- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- eI1-5323-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00716-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovė panašiai paaiškino, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2021-02-09 nutarimu Nr. 69-97 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas. Minėta nuobauda Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) buvo panaikinta. Dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos pareiškėjas pasijuto nevisaverčiu, patyrė stiprų sukrėtimą, pablogėjo sveikata, emocinė būklė, pradėjo kankinti nemiga, tapo nervingas, patyrė stresą, išgyvenimus, negalėjo būti skatinamas. Skiriant neteisėtai nuobaudą įstaiga tokiu būdu darė psichologinį spaudimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyrius atliko tarnybinį patikrinimą, kurį pabaigus 2021-02-04 buvo surašyta išvada Nr. 43-2062 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus nuteistojo V. P. 2021-01-11 prašyme-paaiškinime nurodytų aplinkybių patikslinimo“. Atlikus tarnybinį tyrimą ir įvertinus tyrimo metu surinktą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad nuteistieji V. P. ir E. M. atlikdami laisvės atėmimo bausmę 12 būrio 2 kameroje sistemingai savo turtą (asmeninius daiktus) perleisdavo 12 būrio 4 kameroje laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam A. S. už tai mainais gaudami tabako, kavos, arbatos ir kitų maisto produktų. Daiktus perduodavo per kamerų langus savadarbių virvių pagalba. Atlikus kratas nuteistojo V. P., 12 būrys, prašyme-pareiškime ir nuteistojo E. M., 12 būrys, skunde minimo nuteistojo D. M., 12 būrys, kuris aukščiau minėtų nuteistųjų teigimu iš jų atėmė asmeninius daiktus, asmeniniuose daiktuose nuteistųjų V. P. ir E. M. asmeninių daiktų nerasta. Nustatyta, kad Pravieniškių PN Trečiajame sektoriuje 12 būrio 4 kameroje atliktų kratų metu rasti sportiniai bateliai „Reebok", šlepetės „New balance", marškinėliai „4F" tamsiai mėlynos spalvos priklauso nuteistajam V. P., minėtoje kameroje taip pat rasti balto pado su juodu viršumi ir raudona, juoda, žada juostomis sportiniai bateliai, juodos su mėlynomis juostomis šlepetės, sportinis kostiumas, foto albumas be nuotraukų, sportiniai kamufliažiniai bateliai priklausantys nuteistajam E. M.. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nevykdė teisės aktuose jam nustatytų pareigų ir pažeidė Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą, vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais jam paskirta nuobauda – papeikimas. Atsakovas skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikėsi BVK 142–143 straipsniuose nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, neviršijo savo įgaliojimų, pareiškėjui paskirta nuobauda buvo adekvati padarytam pažeidimui. Pareiškėjo skunde nenurodyta, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija, priimdama sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo. Pareiškėjo skundas nepagrįstas ir, atsakovo vertinimu, turėtų būti atmestas. Pažymėjo, kad nuteistojo asmens byloje nėra duomenų apie tai, ar Departamentas išnagrinėjo jo skundą dėl nuobaudos paskyrimo.
Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad suimtasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovo prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN pareigūnų veiksmais skiriant jam nuobaudą, kuri buvo panaikinta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Pravieniškių PN direktoriaus 2021 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 69-97 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – pareikštas papeikimas – už tai, kad pareiškėjas perleido savo turtą kitiems nuteistiesiems. Nutarime nurodyta, jog 2021 m. vasario 4 d. gauta „Tarnybinio tyrimo išvada dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus nuteistojo V. P. 2021 m. sausio 11 d. prašyme-paaiškinime nurodytų aplinkybių patikslinimo“ reg. Nr. 43-2062. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad nuteistasis E. M. perleido savo turtą kitiems nuteistiesiems. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2021 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. N-9 Pravieniškių PN Nutarimą panaikino.
Departamentas 2021 m. balandžio 21 d. tyrimo išvadoje konstatavo, kad Pravieniškių PN direktorius, priimdamas skundžiamą sprendimą, neužtikrino pareiškėjui galimybės apsiginti, nenustatė pažeidimo padarymo momento ir tokiu būdu netinkamai įvertino pažeidimo aplinkybes. Nutarimas, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas ir kuris, kaip individualus administracinis aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis, negali būti laikomas teisėtu.
Atsakovas atsiliepime (2021 m. birželio 16 d.) teigia, jog apie nuobaudos panaikinimą jam nėra žinoma, tačiau iš Departamento pateiktos medžiagos matyti, jog apie priimtą Departamento 2021 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. N-9 atsakovas turėjo informuoti pasirašytinai pareiškėją bei jo nuorašą įdėti į pareiškėjo asmens bylą. Apie tai, jog tyrimas dėl pareiškėjo skundo vyksta Departamente atsakovei buvo žinoma, kai buvo gautas Departamento 2021 m. kovo mėnesio raštas, kuris pateiktas teismui prie atsiliepimo. Departamento 2021 m. gegužės 3 d. raštas Nr. 2S-1726 taip pat patvirtina, jog atsakovė buvo informuota apie priimtą 2021 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. N-9, kuriuo buvo panaikintas Pravieniškių PN 2021 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 69-97. Minėtas raštas bei įsakymas teismine tvarka nenuginčyti.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma, tik nustačius teisės pažeidimo sudėtį; toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalyje, kuri nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 1 dalį, nutarimas skirti vieną iš Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo, todėl nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas, nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1675/2013, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3081-624/2020, 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-586-442/2021).
Vertinat Pravieniškių PN Nutarimą ir Pravieniškių PN 3-io sektoriaus Drausmės komisijos teikimą, kuris laikytinas sudėtine Nutarimo dalimi, pripažintina, kad nors Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo nurodyta, jog nuteistasis nubaustas už tai, kad nuteistasis perleido savo turtą kitiems nuteistiesiems ir taip pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 2 dalies 4 punktą, tačiau tiek Nutarime, tiek Teikime, kuriuose suformuluotas kaltinimas pareiškėjui, nėra nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, neaptarti įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti pareiškėjo padaryto nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Nors minėtame Teikime bei Nutarime pareiškėjo padarytas pažeidimas grindžiamas 2021-02-04 tarnybinio tyrimo išvada, tačiau, įvertinus minėtos išvados turinį, konstatuotina, kad šis aktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas padarė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą, kadangi šiame akte taip pat nenustatyti šio pažeidimo sudėties elementai, o tik aptarti surinkti prieštaringi duomenys, kurie dėl to savaime, be detalesnio jų vertinimo ir pareiškėjo padaryto pažeidimo pagrindimo, negali patvirtinti, kad pareiškėjas padarė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą. Pabrėžtina, jog atsakovas pateikdamas teismui prašomą medžiagą, susijusią su Nutarimo priėmimu, duomenų apie tai, jog pareiškėjas buvo informuotas apie atliktą tyrimą bei leista jam pateikti paaiškinimą dėl jam pateiktų kaltinimų, nėra. Kaip pagrįstai konstatavo Departamentas, Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Departamento tyrimo išvadoje nustatytus nuobaudos neteisėtumo pagrindus teismas laiko pagrįstais.
Teismui iš esmės nekyla abejonių, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo – papeikimo, jis patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje egzistuoja visos viešajai valstybės atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, todėl spręstinas klausimas dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822 - 1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 444 -1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444 -619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146 -1240/2011 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.
Nagrinėjamu atveju, byloje buvo konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neteisėto nuobaudos – papeikimo – paskyrimo.
Argumentuodamas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas teigia, jog pasijuto nevisaverčiu, patyrė stiprų sukrėtimą, pablogėjo sveikata, emocinė būklė, pradėjo kankinti nemiga, tapo nervingas, patyrė stresą, išgyvenimus, negalėjo būti skatinamas, negalėjo vykti resocializacijos programa, įstaiga tokiu būdu darė jam psichologinį spaudimą. Jokių tai patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą, pareiškėjas nepateikė, o tik deklaratyviai teigė patyręs dvasines kančias, nepatogumus, nepateikta jokių duomenų kodėl pareiškėjas turėjo būti skatinamas (ar buvo tam pagrindas) ir kokios resocializacijos programos jam nebuvo taikytos. Byloje nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, susiję būtent su drausminės nuobaudos pareiškėjui paskyrimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad paskirta nuobauda yra švelni (papeikimas) ir nesusijusi su pareiškėjo kalinimo sąlygų pablogėjimu ar kitais realiais nepatogumais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Tokia teismo išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. LVAT 2018 m. vasario 21 d. nutartį byloje A-64-415/2018, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3076-662/2020).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad neteisėtu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 69-97 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, buvo pažeistos pareiškėjo E. M. teisės, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.