- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- e2S-715-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02504-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) E. L. (E. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-356-892/2019.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjo E. L. bankroto administratorius UAB „Geraldis“ (toliau – ir bankroto administratorius) pateikė bankrutuojančio fizinio asmens E. L. mokumo atkūrimo planą (e. b. 2 t., b. l. 43–56), patvirtintą 2018 m. gruodžio 28 d. vykusiame bankrutuojančio fizinio asmens E. L. kreditorių susirinkime, bei bankroto administratoriaus išvadą (e. b. 2 t., b. l. 55–56), kurioje nurodyta, kad mokumo atkūrimo planas iš esmės vertinamas teigiamai, yra sudarytas pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 str. reikalavimus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas teismui nurodė (e. b. 2 t., b. l. 151–152), kad pateiktas mokumo atkūrimo planas yra parengtas netinkamai, todėl prašė jo netvirtinti. Kreditoriaus nuomone, pareiškėjui nėra tikslinga vykdyti individualią veiklą ir turėtų būti siekiama susirasti geriau apmokamą darbą, kadangi iš individualios veiklos pareiškėjas gauna apie 650 Eur, tuo tarpu išlaidos veiklai vykdyti sudaro 600 Eur. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų, numatytų mokumo atkūrimo plane, kadangi plane nurodyta, jog pajamos per mėnesį sudaro 1 480 Eur, būtiniems poreikiams prašoma patvirtinti 1 390 Eur ir 60 Eur administravimo išlaidoms, tai reiškia, kad kreditorinių reikalavimų tenkinimui per mėnesį lieka ne 70 Eur kaip numatyta plane, bet 30 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi (e. b. 2 t., b. l. 164–169) bankrutuojančio fizinio asmens E. L. mokumo atkūrimo plano netvirtino ir bylą nutraukė.
4. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Geraldis“. 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas 138 522,42 Eur sumai, kuris buvo patikslintas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi. Susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas, kreditoriai nedalyvavo, raštu balsavo keturi kreditoriai. Už mokumo atkūrimo plano tvirtinimą balsavo 80 proc. kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių, prieš mokumo atkūrimo plano tvirtinimą balsavo kreditorius AB SEB bankas su 19,69 proc. finansiniu reikalavimu.
5. Teismas, įvertinęs mokumo atkūrimo plane nurodytas aplinkybes, t. y. bendrai būtiniems poreikiams tenkinti ir individualiai veiklai vykdyti reikalinga 1 390 Eur per mėnesį; tai, kad pareiškėjas per mėnesį gauna 830 Eur (atskaičius mokesčius) fiksuotą atlyginimą; iš individualios taksi veiklos ketina gauti 50 Eur pelno (650 Eur pajamų – 600 Eur išlaidų), sutiko su kreditoriaus AB SEB bankas abejonėmis dėl individualios veiklos pelningumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas jokių patikimų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie individualios veiklos pelningumą, nepateikė, o tik pateikė rašytinius paaiškinimus, kad per 2018 m. birželio–rugpjūčio mėn. gavo 847,15 Eur, išlaidos Taxify mokesčiams sudarė 201,62 Eur, todėl 3 mėnesių pajamos sudaro 645,43 Eur; be automobilio ir pelno mokesčių, automobilio nuomos mokestį sudarė 500 Eur per mėnesį. Teismas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties priėmimo metu neturėjo pakankamai duomenų apie pareiškėjo vykdomos individualios taksi veiklos pelningumą, todėl, nesant pareiškėjo prašymo dėl leidimo vykdyti minėtą veiklą, šio klausimo nesprendė.
6. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarė automobilio išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią pareiškėjas moka po 500 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad 2019 m. vasario 13 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjo bankroto administratorius tikino, kad pareiškėjas jau nuo 2019 metų pradžios individualios taksi veiklos nebevykdo, taip pat nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. išperkamosios nuomos sutartį pareiškėjas yra nutraukęs, kadangi nuo 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjas su R. B. sudarė kitos transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią pareiškėjas nuomojasi transporto priemonę už 130 Eur per mėn. Šias aplinkybes, kaip ir iš individualios veiklos gaunamas pajamas, teismas vertino kaip prieštaringas ir nenuoseklias. Teigė, jog mokumo atkūrimo plane pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių dėl 2017 m. rugsėjo 28 d. sutarties, nepateikė paaiškinimų, ar ji yra galiojanti, ar nutraukta, nors išlaidas pagal minėtą sutartį įtraukė į individualiai veiklai reikalingų išlaidų sumą, kuri daro įtaką kreditorių reikalavimams tenkančiai sumai; nenurodė su R. B. sudarytos kitos transporto priemonės nuomos sutarties. Minėtos išvados sudarė pagrindą konstatuoti, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 9 p. reikalavimų.
7. Pareiškėjas nepateikė teismui metinės pajamų deklaracijos už 2017 m., kadangi pareiškėjo pateikta pajamų deklaracija už 2017 m. buvo be jokių atžymų, jog būtent ji buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), be to, joje nurodyti duomenys nesutampa su pareiškėjo elektroninio deklaravimo sistemos dokumento kortelės duomenimis. Pajamų deklaracijos už 2018 m. pareiškėjas nepateikė, o tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo neatskleidė duomenų, kiek faktiškai pajamų jis gavo iš individualios veiklos 2018 m., tame tarpe laikotarpiu p bankroto bylos iškėlimo. Posėdyje bankroto administratorius pripažino, kad tokią veiklą po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas vykdė. Teismas vertino, kad pareiškėjas, neteikdamas į bylą prašymo dėl leidimo vykdyti individualią veiklą, duomenų apie vykdomos veiklos pelningumą, iš jos gautas pajamas bei planuodamas tokią veiklą ir toliau vykdyti, matant, kad minėta veikla nėra pelninga ir nesistengiant susirasti geriau apmokamą darbą, pažeidė FABĮ 16 str. 10 p. numatytą pareigą, kas leidžia pagrindą konstatuoti FABĮ 10 str. 1 d. 3 p. pagrindą nutraukti bankroto bylą.
8. Nurodo, kad kreditorių susirinkimui tvirtinant pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, į kreditoriaus AB SEB bankas komentarus, jog kreditorių reikalavimų tenkinimui per mėnesį lieka 30 Eur, nebuvo atsižvelgta – planas nebuvo pakoreguotas pagal nurodytas kreditoriaus pastabas. Teismas kreditoriaus pastabą vertino kaip pagrįstą, todėl minėtas skaičiavimas ir reikalavimo tenkinimų grafikas su apskaičiavimu, kokia suma bus grąžinama kiekvienam kreditoriui per 3 metus, mokumo atkūrimo plane turėjo būti tikslinamas. Iš mokumo atkūrimo plano matyti, kad per tris metus būtų patenkinta 828 Eur kreditorinių reikalavimų suma, t. y. tik 0,59 proc. visų reikalavimų, kas, teismo vertinimu, būtų laikoma kaip pareiškėjo siekis būti atleistam nuo didžiosios dalies turimų įsiskolinimų. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo ir tebeturi galimybę ieškoti geriau apmokamo ir/ar papildomo darbo vietoje nepastovios ir pagal byloje pateiktus duomenis teismui abejones keliančios individualios veiklos vykdymo, panaudoti jau turimas inžinerijos bei vadybos žinias, tačiau bankroto proceso metu buvo pasyvus, neteikė duomenų apie realiai gaunamas pajamas iš individualios veiklos, teikė prieštaringus, todėl nepatikimais laikytinus duomenis apie turimus įsipareigojimus, nesiekė iš esmės pagerinti savo turtinės padėties, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas patvirtino, kad gaunamos pajamos nebus pastovios, gaunamas pajamas nurodė deklaratyviai, prašymo leisti vykdyti individualią veiklą bei duomenų apie tokios veiklos naudingumą nepateikė, nenurodė sieksiantis susirasti geriau apmokamą darbą ar dėti pastangas ir išnaudoti visas galimybes gauti didesnes pajamas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad mokumo atkūrimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nėra realios, konkrečios, ir nukreiptos į pareiškėjo mokumo atkūrimą, jos neužtikrina maksimalių pareiškėjo pastangų siekti jų bei kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, mokumo plane nėra nurodyta jokių aplinkybių, susijusių su vėlesne paskola iš MB „Grantera“, kurios reikalavimų suma sudaro 46,56 proc. Pareiškėjas jokių patikimų duomenų apie realų minėtų lėšų panaudojimą nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantas (pareiškėjas) D. L. atskiruoju skundu (e. b. 2 t., b. l. 172–176) prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti mokumo atkūrimo planą.
