Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-10-06 · Administracinė byla Nr. eI2-2915-872/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-10-06Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-06
Bylos Nr.
eI2-2915-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01071-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Fausta Vitkienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos valstybė atstovaujama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2915-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01071-2021-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,dalyvaujant pareiškėjui M. K.,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. K.,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas), lygiomis dalimis 2 772 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. sausio 13 d. vykusiame konkurse į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas (toliau – Konkursas) užėmė pirmąją vietą. Valstybės tarnybos departamentas 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 27D-132 informavo lygių galimybių kontrolierę, kad į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas buvo atrinkti 2 daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai, ir pateikė jų duomenis. Pareiškėjo teigimu, 2021 m. vasario 3 d. turėjusio vykti į pareigas priimančio asmens, lygių galimybių kontrolierės A. S., pokalbio su pareiškėju pradžioje pareiškėjas pareiškė nušalinimą lygių galimybių kontrolierei nuo sprendimo priėmimo dėl tebesitęsiančių trijų teisminių ginčų, kuriuose pareiškėjas ginčija inter alia lygių galimybių kontrolierės A. S. atliktų veiksmų teisėtumą. Lygių galimybių kontrolierė atsisakė nusišalinti ir atlikti kitus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytus veiksmus, kurie turi būti atlikti kai pareiškiamas nušalinimas įstaigos vadovui. A. S. atsisakius atlikti privalomus veiksmus dėl nusišalinimo pareiškėjas paprašė sustabdyti Konkurso vykdymo procedūrą, kol bus išsiaiškinta ar A. S. turi nusišalinti ir, atsakydamas į A. S. klausimą ar dabar dalyvaus pokalbyje nurodė, kad neišsprendus nušalinimo klausimo pokalbyje nedalyvaus ir kreipsis į lygių galimybių kontrolierę, į pareigas priimantį asmenį, kad išspręstų kontrolierės nušalinimo klausimą.

Teigia, kad 2021 m. vasario 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas išspręsti lygių galimybių kontrolierės nušalinimo klausimą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2021 m. vasario 4 d. raštu kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, informuodama apie pareiškėjo atsisakymą dalyvauti pokalbyje ir prašydama pripažinti Konkursą neįvykusiu. Remdamasis 2021 m. vasario 4 d. lygių galimybių kontrolieriaus raštu Valstybės tarnybos departamentas 2021 m. vasario 8 d. VATIS paskelbė, kad Konkursas neįvyko. 2021 m. vasario 14 d. pareiškėjas raštu (reg. Nr. 27PS-63) kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, prašydamas panaikinti 2021 m. vasario 8 d. sprendimą pripažinti Konkursą neįvykusiu, tačiau Valstybės tarnybos departamentas 2021 m. kovo 3 d. raštu 27D-548 pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė bei atsisakė pateikti pareiškėjui duomenis, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą.

Pareiškėjo nuomone, lygių galimybių kontrolierei atsisakius atlikti privalomus veiksmus pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir Valstybės tarnybos departamentui nepagrįstai pripažinus Konkursą neįvykusiu bei atsisakius pateikti tokį sprendimą pagrindžiančius duomenis buvo pažeista pareiškėjui Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą.

Akcentuoja, kad vertinant Viešųjų ir privačių interesų įstatymo nuostatų sisteminį turinį, pareiškus nušalinimą įstaigos vadovui sprendimą dėl nušalinimo turi priimti šį vadovą į pareigas priimantis asmuo, šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos Seimas. Pats deklaruojantis asmuo, kuris yra įstaigos vadovas priimti sprendimo dėl savo paties nušalinimo negali. Lygių galimybių kontrolierė 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr.(1.4)S-49 informavo Valstybės tarnybos departamentą apie abejones dėl galimo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, tačiau nesiėmė jokių Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytų priemonių šioms abejonėms pašalinti ir nenusišalino bei nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl nusišalinimo nuo sprendimo priėmimo.

