- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-2848-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07389-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., R. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas antstolio Dainiaus Šidlausko teikimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui J. S. skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje J. S., R. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis D. Šidlauskas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl baudos suinteresuotam asmeniui J. S. skyrimo už 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą. Teikime nurodė, kad išieškotojas R. B. kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos J. S. už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo nevykdymą skyrimo bei nurodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. nepilnametis sūnus jam nebuvo perduotas kaip numatyta 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje. Išieškotojas nurodė, kad skolininkė vaiko neperdavimą bendravimui su tėvu motyvavo tuo, kad 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra apskųsta.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į antstolio D. Šidlausko teikimą su antstolio teikimo motyvais dėl baudos J. S. skyrimo sutiko iš esmės, tik patikslindamas prašė skirti didesnę, t. y. 1000 Eur baudą, nes skolininkė nuolat pažeidinėja suinteresuoto asmens ir vaiko teises, trukdydama suinteresuotam asmeniui bendrauti su vaiku. Atsiliepime nurodoma, kad J. S. perdavė sūnų suinteresuotam asmeniui 2021 m. gruodžio 31 d., 17:30, t. y., tik po šešių parų nuo suinteresuoto asmens atvykimo pasiimti vaiką.
3. Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime su teikimu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis nesutiko. Ji nurodė, kad suinteresuoti asmenys jau daugiau kaip 3 metus sprendžia ginčą dėl santuokos nutraukimo. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties nevykdymo nurodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-213-1019/2021. Šalių ginčo metu, 2021 m. gruodžio 26 d., atskirasis skundas dar nebuvo išnagrinėtas.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) išvadoje dėl teismo nutarties nevykdymo nurodė, kad P. B., gim. (duomenys neskelbtini), šeima Tarnybai yra žinoma. 2019 m. birželio 11 d. nepilnamečiui buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis dėl tėvų tarpusavio konfliktų, 2021 m. vasario 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (gautas tėvo pranešimas, jog vaiko motina neleidžia bendrauti su vaiku), 2021 m. lapkričio 8 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Šeimai nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Tarnybos darbuotojams pasiteiravus, kaip vaikui patinka leisti laisvalaikį, P. nurodė, jog jam patinka leisti laisvalaikį tiek su mama, tiek su tėčiu. Pasak nepilnamečio, susitikimai su tėčiu būna per trumpi. Anot vaiko, susitikimų metu su tėčiu jie nespėja papramogauti. Vaikas pokalbio metu išsakė, jog jis norėtų pats nuspręsti kiek laiko norėtų būti su tėčiu, nes dabartinio nustatyto laiko nepakanka. Pasiteiravus, kada paskutinį kartą matėsi su tėčiu, vaikas įvardino, kad praeitą savaitę buvo susitikę, tačiau pridūrė, kad su tėčiu bendrauja telefonu beveik kasdieną. Tarnybos vertinimu, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, vaiko tėvai privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismui nusprendus tenkinti pareiškimą ir skirti baudą J. S., nustatant baudos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad baudą motina turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo antstolio D. Šidlausko teikimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui J. S. skyrimo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad 2021 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė atsakovo R. B. ir nepilnamečio vaiko P. B. laikiną bendravimo tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi pakeitė 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. S. atskirasis skundas dėl 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-213-1019/2021. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2021 m. gruodžio 22 d. civilinė byla su atskiruoju skundu buvo išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą.
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. išnagrinėjo ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė atmesti ieškovės J. S. atskirąjį skundą ir 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2022 m. sausio 24 d. civilinė byla buvo grąžinta Vilniaus apylinkės teismui.
9. Bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių nebuvo ginčo, jog 2021 m. gruodžio 26 d., 10:00 val. skolininkė J. S. nesudarė sąlygų į vaiko gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvykusiam išieškotojui R. B. pasiimti nepilnametį sūnų P. B. ir tėvas sūnų bendravimui pasiėmė tik 2021 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl skubaus teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdymo bei tėvo teisės paimti vaiką bendravimui 2021 m. gruodžio 26 dieną.
10. Teismas padarė išvadą, kad 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo išspręstas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, ir vadovaujantis tiek teismo nutarties rezoliucine dalimi, tiek ir CPK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, jog tokia teismo nutartis nėra vykdoma skubiai ir įsiteisėja tik suėjus septynių dienų terminui nuo nutarties įteikimo (tuo atveju, jei nutartis nėra apskundžiama) arba apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą (tuo atveju, jei nutartis apskundžiama).