11. Atskirajame skunde nurodoma, kad 80 proc. visų kreditorių balsavo už mokumo atkūrimo plano patvirtinimą. Kreditorius AB SEB bankas kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė. Pagal FABĮ 8 str. 6 p., nutartis dėl plano patvirtinimo turėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas šį klausimą nagrinėjo žodinio proceso tvarka ir vertino pareiškėjo bankroto bylą visa apimtimi, taip atimdamas iš pareiškėjo galimybę tikslinti planą, ieškoti kompromiso ir pan.
12. Teismas, radęs kelis netikslumus, nesiaiškindamas realios situacijos, nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, duomenų slėpimą, pasyvų elgesį, dėl ko pareiškėjas gali patirti neigiamų pasekmių. Teigia, jog visą laiką dirbo kvalifikuotą darbą ir uždirbdavo didesnį nei vidutinis Lietuvoje gaunamas daro užmokestis, todėl teismo ir kreditoriaus teiginiai apie geriau apmokamo darbo paieškas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
13. Teismui buvo pateikta pažyma iš darbovietės, detalizuojant, kas sudaro kintamą atlyginimo dalį. Pareiškėjas jokių pajamų neslepia. Pareiškėjas pareiškime nurodė tik preliminarias pajamas ir išlaidas iš individualios veiklos, kadangi kiekvieną mėnesį jos yra skirtingos. Teismas nepagrįstai vis reikalaudavo neaiškių dokumentų ir leido suprasti, kad jokio leidimo tokiai veiklai neduos. Pareiškėjas, iškėlus bankroto bylą, tokios veiklos nevykdė, nutraukė sutartį dėl automobilio nuomos, tačiau oficialiai VMI šios veiklos nenutraukė, t. y. jis vis dar turi individualios veiklos pažymą ir oficialiai ją vykdo. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjas ir bankroto administratorius teismui nurodė, kad vykdo veiklą, tačiau jis nemanė, kad dėl tokios pažymos turėjimo ir vykdymo turi kreiptis į teismą.
14. Pareiškėjas, dėl iš individualios veiklos gaunamų pajamų, šį klausimą paliko spręsti kreditorių susirinkimui, jos vykdymą įtraukdamas į mokumo atkūrimo planą. Tokiu atveju pareiškėjas būtų sudaręs sutartį dėl automobilio nuomos ir pradėjęs vykdyti. Kreditoriams nepritarus planui, jo individualiai veiklai, planas būtų buvęs tikslinamas, tačiau to neprireikė, nes kreditoriai planui pritarė.
15. Teigia, jog nėra teisininkas, neturi specialių žinių bei patirties rengiant mokumo planus. Be to, FABĮ nenumato, kad reikia teikti paaiškinimus dėl anksčiau sudarytų sutarčių, todėl jis jokios informacijos apie 2017 m. rugsėjo 28 d. automobilio nuomos sutartį plane ir neteikė. Teigia, jog automobilį privalėjo išsinuomoti tiesioginėms darbinėms funkcijoms vykdyti. Šio automobilio kainą dengia darbovietė. Iš pateikiamos pažymos matyti, kad pareiškėjui sumokama 102 Eur, o likusi suma pervedama kaip mokesčiai. Nurodyto automobilio pareiškėjas individualiai veiklai vykdyti negali, kadangi sutartimi apribota rida. Į planą prie individualios veiklos išlaidų buvo įtrauktos ne konkrečio automobilio nuomos išlaidos, o išlaidos, kurios būtų patiriamos vykdant tokią veiklą ir sudarant naują sutartį. Tokiu atveju teismas galėjo pasinaudoti FABĮ 8 str. 6 d. ir grąžinti pareiškėjui patikslinti nurodytus plano projekto trūkumus, tačiau to nepadarė.
