Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 22 val. 35 min., Mažeikių rajone, Urvikių kaime, Sodžiaus gatvėje ties pastatu Nr. 60, vairuodamas jam priklausantį automobilį Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra esant šlapiai kelio dangai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, išbėgus laukiniam gyvūnui į kelią, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir trenkėsi į medį, dėl to, eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio N. U. sveikata, padarant jam – kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio lūžius, odos nubrozdinimus kairiame rieše.

T. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 metų rugsėjo 29 dieną apie 23.00 valandą, automobiliu Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Stumbrų kaimo, Mažeikių rajone link Mažeikių miesto. Kartu važiavo draugas N. U., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Išvažiuojant iš Urvikių kaimo link Mažeikių miesto, kai automobilio greitis buvo apie 50 km/h, nes kelio danga buvo žvyruota ir duobėta, lauke lijo, tada staigiai 20 metrų atstumu iš kairės pusės, prieš automobilį, išbėgo laukinis gyvūnas tiksliai įvardyti negali, bet atrodo, kad stirna. Tada vengdamas susidūrimo, su laukiniu gyvūnu, savo vairuojamo automobilio vairą, pasuko į dešinę pusę, tada jau norėjo vairą tiesinti, tačiau nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, ir su automobilio priekiu trenkėsi į medį. Pamatė, kad N. yra nubrozdinta kairė ranka. Kitą rytą, nuvažiavo į Mažeikių ligoninę aplankyti N, jo atsiprašė, kad eismo įvykio metu sužalojo. Kadangi jis yra draugas, tai toliau bendrauja, kaip nieko nebuvo buvę. Tą vakarą eismo sąlygos buvo blogos, lauke lijo, kelio matomumas buvo blogas, kelio danga – žvyrkelis. Dėl to, kad eismo įvykio metu, sužalojo draugą N. U., nuoširdžiai gailisi (82-83 b. l.).

Specialisto išvada Nr. G1524/2019(04), kurioje nurodyta, kad N. U. nustatyti sužalojimai: kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio lūžiai, odos nubrozdinimai kairiame rieše. N. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (40 b. l.).

2019-09-29 23.08 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad T. V. buvo blaivus (nustatyta 0.00 ‰) (20 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo T. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai duoti tyrimo metu visiškai sutampa ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla abejonių.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus nusikaltimas. Taip pat į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (neteistas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbantis), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo numatytą ir prokuroro siūlomą BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę baudą, tačiau jos dydis nustatytinas didesni nei siūlė prokuroras, nes minimalios baudos paskyrimas neleistų pasiekti bausmės tikslų ir nepadarytų tinkamo poveikio kaltinamajam bei neatitiktų teismų praktikos tokiose bylose (pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. 1-241-865/2019).

Už neatsargų nusikaltimą bauda skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas), taigi, šiuo atveju prokuroro siūlomas beveik minimalus baudos dydis neatitinka teisingumo, protingumo principų ir yra neadekvatus, todėl nustatytina didesnė bauda, t. y. 57 MGL (2850 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir nustatytina 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė naują nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

T. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Tačiau sprendžiant dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nagrinėjamu atveju reikšmę turi tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, T. V. eismo įvykio metu buvo blaivus, savo kaltę iš karto pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus užfiksuoti duomenys rodo, kad T. V. yra ne kartą baustas už KET pažeidimus. Septynis kartus iš dešimties baustas už leistino greičio viršijimą, kas rodo, kad eismo įvykis kilo dėl jo vairavimo būdo nuolat viršijant leistiną greitį, nes joks laukinis žvėris į automobilį neatsitrenkė, niekas kitas jo nematė, o važiuojant leistinu ir saugiu greičiu kliūtį vairuotojas turi apvažiuoti ar net sustoti. Visos šios aplinkybės kaltinamąjį T. V., kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, kad teise vairuoti transporto priemones jis naudojasi nepakankamai atsakingai. Paskutinis padarytas greičio pažeidimas užfiksuotas 2018 m. balandžio 14 d. Nepaisant minėtų duomenų apie anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių, šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam galimam terminui – vieneriems metams, nebūtų proporcinga priemonė. Taigi BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

Kardomoji priemonė iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 281 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 57 MGL, t. y. 2850 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. paskirti galutinę bausmę 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

T. V. kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neskirti.

Išaiškinti T. V., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 6801).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai, tokiu atveju turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.

Išaiškinti T. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismo baudžiamąjį įsakymą T. V. įteikti pasirašytinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.