Nurodo, kad 2021 m. vasario 5 d. Seimo valdyba priėmė nutarimą, kad lygių galimybių kontrolierės nusišalinimas nuo sprendimo dėl pretendento pasirinkimo būtų tikslingas ir atidėjo tolesnį nušalinimo klausimo svarstymą kitam posėdžiui. Pareiškėjas nuosekliais veiksmais aiškiai parodė, kad nėra atsisakęs pretenduoti į Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas ir tik siekia užtikrinti konkurso procedūrų atitikimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimams.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko šiuos neteisėtus veiksmus: nesant teisinio pagrindo atsisakė Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo 2021 m. vasario 3 d. prašymą dėl lygių galimybių kontrolierės A. S. nušalinimo nuo dalyvavimo sprendimo priėmime konkurse į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas ir įstatymų nustatyta tvarka neišsprendė nušalinimo klausimo. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (konkrečiai šios įstaigos vadovė A. S.) pareiškėjo atžvilgiu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ priedo „Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 3.2 papunkčio reikalavimą, kad priimami sprendimai, organizuojant konkursą, atranką ar statuso atkūrimą, turi būti skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo įstatymui, valstybėms institucijoms ir pareigūnams principą ir 33 straipsnyje įtvirtintą teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Dėl veikimo priešingai įstatymų nuostatoms (atsisakant teisėtu būdu išspręsti prašymą dėl nušalinimo) pareiškėjas negalėjo realizuoti savo teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

Valstybės tarnybos departamentas atliko šiuos neteisėtus veiksmus: neinformavęs pareiškėjo ir nesuteikęs galimybės pareikšti savo poziciją bei neištyręs visų aplinkybių, susijusių su 2021 m. vasario 3 d. vykusiu pokalbiu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.4)S57 teiginių atitikimo faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų reikalavimams 2021 m. vasario 8 d. nepagrįstai ir neteisėtai priėmė administracinį sprendimą pripažinti Konkursą neįvykusiu, motyvuodamas šį sprendimą tariamu pareiškėjo atsisakymu toliau pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas. Taip pareiškėjui buvo apribota teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Taip pat šio Valstybės tarnybos departamento sprendimo pagrindu Lietuvos Respublikos Seimas nutraukė pareiškėjo prašymo nušalinti lygių galimybių kontrolierę A. S. nuo dalyvavimo sprendimo priėmimo konkurse procedūroje nagrinėjimą taip užkertant kelią tęsti konkursą. Be to, Valstybės tarnybos departamentas Viešojo administravimo 13 straipsnyje nustatyta tvarka nepranešė pareiškėjui apie 2021 m. vasario 8 d. priimtą administracinį sprendimą pripažinti konkursą neįvykusių ir nepateikė tokio sprendimo priėmimo motyvų, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę būti informuotam apie jo teisėms (teisei stoti į valstybės tarnybą) tiesioginį poveikį turinčius administracinius sprendimus.

Šalies argumentai

2021 m. vasario 15 d. pareiškėjui pateikus skundą, prašant panaikinti neteisėtą Valstybės tarnybos departamento 2021 m. vasario 8 d. sprendimą dėl konkurso pripažinimo neįvykusiu, Valstybės tarnybos departamentas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo, nesiaiškino jame nurodytų aplinkybių ir 2021 m. kovo 3 d. raštu 27D-548 pateikė pareiškėjui formalų ir nepagrįstą atsakymą, kuriuo nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, nenagrinėdamas pareiškėjo skundo iš esmės Valstybės tarnybos departamentas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principus, pareiškėjo teisę į teisėtą, išsamų ir objektyvų sprendimą. 2021 m. kovo 3 d. raštu 27D-548 Valstybės tarnybos departamentas, pažeisdamas pareiškėjo teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija garantuojama Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnyje, nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pateikti pareiškėjui su pareiškėjo su konkurso vykdymu susijusius dokumentus, kurių prašė pareiškėjas 2021 m. vasario 15 d. skunde.

