- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 2-634-94/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00527-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Šuminaitė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką, ieškovei paskirti ½ dalį gyvenamojo namo su ½ dalimi garažo, ½ dalimi viralinės, ½ dalimi tvarto, ½ dalimi daržinės, ½ dalimi sandėlio, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos ji valdys asmeninės nuosavybės teise, ir po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę Butienė.
Ieškovė nurodė, kad 1990 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje ji ir atsakovas įregistravo santuoką (įrašo Nr. 1917). Santuokos metu 1987 m. vasario 23 d. jiems gimė sūnus L. B., kuris yra pilnametis. Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Ieškovė nurodo, kad jos ir atsakovo santuoka iširo prieš daugelį metų dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nesirūpino ieškove ir vaiku, dažnai išvykdavo iš namų, nepasakęs kur ir kodėl, o 1996 m. Šiaulių apygardos teismo buvo nuteistas laisvės atėmimu iki galvos su turto konfiskavimu. Nuo to laiko atsakovas buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, o nuo 2012 m. liepos 4 d. perkeltas į Pravieniškių pataisos namus (atvirąją) koloniją. Kiekvienas iš jų turi savo gyvenimą, tarpusavyje nebendrauja, nesusirašinėja, jokių ryšių nepalaiko. Santuokos metu įgytas gyvenamasis namas su garažu, viraline, daržine, sandėliu, esantys (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį sutuoktiniams priklausė po ½ dalį. Atliekant baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą pareigūnai atsakovui priklausančią ½ dalį visų pastatų areštavo, o 1995 m. gruodžio 29 d. antstoliai realizavo, todėl atsakovas nebėra šių pastatų savininkas. Kita minėtų pastatų dalis, t. y. ½ namo, garažo, viralinės, daržinės ir sandėlio, priklauso ieškovei. Ji nuolat gyvena savo namo dalyje ir ją išlaiko. Kito turto, bendrų skolų ar kreditorinių įsipareigojimų sutuoktiniai neturi. Po santuokos nutraukimo kiekvienas sutuoktinis pats save išlaikys, todėl tarpusavio išlaikymas nenustatomas. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko. Jis nurodė, kad iki 1995 m. spalio 2 d. jis išlaikė šeimą, kadangi ieškovė tuo metu augino jų sūnų ir nedirbo. Atsakovą nuteisus ir jam atliekant bausmę, ieškovė su sūnumi jį lankė iki 2000 m. birželio. Po to nei į jo laiškus, nei į skambučius ar sveikinimus švenčių proga nebeatsakė. Atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę išsaugoti jo dokumentus iki jis grįš į laisvę. Atsakovas sutiko, kad teismo posėdis įvyktų jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1990 m. gegužės 26 d. tarp J. B. ir N. B. buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. 1917 (b.l. 7). Santuokos metu jiems gimė vienintelis vaikas, sūnus L. B., kuris yra pilnametis (b.l. 8). Atsakovas J. B. 1996 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas mirties bausme sušaudant su turto konfiskavimu be baudos (b.l. 17-40), vėliau ją pakeičiant įkalinimu iki gyvos galvos. Nuo to laiko atsakovas su ieškove kartu nebegyvena ir šeimyninių santykių nebepalaiko. Atsakovą nuteisus, jis nepadėjo ieškovei auginti jų sūnaus, neteikė nei ieškovei, nei jų sūnui išlaikymo. Darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesilaikė sutuoktinio pareigų numatytų įstatyme bei buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.
Dėl turto padalijimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 1992 m. kovo 23 d. lygiomis dalimis pagal Butų privatizavimo įstatymą nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Iš pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad namą su ūkiniais pastatais ieškovė ir atsakovas pirko lygiomis dalimis ir kiekvienas savo dalį valdė asmeninės nuosavybės teise. Atsakovui priklausanti ½ dalis gyvenamoji namo su ½ dalimi ūkinių pastatų 1995 m. gruodžio 29 d. buvo parduota iš varžytinių (b.l. 14). Atsakovui priklausiusios gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalies nauja savininke tapo jo dalį nusipirkusi R. G.. Taigi šiuo metu gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai po ½ dalį priklauso ieškovei N. B. ir R. G.. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 10-12). Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais yra padalintas, o N. B. priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais yra jos nuosavybė, ir nesant kito santuokos metu įgyto dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, bendrų skolų ar kreditorinių įsipareigojimų, teismas turto padalijimo klausimo šioje byloje nesprendžia, nes nėra ką dalyti (b.l. 9, 15).
Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, todėl šalių tarpusavio išlaikymas nenustatomas.
Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokinę pavardę B. Atsakovas šiam ieškovės prašymui neprieštaravo, todėl ieškovei paliekama santuokinė pavardė B.
Atsakovas prašė teismą įpareigoti ieškovę išsaugoti jo dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą, darbo knygelę, įvairių kvalifikacijos kėlimo kursų baigimo pažymėjimus, gimimo liudijimą, individualios įmonės antspaudą ir registracijos dokumentus) iki jis grįš į laisvę. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tuos dokumentus, kuriuos ji turi, t. y. socialinio draudimo pažymėjimą ir gimimo liudijimą, gali išsiųsti atsakovui paštu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4), t. y. 100 Lt už santuokos nutraukimą ir 200 Lt už turtinį reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šalys jokio dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi ir kad teismui nereikėjo spręsti klausimo dėl turto padalijimo, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas 200 Lt žyminis mokestis, o iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 100 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 140 str. 1 d., 259 str., 270 str., 294 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 1990 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1917, nutraukti dėl sutuoktinio J. B. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B.
Patvirtinti, kad ieškovei N. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Lt žyminį mokestį.
Grąžinti N. B. 2012 m. birželio 25 d. mokėjimo kvitu, operacijos archyvo kodas 2012062500288850, sumokėtą 200 Lt dydžio žyminį mokestį. Žyminį mokestį remdamasi teismo sprendimu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.