16. Dėl pajamų deklaracijos už 2017 m. nurodė, kad deklaraciją pareiškėjas teikė elektroniniu būdu, jokio popierinio varianto neturi ir teismui pateikė tokius duomenis, kokius pavyko ištraukti iš Elektroninės deklaravimo sistemos. Teismas, reikalaudamas pajamų deklaracijos už 2018 m., reikalavo neįmanomų dalykų, kadangi prievolė deklaruoti pajamas yra iki gegužės 1 d. Teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjo individuali veikla yra nepelninga, kadangi pareiškėjas nurodė, kad ši veikla neš mažiausiai 50 Eur pelno per mėnesį.
17. Teismui ne kartą buvo paaiškinta, kodėl atitinkami skaičiavimai nurodyti plane, t. y. pelnas dėl individualios veiklos nurodomas minimalus, tačiau pareiškėjas, nepaisant kiekvieną mėnesį skirtingų pajamų, įsipareigoja kiekvieną mėnesį atsiskaitymui su kreditoriais ir administratoriumi skirti 130 Eur, t. y. 70 Eur kreditoriams, 60 Eur administratoriui. Ši suma, nepaisant mėnesinio netikslumo, bus išlyginama per 6 mėnesius, kuomet kas pusę metų bus daromi atsiskaitymai su kreditoriais. Pajamų iš individualios veiklos nepastovumas savaime nereiškia nieko blogo.
18. Nurodo, kad pagrindinės pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys buvo nurodytos plane. MB „Gantera“ tarp jų nepaminėta, kadangi įsiskolinimas šiai įmonei nebuvo pagrindinė nemokumo priežastis. Tokių aplinkybių nepaminėjimą galima traktuoti tik kaip pareiškėjo patirties stoką, rengiant tokius dokumentus, kadangi dokumentai apie paskolos panaudojimą teismui buvo pateikti, šios įmonės kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas to paties teismo įsiteisėjusia nutartimi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
19. Atskirasis skundas atmestinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė netvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens E. L. mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukė.
22. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui E. L. 2018 m. rugsėjo 26 d. iškelta bankroto byla (e. b. 1 t., b. l. 176–182). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjo kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2019 m. sausio 16 d. nutartimi buvo patikslintas (e. b. 2 t., b. l. 19–20, 117–118). Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. mokumo atkūrimo planas kreditorių susirinkime buvo patvirtintas (e. b. 2 t., b. l. 43–56). Prieš pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimą balsavo AB SEB bankas su 19,69 proc. kreditoriniu reikalavimu, už mokumo atkūrimo plano tvirtinimą balsavo 80 proc. kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių (e. b. 2 t., b. l. 52–54). Pareiškėjo bankroto administratorius išvadoje dėl mokumo atkūrimo plano nurodė, kad jis iš esmės vertinamas teigiamai, yra sudarytas pagal FABĮ 7 str. reikalavimus (e. b. 2 t., b. l. 55–56).
23. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas pareiškėjo bankroto bylą nutraukė vadovaudamasis FABĮ 10 str. 1 d. 2, 3 ir 8 p. pagrindu. FABĮ 10 str. 1 d. nurodyta, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu teismas nepatvirtina plano (2 punktas); paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (3 punktas); fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (8 punktas).
24. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, kad teismas nepagrįstai vertino byloje esančius įrodymus, neįsigilino į esamą situaciją, o mokumo atkūrimo plane esantys netikslumai negali užkirsti kelią jo tvirtinimui.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą prasideda antroji fizinio asmens bankroto proceso stadija – mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimas. Ši stadija susideda iš dviejų etapų: 1) mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir svarstymo kreditorių susirinkime (neteisminis etapas); 2) mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo teisme (teisminis etapas). Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 str. nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, rašytinę išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1).
26. Pagal FABĮ 8 str. 6 d., teismas mokumo planą tvirtina žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1), todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog buvo padarytas procesinis teisės pažeidimas teismui priėmus skundžiamą nutartį žodinio proceso tvarka.
27. Pažymėtina, jog pagal FABĮ 8 str. 7 d., teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017, 2016 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).
28. Taigi, apeliantas yra neteisus teigdamas, jog kreditoriams patvirtinus mokumo atkūrimo planą, kuris kreditorių nebuvo skųstas, teismas negali vertinti šio plano teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi, kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano virtinimo, be kita ko, turi įvertinti, ar plane nurodytos pareiškėjo mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka atitinka ir nepažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų, t. y. užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
29. Pagal FABĮ 7 str. 1 d. 2 p., plane turi būti nurodomos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Iš byloje esančio pareiškėjo mokumo atkūrimo plano (e. b. 2 t., b. l. 43–51) matyti, kad būtinas išlaidas per mėnesį sudaro 797 Eur (100 Eur maistui, 450 Eur gyvenamosios vietos nuoma su komunaliniais mokesčiais, 50 Eur ne kasdienės išlaidos, 197 Eur išlaikymas vaikui), tuo tarpu individualiai veiklai vykdyti reikalinga 600 Eur suma (500 taksi automobilio nuoma, 100 degalai), bendrai būtiniems poreikiams tenkinti ir individualiai veiklai vykdyti reikalinga 1 390 Eur suma. Pajamos, kurias sudaro atlygis, gaunamas iš UAB „Simplika“, bei iš individualios veiklos, sudaro apie 1 480 Eur.
30. Iš UAB „Simplika“ pažymų (e. b. 2 t., b. l. 133–134) matyti, jog darbo užmokestis už 2018 m. lapkričio–gruodžio mėn. yra 1 043 Eur (atskaičius mokesčius), iš jų – mėnesinis darbo užmokestis 830 Eur ir 213 Eur priedas, skirtas padengti darbuotojo patiriamoms papildomoms išlaidoms darbo metu. Taigi, kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjo gaunamas fiksuotas atlyginimas iš UAB „Simplika“ atskaičius mokesčius yra 830 Eur per mėn. (e. b. 2 t., b. l. 133), tuo tarpu papildoma preliminari suma, kurią tikimasi gauti už papildomai parduotas prekes, mokumo plane nėra nurodoma. Apeliantas atskirajame skunde šių aplinkybių neginčija, apelianto bankroto administratorius bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo patvirtinęs, kad pareiškėjas gauna pajamas už papildomai parduotas planas. Nors apeliantas teigia, jog byloje esanti UAB „Simplika“ pažyma detalizuoja, kas sudaro kintamą atlyginimo dalį, t. y. darbovietėje yra susiklosčiusi praktika, kad į atlyginimą įtraukiamos ir išlaidos, patiriamos darbo metu, kurios dažniausiai yra patiriamos už kurą, nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, jog mokumo plane nėra nurodyta papildoma preliminari suma, kurią tikimasi gauti už papildomai parduotas prekes. Be to, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent pagal pažymas nurodoma papildoma atlyginimo dalis yra prilyginama patiriamoms išlaidoms už kurą (CPK 178 str.).
31. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su teismo argumentais, susijusiais su individualios veiklos vykdymu po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, kadangi jo teigimu, jis nevykdė individualios veiklos nuo bankroto bylos iškėlimo. Tačiau iš byloje esančio 2019 m. sausio 23 d. garso įrašo girdėti, jog bankroto administratorius šiame teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas visą laiką vykdė individualią taksi veiklą, o tik nuo 2019 m. sausio 1 d. šią veiklą nutraukė. Bankroto administratoriaus 2019 m. vasario 7 d. papildomuose paaiškinimuose nurodoma, kad leidimas vykdyti taksi vairuotojo veiklą neteikiamas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas minėtos veiklos nuo 2019 m. sausio 1 d. nebevykdo (e. b. l. 144). Mokumo atkūrimo plane (e. b. 2 t., b. l. 47) taip pat nurodoma, kad pareiškėjas pagal individualios veiklos pažymą dirba taksistu bei gauna pajamas, jis dirba per dvi darbovietes. Taigi, byloje esanti įrodymų visuma pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui teigti, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė FABĮ 6 str. 5 d. 5 p. įtvirtintą teisę vykdyti individualią veiklą tik turint teismo leidimą.
32. Šiuo atveju apelianto argumentai, jog jis individualios veiklos nuo nutarties iškelti jam bankroto bylą nevykdė ir tai matyti iš byloje pateiktų banko sąskaitų išrašų, laikytini deklaratyviais, kadangi iš byloje esančių pareiškėjo banko sąskaitų už ankstesnį laikotarpį (nei buvo priimta teismo nutartis iškelti bankroto bylą pareiškėjui) taip matyti, jog jose nėra nurodomos gaunamos pajamos iš individualios veiklos, nors pareiškėjas individualią veiklą vykdo nuo 2017 m. rugsėjo 8 d.
33. Apeliantas, pasisakydamas dėl skundžiamos teismo nutarties 12 p., nurodė, kad jis neturi specialių žinių ir patirties rengiant mokumo atkūrimo planą. FABĮ nenumato, kad plane reikia teikti paaiškinimus dėl anksčiau sudarytų sutarčių (turima omenyje – dėl 2017 m. rugsėjo 28 d. sutarties). Kaip galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas pagal naujai sudarytą automobilio nuomos sutartį tokiu automobiliu negali vykdyti individualios veiklos, kadangi automobilis reikalingas tiesioginėms darbinėms funkcijoms vykdyti, jo rida apribota. Į planą prie individualios veiklos išlaidų buvo įtrauktos ne konkrečio automobilio nuomos išlaidos, o išlaidos, kurios būtų patiriamos vykdant tokią veiklą ir sudarant naują sutartį.
34. Pareiškėjas mokumo atkūrimo plano skiltyje „Vykdytinų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad FABĮ 7 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytas sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti, sąrašas. To paties straipsnio ir dalies 9 punkte numatyta, kad Plane taip pat turi būti sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti, sąrašas, taip pat dėl, šios priežasties atsirandančių kreditorių reikalavimų sąrašas. Taigi, akivaizdu, jog vidutiniškai protingas ir atidus asmuo, pats nurodydamas šias nuostatas mokumo atkūrimo plane, turėjo suprasti jų prasmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde neneigia, jog 2018 m. spalio 30 d. nuomos sutartis mokumo atkūrimo plano sudarymo metu galiojo, todėl ji, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, turėjo būti nurodyta plane.
35. Nors apeliantas teigia, jog mokumo atkūrimo plane neturėjo pareigos nurodyti 2017 m. rugsėjo 28 d. sutarties, pažymėtina, jog nuo pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas teigė, jog buvo sudaręs 2017 m. rugsėjo 28 d. sutartį (e. b. 1 t., b. l. 3), pagal kurią patiria 500 Eur mėnesinių išlaidų nuomojant automobilį, reikalingą individualiai veiklai vykdyti. Pareiškėjas šią sutartį buvo pateikęs teismui kaip pareiškimo priedą Nr. 9. Iš atskirojo skundo turinio galima suprasti, jog minėta sutartis yra nutraukta, tačiau kada – apeliantas šių aplinkybių nenurodo. Bankroto administratorius 2019 m. vasario 13 d. vykusiame teismo posėdyje taip pat nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. išperkamosios nuomos sutartį E. L. yra nutraukęs, kadangi nuo 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjas sudarė kitos transporto priemonės nuomos sutartį.
36. Pažymėtina, jog iš byloje esančių sutarčių (e. b. 2 t., b. l. 140–141, 145–146) matyti, jog transporto priemonės CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu buvo sudarytos dvejos transporto priemonės nuomos sutartys: viena iš jų – pareiškėjo darbinėms funkcijoms atlikti. Nors apeliantas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad pagal UAB „Simplika“ automobilio nuomos sutartį (e. b. 2 t., b. l. 140–141) minėtas automobilis yra skirtas darbinėms funkcijoms atlikti, pareiškėjas moka 120 Eur per mėn. už nuvažiuotus 1 000 km darbo reikmėms, pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių dėl 2018 m. spalio 30 d. sutarties (e. b. 2 t., b. l. 145) sudarymo aplinkybių, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas įsipareigoja mokėti 120 Eur per mėnesį už to paties automobilio nuomą, įveikiant 2 500 km, t. y. už galimai asmeninėms reikmėms naudojamo automobilio eksploatavimą.
37. Taigi, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog tiek pareiškėjo, tiek bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės dėl sudarytų sutarčių bei jų galiojimo / negaliojimo yra nenuoseklios ir prieštaringos, dėl ko yra pagrindas abejoti bankrutuojančio asmens nurodytomis aplinkybėmis dėl faktiškai gautų pajamų bei būtinų išlaidų.
38. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl individualios veiklos pelningumo, teigdamas, jog teismas nepagrįstai žemino tokio pobūdžio darbą ir iš jo gaunamas pajamas, bei kad teismas nepagrįstai nurodė, kad tokio pobūdžio veikla yra nepelninga, kadangi jis kiekvieną mėnesį planuoja gauti bent 50 Eur pajamų iš vykdomos individualios veiklos.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš FABĮ 16 str. nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 str. 10 p.). Pareiškėjas nei pareiškime, nei per bylos nagrinėjimo laikotarpį pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo veiksmus ir norą realiai pagerinti finansinę padėtį. Pažymėtina, jog šiuo metu pareiškėjas dirba UAB „Simplika“ ir papildomai dirba taksi vairuotoju, iš šios veiklos uždirbdamas 50 Eur pajamų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 išaiškino, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, turimą išsilavinimą, darbo praktiką, turi galimybę ieškoti geriau apmokamo ir/ar papildomo darbo vietoje nepastovios ir pagal byloje pateiktus duomenis teismui abejones keliančios individualios veiklos vykdymo. Vien tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas padarė tokio pobūdžio išvadas, nelaikoma, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas, jog yra sumenkinamas tokio pobūdžio darbas ir iš jo gaunamos pajamos.
40. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino byloje pateiktos pajamų deklaracijos už 2017 m., kadangi jis deklaraciją VMI teikė elektoriniu būdu, jokio popierinio varianto teismui neturi, o teismui pateikė tokius duomenis, kokius pavyko išsitraukti iš Elektroninės deklaravimo sistemos (toliau – ir EDS).
41. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo pateikta pajamų deklaracija už 2017 m. (e. b. 2 t., b. l. 158–160) nesutampa su EDS sistemos dokumento kortelės duomenimis (e. b. 2 t., b. l. 131–132), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos dokumentus vertino kaip prieštaringus ir jais nesivadovavo. Pažymėtina, jog apeliantas atskirajame skunde argumentų, susijusių su pajamų deklaracijoje už 2017 m. nurodytų duomenų atitikimu su EDS sistemos duomenimis nenurodė, taip pat su atskiruoju skundu nepateikė oficialių rašytinių įrodymų CPK 197 str. 2 d. prasme, t. y. pajamų deklaracijos už 2017 m., nors tokia galimybe galėjo pasinaudoti.
42. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 27 str. 1 d., nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Minėto straipsnio 3 d. nurodyta, kad atitinkama pareiga deklaruoti gaunamas pajamas (net jeigu jų ir negauna) kyla ir gyventojams, kurie yra įregistravę individualią veiklą.
43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2018 m., skundžiama nutartis buvo priimta 2019 m. vasario 20 d. Taigi, sutiktina su apelianto teiginiais, jog jis negalėjo pateikti teismui pajamų deklaracijos už 2018 m., jog įrodytų, kiek faktiškai pajamų jis gavo iš individualios veiklos už 2018 m. Kita vertus, pareiškėjas tokius duomenis galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, juolab kad teismas buvo įpareigojęs pareiškėją pagrįsti, kiek faktiškai pajamų jis gavo iš individualios veiklos 2018 metais. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų Taxify balanso suvestinių už 2018 m. birželio–rugpjūčio mėn., matyti, jog pareiškėjas šiuo laikotarpiu vykdė individualią veiklą (e. b. 1 t., b. l. 158, 161, 163) ir gaudavo pajamas, tuo tarpu iš byloje pareiškėjo pateiktų banko išrašų matyti, jog šie banko išrašai nebuvo pateikti už minėtą laikotarpį (e. b. 1 t., b. l. 22–23, 34–35; e. b. 2 t., b. l. 135–136, 137), bei iš pateiktų banko išrašų nėra galimybės nustatyti, kokias pajamas pareiškėjas gauna iš individualios veiklos.
44. Taigi, nurodytos aplinkybės pagrįstai suponavo pirmosios instancijos teismo išvadas, jog pareiškėjui po bankroto bylos iškėlimo vykdant individualią veiklą, neteikiant duomenų apie jos pelningumą, iš jos gautas pajamas bei planuojant toliau tokią veiklą vykdyti, matant, kad minėta veikla nėra pelninga bei nesistengiant susirasti geriau apmokamo darbo, pareiškėjas pažeidė FABĮ 16 str. 10 p. numatytą pareigą.
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Sėkminga bankroto procedūra įmanoma sąžiningiems fiziniams asmenims, kurie be kitų reikalavimų, pagrindžia gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas ir minėtos pareigos vykdomos viso bankroto procedūrų metu. Pažymėtina, jog FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Kiekvienas asmuo, teikdamas informaciją teismui, privalo ją nurodyti teisingą bei išsamią, nenuslėpti svarbių aplinkybių.
46. Apeliantas, pasisakydamas dėl skundžiamos teismo nutarties 14 p. pagrįstumo, nurodo, kad teismas šiame punkte nepagrįstai pritarė kreditoriaus interesams. Teigia, jog pelnas dėl individualios veiklos yra minimalus, be to, FABĮ numatyta galimybė tikslinti planą.
47. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 pateiktus išaiškinimus, plano projekto sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar projektas tvirtintinas, ar ne. FABĮ 8 str. 6 d. nustatyta, jog teismas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl plano arba nutartimi nustato pakankamą, bet ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų, terminą plano projektui patikslinti ištaisant teismo nutartyje nurodytus plano projekto techninius trūkumus (plano esmės nekeičiančius trūkumus dėl formos reikalavimų nesilaikymo, aiškių aritmetinių ar rašybos klaidų) ir pateikti teismui. Teismo nurodymu tik dėl teismo nutartyje nurodytų plano techninių trūkumų patikslintas planas kreditoriams tvirtinti nebeteikiamas. Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plano trūkumai buvo ne techniniai, o esminiai, todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga FABĮ 8 str. 6 d. prasme nustatyti trūkumus šiam planui.
48. FABĮ 7 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog plane turi būti nurodomos priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų. Iš byloje esančio mokumo atkūrimo plano (e. b. 2 t., b. l. 43–51) matyti, jog pareiškėjas skiltyje „Priežastys, sukėlusios E. L. nemokumą“ nurodė aplinkybes dėl telefono abonentų SIM kortelių perpardavinėjimo iš UAB „Bitė Lietuva“, su minėta veikla susijusios paskolos paėmimą (laidavimą), pajamų iš darbinės veiklos netekimą nepasisekus minėtam verslui. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, jog tai ir buvo pagrindinės priežastys, sukėlusios jo nemokumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog mokumo atkūrimo plane taip pat turėjo būti nurodomos aplinkybės, susijusios su vėlesne paskola iš MB Grantera“, kurios reikalavimų suma sudaro 46,56 proc., t. y. su įmone, kurios kreditorinis reikalavimas yra didžiausias ir neabejotinai turėjęs įtakos pareiškėjo nemokumui. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog aplinkybių dėl panaudotos paskolos, gautos iš MB „Grantera“, nenurodė dėl patirties stokos, tačiau tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, kadangi pareiškėjui tokias aplinkybes buvo pasiūlyta pateikti / nurodyti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. sausio 23 d. posėdžiuose, be to, apeliantas šias aplinkybes galėjo nurodyti atskirajame skunde, tačiau to nepadarė.
49. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
50. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurį naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,
nutaria:
apelianto (pareiškėjo) E. L. (E. L.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-356-892/2019 palikti nepakeistą.