2021 m. kovo 3 d. raštu 27D-758 Valstybės tarnybos departamentas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pareiškėjui pateikti su jo 2021 m. vasario 15 d. skundo nagrinėjimo eiga susijusią informaciją, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija garantuojama Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnyje ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir išsamumo principus

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės tarnybos departamento, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Valstybės tarnybos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog Valstybės tarnybos departamentas neinformavęs pareiškėjo ir nesuteikęs galimybės pareikšti savo poziciją bei neištyręs visų aplinkybių, susijusių su 2021 m. vasario 3 d. vykusiu pokalbiu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.4)S57 teiginių atitikimo faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų reikalavimams 2021 m. vasario 8 d. nepagrįstai ir neteisėtai priėmė administracinį sprendimą pripažinti konkursą į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas neįvykusiu, motyvuodamas šį sprendimą tariamu pareiškėjo atsisakymu toliau pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas ir pažymi, jog administracinį sprendimą dėl atrinktų pretendentų priėmimo / skyrimo procedūros vykdymo, nevykdymo, tęsimo, nutraukimo, priima į pareigas priimantis asmuo, t. y. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, o Valstybės tarnybos departamentas tik fiksuoja galutinį konkurso rezultatą (konkursas įvyko, konkursas atšauktas, konkursas neįvyko) ir ne Valstybės tarnybos departamentui tenka informavimo pareiga apie sprendimą, o į pareigas priimančiam asmeniui, ką ir padarė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – pareiškėją informuodama aukščiau minėtu 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. (20) PAK-80)S-7.

Nurodo, kad Valstybės tarnybos departamentas pagal kompetenciją neturi teisinio pagrindo atlikti tyrimo ir vertinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.4)S-57 teiginių atitikimo faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų reikalavimams. Pažymi, kad pareiškėjas, galėjo šį raštą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jeigu pareiškėjo manymu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.4)S-57 turinyje buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija. Valstybės tarnybos departamentas neturi jokių įgaliojimų tirti, vertinti kitų valstybės ir savivaldybės veiksmų ar neveikimo. Valstybės tarnybos departamentui šis raštas turi informacinio pobūdžio reikšmę, ir atsižvelgiant į rašto turinį Valstybės tarnybos departamentas atlieka atitinkamus procedūrinius, formalius veiksmus ir veikia tik Valstybės tarnybos departamentui teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose.

Teigia, kad Valstybės tarnybos departamentas 2021 m. vasario 15 d. gavo pareiškėjo raštą, kuriame pareiškėjas prašė pripažinti netekusiu galios Valstybės tarnybos departamento administracinį sprendimą pripažinti neįvykusiu 2021 m. sausio 13 d. įvykusį konkursą į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas nuo priėmimo momento, vadovaujantis Viešojo administravimo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir informuoti apie priimtus sprendimus, pateikti pareiškėjui visą informaciją susijusią su 2021 m. sausio 13 d. įvykusiu konkursu į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas, kuria disponuoja Valstybės tarnybos departamentas, įskaitant ir susirašinėjimą su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, bei dokumentus, kurių pagrindu konkursas pripažįstamas neįvykusiu. Nurodo, kad Valstybės tarnybos departamentas pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. 27D-548 pateikė pareiškėjui išsamų, motyvuotą atsakymą. Valstybės tarnybos departamentas informavo, pareiškėją, kad vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, (toliau – Aprašas) 62.11 papunkčiu, Aprašo 52³ punkte ir 53 punkto antrojoje pastraipoje nustatytais atvejais į pareigas priimantis asmuo nėra pateikęs prašymo pasiūlyti jam kitą (-us) pretendentą (-us), konkursas į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas laikomas neįvykusiu. Pripažinti netekusiu galios šį sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Akcentuoja, kad pareiškėjas negali prašyti suteikti jam dokumentus, kuriuose užfiksuoti kitų asmenų duomenys. Pareiškėjui buvo pateiktas konkurso į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas protokolo išrašas, kuriame matyti, kokį įvertinimą gavo pareiškėjas ir pagrįstai buvo nurodyta, kad susipažinti su garso įrašu jis gali Valstybės tarnybos departamente suderintu laiku ir nedarydamas kopijų. Valstybės tarnybos departamentas pareiškėjui pateikė duomenis apie konkursą tokia tvarka ir apimtimi, kokia yra nustatyta teisės aktuose.

Valstybės tarnybos departamentas pareiškėjui atsakymą į prašymą pateikė nurodydamas prašymo nagrinėjimui turėjusias įtakos aplinkybes, nurodydamas konkrečias teisės aktų nuostatas, nepraleisdamas teisės aktuose nustatytų terminų ir laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Valstybės tarnybos departamentas įgyvendindamas pareiškėjo teisę gauti duomenis, vadovavosi teisės aktuose nustatyta tvarka, nepažeidė pareiškėjo teisių gauti, susipažinti su Valstybės tarnybos departamente saugomais ir tvarkomais pareiškėjo asmens duomenimis ir pareiškėjo teigimas, kad Valstybės tarnybos departamentas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė suteikti pareiškėjui jo prašomą informaciją yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.

Teigia, kad Valstybės tarnybos departamentas organizuodamas ir vykdydamas konkursą į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių. Pareiškėjo atžvilgiu Valstybės tarnybos departamentas priėmė administracinį sprendimą, t. y. konkurso į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas pretendentų vertinimo komisijos protokolinį sprendimą dėl atrinktų į pareigas dviejų pretendentų, su šiuo sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas konkurso dieną balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo metu, taip pat 2021 m. kovo 6 d. gavo ir protokolo išrašą. Pareiškėjas pretendentų vertinimo komisijos protokolinio sprendimo neskundė ir neprašė jo pripažinti neteisėtu. Taip pat Valstybės tarnybos departamentas pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. 27D-548 pateikė pareiškėjui išsamų, motyvuotą atsakymą ir atitinkantį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Mano, kad pareiškėjas nepagrindė ir neturtinės žalos padarymo fakto ir aptariamu atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas niekaip nepagrindė patirtos neturtinės žalos. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pareiškėjas apsiribojo bendrais teiginiais ir visiškai neindividualizavo patirtos neturtinės žalos materialinės išraiškos, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Valstybės tarnybos departamentas, veikdamas jam teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neatliko. Valstybės tarnybos departamentas ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra dvi atskiros institucijos, veikiančios atskirai kiekvienai institucijai teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribose t. y. Valstybės tarnybos departamentas organizuoja centralizuotas atrankas, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Pareiškėjo atžvilgiu vykdė priėmimo į pareigas procedūrą. Valstybės tarnybos departamentas nesutinka su reikalavimu taikyti solidarią atsakomybę.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 str. 1 d. 7 punktą, lygių galimybių kontrolierius priima į pareigas ir atleidžia iš jų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. IX-1827 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų 11 punkto 6 ir 7 papunkčius, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pareigūnus (patarėjus) bei kitus darbuotojus į pareigas priima ir juos atleidžia iš pareigų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vadovaujantis lygių galimybių kontrolierius. Pažymi, kad tik lygių galimybių kontrolieriui suteikta teisė priimti Apraše „priimančiam į pareigas asmeniui“ numatytus sprendimus, t. y. sprendimus, susijusius su Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimu į darbą. Nurodo, kad Lygių galimybių įstatymo 16 str. 2 dalyje yra numatytas baigtinis atvejų, numatančių pareigas einančio lygių galimybių kontrolieriaus pavadavimo galimybę, sąrašas: kai lygių galimybių kontrolierius atostogauja; yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai; yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų. Tokiais atvejais, Seimo valdybos sprendimu lygių galimybių kontrolierių pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti, - Seimo kontrolierius.

Mano, jog pareiškėjo skunde nurodytu atveju lygių galimybių kontrolieriui nusišalinti, bei jo funkcijų vykdymą laikinai pavesti jį pavaduojančiam valstybės pareigūnui nebuvo teisinio pagrindo.