11. Teismas pripažino, jog 2021 m. gruodžio 26 d. dar nebuvo įsiteisėjusi 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o taip pat 2021 m. gruodžio 26 d. patenkant į nelyginę 2021 metų savaitę, neteisėtų skolininkės J. S. veiksmų vykdant teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nenustatyta, todėl pareiškėjo, antstolio D. Šidlausko, teikimas dėl baudos skolininkei J. S. skyrimo netenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) R. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį ir tenkinti antstolio D. Šidlausko teikimą dėl baudos vaiko motinai J. S. skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Jis prašė, kad J. S. galėtų būti skiriama bauda už jos nepagalbą, t.y. kooperavimosi (bendradarbiavimo) pareigos vykdant nustatytą bendravimo tvarką pažeidimą, nes J. S. nebendradarbiavimas motyvuojant ne esmingais vaiko interesais, bet formalia apskundimo priežastimi buvo toks menkavertis, todėl J. S. neveikė vaiko interesais, tad būtų galima pripažinti tai pažeidžiančiu CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir trukdymu atsakovui įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarką. R. B. įsitikinumu, buvo pažeistas vaiko interesas ir bauda J.S. galėjo būti skiriama, priklausomai nuo byloje pateiktų pirmajai teismo instancijai įrodymų vertinimo, kurių teisėja net nenagrinėjo, nors jie buvo konstatuoti antstolio, kad galimai skolininkė J. S. kliudė R. B. įgyvendinti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nes abipusiame santykyje, tiek ieškovas R. B., tiek galima skolininkė J. S. (abu vaikų tėvai) yra atsakingi už tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą vardan vaiko intereso.
12.2. Nagrinėjamu atveju nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas ginčas iš esmės dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, todėl liko galioti pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinoji tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi papildyta ir sureguliuota, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Taigi šalys (vaikų tėvai) turi vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nustatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal pobūdį priskirtina laikinajai apsaugos priemonei, nustatytai CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte (tai yra aktualu sprendžiant dėl atsakomybės už teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimai netinkamą vykdymą ir (ar) jų pažeidimą).
12.3. Vertinant sistemiškai ir lingvistiškai 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis ne pakeičia, o tik detalizuoja 2021 m. kovo 18 d. nutartį – taip pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartyje. Todėl jis mano, kad buvo nepaisyta sisteminio teisės aiškinimo (taikymo) metodo, o vadovautasi vien tik lingvistine formuluote, dėl ko teisėja teismo posėdžio metu pradėjo kitaip interpretuoti nutartį 2021 m. gruodžio 8 d., ir nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių gali būti arba taikymas, arba pakeitimas arba panaikinimas.
12.4. Spręsdamas baudos klausimą teismas turi nurodyti, kokiais konkrečiais motinos veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties nevykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), teismo vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Pastarieji J.S. veiksmai 2022 m. spalio 7 d. nutartyje nebuvo išnagrinėti ir tai matosi iš teismo nutarties formalaus pobūdžio vertinimų.
12.5. Apskųstoje teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartyje nebuvo pasiremta jokia Vilniaus apygardos teismo byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ypatumų, susijusių su skubaus ar neskubaus vykdymo imperatyvu. Vadovaujantis CPK 152 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartys šeimos santykių bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomos skubiai.
12.6. Kadangi J. S. neužtikrino mažamečio P. B. prioritetinių vaiko teisių ir intereso su savalaikiu perdavimu, ir teismas apie vaiko interesą nutartyje 2022 m. spalio 7 d. nesprendė per prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principo prizmę, jis mano, kad teismas nutartyje vadovavosi formaliais principais. Nors nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pagrindu vaikui gyvenant su ieškove J. S., mažamečio vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, R. B. pasigedo šalių abipusio geranoriško bendradarbiavimo/kooperavimosi siekiant užtikrinti, jog vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą ji grindžia šiais motyvais:
13.1. Iš 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties rezoliucinės dalies spręstina, jog teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o dėl jų pakeitimo, todėl ne tik kad nenumatė skubaus teismo nutarties vykdymo, o priešingai – nurodė, jog nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
13.2. Vertinant R. B. skundą būtina įvertinti tarp jos ir R. B. susiklosčiusią faktinių aplinkybių visumą, t.y. jie jau daugiau kaip 3 metus ir 7 mėnesius turi ginčą dėl santuokos nutraukimo. R. B. kreipimąsį į antstolį naudoja kaip spaudimo priemonę jai, siekdamas vilkinti procesą, maksimaliai sukelti jai nepatogumų ir siekdamas asmeninės finansinės naudos, o ne savo sūnaus gerovės.
13.3. Ji laikosi teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių teismo nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, nei karto nebuvo, o ir nėra antstolio fiksuota, kad būtų neleidusi R. B. susitikti su sūnumi. Sūnaus P. ir R. B. nebendravimo atvejai įvykdavo išimtinai, arba neatvykus pačiam tėvui, arba sūnui dėl ligos ar didelio užimtumo mokykloje ir to iššaukto nuovargio, pačiam retais atvejais atsisakius.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo antstolio D. Šidlausko teikimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui J. S. skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą neskirti baudos nutartyje motyvavo tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina suinteresuoto asmens R. B. ir jo nepilnamečio sūnaus P. B. bendravimo tvarka. Kadangi ši nutartis vykdoma tik įsiteisėjusi, o jai esant apskųstai papildyta bendravimo tvarka dar negaliojo, todėl atitinkamai suinteresuotas asmuo J. S. jos nepažeidė ir nebuvo pagrindo jai skirti baudą. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo R. B. atskirajame skunde iš esmės teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl jos vykdomos skubiai, o atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
17. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09).
18. Įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl suinteresuotų asmenų J. S. ir R. B. santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų bendravimo tvarkos nustatymo.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo, t. y. skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymo dalį, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tėvo (atsakovo) laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką per atostogas, šv. Velykas, šv. Kūčias, šv. Kalėdas ir kitas šventes. Ši nutartis buvo apskųsta 2021 m. gruodžio 16 d. J. S. atskiruoju skundu, kuris buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 20 d.
22. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
24. Pirmiausiai pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-100-1019/2022 (proceso Nr. 2-68-3-10414-2019-1), kurioje nagrinėjama suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo byla, 2021 m. gruodžio 8 d. posėdžio rezultatas įvestas „Laikinosios apsaugos priemonės pakeistos“. Analizuojant teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties turinį matyti, kad motyvuojamoje dalyje teismas konstatuoja, jog tikslinga pakeisti 2021 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti detalesnę laikinąją vaikų bendravimo tvarką su tėvu <...>, taip pat paskutinėje pastraipoje teismas pažymi, kad pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ginčo iš esmės nesprendžia. Vien tai, kad suinteresuotas asmuo (atsakovas) R. B. savo prašymą įvardija kaip prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo ne pakeistos, o pritaikytos naujai. Tokia išvada darytina ir įvertinus nutarties rezoliucinę dalį, kurioje aiškiai nurodoma, kad atsakovo R. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinamas iš dalies bei kad pakeičiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
25. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims. Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 152 straipsnio 2 dalis). Atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba dėl nutarties pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita sustabdo šių nutarčių vykdymą (CPK 152 straipsnio 3-4 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad ji vykdoma skubiai, todėl darytina išvada, kad ji vykdytina tik jai įsiteisėjus. Atitinkamai suinteresuotam asmeniui J. S. padavus atskirąjį skundą, nutarties pakeisti laikinąsias apsaugos priemones vykdymas sustojo.
27. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, 2021 m. gruodžio 26 d., t. y. dieną kuomet suinteresuotas asmuo R. B. pageidavo pasimatyti su sūnumi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarčiai esant apskųstai, joje nustatyta bendravimo tvarka neprivalėjo būti taikoma, J. S. neturėjo pareigos perduoti tėvui R. B. bendravimui šalių nepilnametį sūnų, o galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka.
28. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą, atsakovas R. B. bendrauja su vaiku P. B. metų lyginių savaičių savaitgaliais, penktadienį 17 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos (adresu: (duomenys neskelbtini)) ar po užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.
29. Vertinant, ar suinteresuotas asmuo J. S. nepažeidė bendravimo tvarkos, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi, atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. gruodžio 26 d. buvo sekmadienis ir papuolė į savaitgalio dienas. 2021 m. gruodžio 20-26 dienomis, buvo nelyginė 2021 metų savaitė (51 savaitė). Taigi šios savaitės savaitgalį (2021 m. gruodžio 25-26 dienomis) pagal 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nebuvo numatytas tėvo ir sūnaus bendravimas, o suinteresuotas asmuo J. S. nepažeidė teismo nutartimi patvirtintos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
31. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
suinteresuoto asmens (apelianto) R. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.