 dalį ir skirti 25 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant H. P. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme H. P. skirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant H. P. per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei pirmus vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, po ko panaikinti.

Iš P. K. priteisti: Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 157,96 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir 96 eurocentus), Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato naudai 1056,36 EUR (vieną tūkstantį penkiasdešimt šešis eurus ir 36 eurocentus) turtinės žalos atlyginimą, L. D. 50 EUR (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinius diskus ir voką su 2 rašteliais palikti saugoti su bylos medžiaga;

- kastetą (2018 m. liepos 4 d. kvitas BBB Nr. OVS003253, t. 1 b. l. 92) ir pakuotes po specialisto išvados Nr.140-(5552)-IS1-6025 – sunaikinti;

(Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus daiktus pagal 2018 m. liepos 2 d. kvitą BBB Nr. 6PK001555, t. 1, b. l. 181)

- padirbtą tarptautinį studento pažymėjimą S255942741484F – sunaikinti;

- P. K. ir H. P. mobilaus ryšio telefonus „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ir „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su baterija – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankius,

- nuotrauką (kurioje pavaizduoti trys vaikinai), kortelę su užrašu „8 sk. D. J. Grupė: paprastoji“, AB „Swedbank“ lapą, pinigų perlaidų priėmimo kvitus Nr. PP1121810 ir PP1022802, 5 laiškus, peilį su rudu dėklu, smulkintuvą, du polietileninius maišelius, pypkę, stiklinį indą, kompiuterį „ACER“ Nr. 11711302816, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su sudaužytu ekranu, mobilaus ryšio telefoną „LG“ IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ be baterijos IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“ IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „LG“ IMEI (duomenys neskelbtini), USB raktus Kington ir F. V., dvi tuščias dėžutes, juodos spalvos dėžutę, MRT kroviklį, „Pildyk“ SIM korteles (5 vnt.), „Pildyk ID“ korteles (4 vnt.), dalį SIM kortelės Nr. 60675476,– grąžinti H. P..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas