Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams J. A. (J. A.) ir N. A. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys antstolis Jonas Petrikas, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo J. A. atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusio po jo tėvo S. A. mirties; nukreipti atsakovo A. A. skolų vykdomosiose bylose, Nr. 0172/21/00260 dėl 15,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00461 dėl 40,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00767 dėl 500,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00937 dėl 30,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00979 dėl 130,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/01040 dėl 30, Eur skolos, Nr. 0172/21/01189 dėl 80,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/01306 dėl 60,00 Eur skolos, Nr. 0172/22/00085 dėl 153,00 Eur skolos, Nr. 0172/22/00687 dėl 80,00 Eur skolos, Nr. 0172/22/01668 dėl 160,00 Eur skolos, Nr. 0172/23/00114 dėl 60,00 Eur skolos, Nr. 0172/23/00238 dėl 35,00 Eur skolos, Nr. 0005/14/01379 dėl 1013,67 Eur skolos (baudos) išieškojimą (iš viso 2 386,67 Eur) į atsakovui J. A. tenkantį turtą po jo tėvo S. A. mirties, kuris yra N. A. valdyme.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė E. M. nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi, prašo teismo jį tenkinti. Nurodo, kad visos sąlygos egzistuoja ieškinį tenkinti. Papildomai pateikė paaiškinimus, kad ieškovas nebandė susisiekti su atsakovais, tačiau vykdant išieškojimą bendravo su antstoliais. N. A. taip pat paveldėjo piniginių lėšų į kurias taip pat prašo nukreipti išieškojimą.

6. Atsakovai J. A. ir N. A. atsiliepimų į bylą nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Iš trečiojo asmens antstolio Jono Petriko atsiliepimo nustatyta, kad antstolio Jono Petriko žinioje yra: vykdomoji byla Nr. 0172/21/00260, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2021 m. kovo 3 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08) 483 18989 (vykdomasis dokumentas) dėl 15,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/21/00461, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08)483 40225 (vykdomasis dokumentas) dėl 40,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; Vykdomoji byla Nr. 0172/21/00767, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2021 m. liepos 8 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08)483 70428 (vykdomasis dokumentas) dėl 500,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/21/00937, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08)483 82314 (vykdomasis dokumentas) dėl 30,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/21/00979, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2021 08 25 nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08)483 87071 (vykdomasis dokumentas) dėl 130,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/21/01040, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08) 483 94904 (vykdomasis dokumentas) dėl 30,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/21/01189, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2021 m. spalio 13 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08) 483 107021 (vykdomasis dokumentas) dėl 80,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/21/01306, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08) 483 116538 (vykdomasis dokumentas) dėl 60,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/22/00085, kurioje vykdomas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. išduotas teismo vykdomasis raštas Nr. e2 6197 980/2021 dėl 153,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/22/00687, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08) 483 51167 (vykdomasis dokumentas) dėl 80,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/22/01668, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08) 483 122481 (vykdomasis dokumentas) dėl 160,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/23/00114, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2023 m. sausio 4 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08) 483 4723 (vykdomasis dokumentas) dėl 60,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/23/00238, kurioje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas 2023 m. sausio 18 d. nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31 08) 483 10594 (vykdomasis dokumentas) dėl 35,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

8. Iš trečiojo asmens antstolės Brigitos Tamkevičienės teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/14/01379 dėl 1013,67 Eur baudos išieškojimo iš skolininko J. A. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A2.6.-126-769/2014.

9. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ testamentų registro išrašo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 17 d. palikėjo S. A. (S. A.) palikimas priimtas N. A. pagal turto apyrašą, registre duomenų apie palikėjo S. A. sudarytus testamentus nėra.

10. Iš Gyventojų registro išrašą apie fizinio asmens vaikus nustatyta, kad J. A. yra S. A. sūnus.

11. Iš Gyventojų registro išrašą apie pagrindinius asmens duomenis nustatyta, kad S. A. tėvai yra A. A. (A. A.) ir N. A..

12. Iš Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notaro E. S. 2023 m. birželio 7 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kad N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina paveldi turtą, kurio savininkas yra palikėjas S. A. (S. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties data (duomenys neskelbtini) Mirusiajam S. A. (S. A.) priklausęs turtas yra paveldimas pagal paveldimo turto apyrašą, išduotą antstolės Vidos Daugirdienės, (duomenys neskelbtini) (pagal Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro 2023-04-17 vykdomąjį pavedimą, registro Nr. K1ES-3723). Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro: 1) Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini), transporto priemonė išregistruota, nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo, transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; 2) transporto priemonė BMW X3 3.0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas -(duomenys neskelbtini), transporto priemonė išregistruota, transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; 3) transporto priemonė BMW AG 53 0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini), transporto priemonė išregistruota, transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; 4) piniginės lėšos su priskaičiuojamais procentais, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur); 5) Piniginės lėšos su priskaičiuojamais procentais, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD).

13. Iš antstolio Jono Petriko 2024 m. sausio 10 d. informacijos pateikimo Nr. S-24-172-1702 nustatyta, kad skolininko J. A. vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, VSDFV duomenimis skolininkas darbo užmokesčio negauna. Skolininko vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigose areštuotos, piniginių lėšų nurašyta nebuvo. Šiuos duomenis patvirtina į bylą pateikti valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Regitra“ duomenys.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip atsakovo A. A. kreditorė, ginčija atsakovo, kaip skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana).

15. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra sufomulavęs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018).

17. Pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ testamentų registro duomenis nustačius, jog S. A. nesudarė testamento, konstatuotina, kad palikėjo - mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų perėjimas jo įpėdiniams įgyvendintas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.11 straipsnio numatytą tvarką, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai; 2) antros eilės – palikėjo tėvai. Šiuo atveju nustatyta, kad palikėjo vaikas, pirmos eilės įpėdinis, atsakovas J. A. vienašališkai atsisakė priimti palikimą, palikimą paveldimo turto apyrašo pagrindu priėmė palikėjo antros eilės įpėdinė mirusiojo S A. mama N. A.. Toliau teismas aptars kiekvieną actio Pauliana sąlygą atskirai.

Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

18. Kaip jau minėta sprendimo 7 ir 8 punktuose, antstolio Jono Petriko ir antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje yra vykdomųjų bylų, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko atsakovo J. A. kreditorės ieškovės naudai. Nustatyta, kad vykdomi išieškojimai nebaigti, reikalavimo teisės galiojančios. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė yra atsakovo kreditorė, turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Be to, reikalavimo teisės neginčijo ir patys atsakovai. Taigi ši sąlyga laikytina įrodyta.

Dėl kreditorės teisių pažeidimo

19. Dėl antrosios sąlygos – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorių teisių pažeidimas, kaip actio Pauliana sąlyga, konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises. Kreditorių teisių pažeidimas konstatuotinas pagal tokius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojamus kriterijus: kai nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008); kai skolininko nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

20. Kaip matyti iš trečiųjų asmenų nurodytos informacijos, atsakovas J. A. nei ginčo sandorio metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu skolų ieškovei nebuvo ir nėra padengęs. Pažymėtina ir tai, kad priverstinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/01379 yra vykdomas nuo 2014 m. Atsakovo nemokumą taip pat patvirtina antstolio Jono Petriko 2024 m. sausio 10 d. informacijos pateikime Nr. S-24-172-1702 nurodytos aplinkybes, kad patikrinus skolininko turtinę padėtį nustatyta, kad skolininko vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, skolininkas darbo užmokesčio negauna bei valstybės įmonės „Registrų centras“ ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo Lietuvos Respublikoje turėto ir turimo turto nepakanka jo skoliniams įsipareigojimams padengti. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, atsakovo ekonominė padėtis, vadovaujantis pirmiau išdėstyta teismų praktika, vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme, ir konstatuojama, kad, atsakovui priėmus palikimą, jo mokumas būtų padidėjęs ir atitinkamai padidėjusios ieškovės galimybės gauti prievolės ar jos dalies įvykdymą. Atitinkamai būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovo J. A. mokumas nepagrįstai nepadidėjo ir taip buvo pažeistos kreditorės teisės.

Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo

21. Dėl trečiosios sąlygos – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė, pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas). Dėl to, nusprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo kitų galimybių ir pan.

22. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nenurodė ginčijamo sandorio sudarymo priežasčių actio Pauliana instituto taikymo kontekste, taip pat nenustatyta objektyvių priežasčių, priverčiančių atsakovą sudaryti ginčijamą sandorį. Konstatuotina, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir nėra nustatyta tokių aplinkybių, kad ginčijamo sandorio sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

Dėl skolininko sąžiningumo

23. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

25. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo sandoris – atsisakymas priimti palikimą – buvo neatlygintinis bei vienašalis sandoris, šioje byloje trečiojo asmens (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės, todėl jis nevertintinas.

26. Byloje nenustatyta, kad atsakovas atsisakymo priimti palikimą metu nežinojo apie savo turimą prievolę kreditorei. Pirmiau šiame teismo sprendime jau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skolininkas nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditore, ginčijamu sandoriu nepadidino savo mokumo, sudarė ginčijamą sandorį, nors jo sudaryti neprivalėjo, taip apsunkino kreditorės galimybes atgauti skolą ar jos dalį. Todėl šiuo atveju atsakovo atsisakymas priimti jam tenkančią savo tėvo palikimo dalį, teismo vertinimu, buvo sudarytas atsakovui turint žinoti, kad taip bus pažeistos jo kreditorės teisės, todėl yra pagrindas pripažinti, jog jis buvo nesąžiningas.

Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių

27. Visumos nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl atsakovo vienašalis sandoris – atsisakymas palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

28. Ieškovė prašo teismo nukreipti atsakovo J. A. skolų vykdomosiose bylose, Nr. 0172/21/00260 dėl 15,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00461 dėl 40,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00767 dėl 500,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00937 dėl 30,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00979 dėl 130,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/01040 dėl 30, Eur skolos, Nr. 0172/21/01189 dėl 80,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/01306 dėl 60,00 Eur skolos, Nr. 0172/22/00085 dėl 153,00 Eur skolos, Nr. 0172/22/00687 dėl 80,00 Eur skolos, Nr. 0172/22/01668 dėl 160,00 Eur skolos, Nr. 0172/23/00114 dėl 60,00 Eur skolos, Nr. 0172/23/00238 dėl 35,00 Eur skolos, Nr. 0005/14/01379 dėl 1013,67 Eur skolos (baudos) išieškojimą (iš viso 2 386,67 Eur) į atsakovui J. A. tenkantį turtą po jo tėvo S. A. mirties, kuris yra N. A. valdyme.

29. Šiame teismo sprendime jau konstatuota, kad atsakovas vienašaliu sandoriu – palikimo atsisakymu – atsisakė savo teisės nuosavybės teise įgyti į minėtą turtą.

30. Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Pauliano instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006 ir kt.).

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pripažįstant, jog palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

32. Šiame sprendime jau konstatuota, kad atsakovas, neįgyvendinęs teisės priimti palikimą, atsisakė galimybės pagerinti savo turtinę padėtį, tuo pačiu ir galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditorei, sumažino savo mokumą, tokiu būdu nesilaikė CK 1.137 straipsnyje įtvirtintų taisyklių (CPK 185 straipsnis). Kaip jau minėta, po palikėjo mirties atsirado palikimas. Remiantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, paveldėjimo teisę pagal įstatymą įgyja pirmos eilės įpėdiniai (palikėjo vaikai) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas yra palikėjo sūnus (pirmos eilės įpėdinis), tačiau po palikėjo mirties palikimą priėmė palikėjo mama, t. y. atsakovė N. A.. Šiuo atveju atsakovas neįgyvendino teisės priimti palikimą, todėl neteko galimybės paveldėti palikimą sudarančio turto (CK 5.13 straipsnis, 4.73 straipsnio 3 dalis, 5.68 straipsnis).

33. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis kasacinio teismo praktika, laikytina, jog atsakovo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro pagrindą ieškovės teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą palikimo dalį, kurios atsisakė atsakovas. Todėl ieškovės reikalavimas nukreipti išieškojimą į paveldėtas turto dalis yra pagrįstas ir tenkintinas.

34. Teismui konstatavus, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas tenkintinas taip pat tenkintinas trečiojo asmens antstolės Brigitos Tamkevičienės pareikštas reikalavimas leisti nukreipti patirtų vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/01379 išieškojimą į palikimo dalį, kurios atsisakė atsakovas J. A., išieškojimą vykdant įstatymų numatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtinas 109,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą patenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovų priteisiama 109,00 bylinėjimosi išlaidų, suma priteisiant iš atsakovų lygiomis dalimis po 54,50 Eur.

36. Trečiasis asmuo antstolis Jonas Petrikas patyrė 250,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal į bylą pateiktus dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, juose išdėstytas pozicijas bei kitus bylos duomenis teismas nusprendžia, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo ieškovės pusėje, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas trečiojo asmens naudai ir bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui antstoliui Jonui Petrikui priteisiamos iš atsakovų, suma priteisiant iš atsakovų lygiomis dalimis po 150,00 Eur.

37. Teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 268, 270, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po atsakovo tėvo S. A. (S. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti nukreipti atsakovo J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolų vykdomosiose bylose, Nr. 0172/21/00260 dėl 15,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00461 dėl 40,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00767 dėl 500,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00937 dėl 30,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/00979 dėl 130,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/01040 dėl 30, Eur skolos, Nr. 0172/21/01189 dėl 80,00 Eur skolos, Nr. 0172/21/01306 dėl 60,00 Eur skolos, Nr. 0172/22/00085 dėl 153,00 Eur skolos, Nr. 0172/22/00687 dėl 80,00 Eur skolos, Nr. 0172/22/01668 dėl 160,00 Eur skolos, Nr. 0172/23/00114 dėl 60,00 Eur skolos, Nr. 0172/23/00238 dėl 35,00 Eur skolos, Nr. 0005/14/01379 dėl 1013,67 Eur skolos (baudos) (iš viso 2 386,67 Eur) ir vykdymo išlaidų antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0005/14/01379 išieškojimą į atsakovui J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tenkantį turtą po jo tėvo S. A. (S. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, kuris yra N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valdyme, ir kurį sudaro:

1) Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini), transporto priemonė išregistruota, nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo, transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas;

2) transporto priemonė BMW X3 3.0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas-(duomenys neskelbtini), transporto priemonė išregistruota, transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas;

3) transporto priemonė BMW AG 53 0D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini), transporto priemonė išregistruota, transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas;

4) piniginės lėšos su priskaičiuojamais procentais, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur);

5) Piniginės lėšos su priskaičiuojamais procentais, esančios AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens antstolio Jono Petriko naudai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti valstybės įmonei „Regitrai“ – Transporto priemonių registro tvarkytojai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.