Pažymi, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikomos, kadangi pareiškėjas skunde nepateikė duomenų apie lygių galimybių kontrolieriaus ar kitų su Tarnyba susijusių asmenų galimus privačius interesus.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos jokios kliūtys dalyvauti Konkurse, o netgi priešingai - pareiškėjas buvo įvertintas aukščiausiu balu. Pareiškėjas savo valia atsisakė dalyvauti pokalbyje (Konkurse). Be to, pareiškėjo prielaida dėl galimo Lygių galimybių kontrolierės A. S. šališkumo pokalbio metu yra tik hipotetinė ir jokiu būdu negali būti laikytina savaime ribojančia pareiškėjo teises.

Teigia, kad pareiškėjo atžvilgiu tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tiek Valstybės tarnybos departamentas neteisėtų veiksmų neatliko, visus sprendimus priėmė neviršydami savo kompetencijos ribų, dėl to pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikia jokių neturtinę žalą pagrindžiančių duomenų, be to, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, galinčių sudaryti pagrindą neturtinės žalos kilimui.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo patikslintą skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2772 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo vertinimu, kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų.

Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 17 d. per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą VATIS Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė prašymą paskelbti konkursą į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas.

2020 m. lapkričio 27 d. Valstybės tarnybos departamentas paskelbė Konkursą Valstybės tarnybos departamento portale ir Valstybės žiniose (skelbimo Nr. 45935).

2021 m. sausio 13 d. Valstybės tarnybos departamentas organizavo Konkurso dalyvių centralizuotą atranką, kurioje dalyvavo ir pareiškėjas, kuris buvo įvertintas aukščiausiu balu iš atrankoje dalyvavusių kandidatų (7,93 balo).

2021 m. sausio 19 d. Valstybės tarnybos departamentas informavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą apie du Konkurso kandidatų vertinimo metu geriausiai įvertintus pretendentus.

2021 m. sausio 29 d. Lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-8 buvo sudaryta komisija pokalbiui su Konkurso pretendentais.

2021 m. vasario 3 d. vykusiame pokalbyje nuotoliniu būdu pareiškėjas pareiškė reikalavimą, jog Lygių galimybių kontrolierė A. S. nusišalintų nuo sprendimo dėl kandidato atrankos priėmimo dėl besitęsiančių teisminių ginčų tarp pareiškėjo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos. A. S. informavus pareiškėją, jog tokio reikalavimo įvykdyti neįmanoma dėl teisinio pagrindo tam nebuvimo, pareiškėjas atsisakė dalyvauti pokalbyje.

2021 m. vasario 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas išspręsti Lygių galimybių kontrolierės nušalinimo klausimą.

2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. (1.4)S-57 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba informavo Valstybės tarnybos departamentą apie pareiškėjo sprendimą pokalbyje nedalyvauti. Valstybės tarnybos departamentas 2021 m. vasario 8 d. per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą VATIS paskelbė, kad Konkursas neįvyko.

2021 m. vasario 5 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl Konkurso sustabdymo.

Atsakydama į šį prašymą, 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. (20)PAK-80)S-71 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba informavo pareiškėją apie 2021 m. vasario 8 d. priimtą sprendimą pripažinti Konkursą neįvykusiu.

Pareiškėjas 2021 m. vasario 14 d. raštu Nr. 27PS-63 kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, prašydamas pripažinti netekusiu galios Valstybės tarnybos departamento administracinį sprendimą, t. y. pripažinti neįvykusiu 2021 m. sausio 13 d. įvykusį konkursą į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas nuo priėmimo momento, vadovaujantis Viešojo administravimo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir informuoti apie priimtus sprendimus, pateikti Pareiškėjui visą informaciją susijusią su 2021 m. sausio 13 d. įvykusiu konkursu į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas, kuria disponuoja Valstybės tarnybos departamentas, įskaitant ir susirašinėjimą su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, bei dokumentus, kurių pagrindu konkursas pripažintas neįvykusiu.

Valstybės tarnybos departamentas 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. 27D-548 atsakė pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. S-2021-1215 nurodė, kad pareiškėjo 2021 m. vasario 3 d. raštas dėl Lygių galimybių kontrolierės A. S. nušalinimo buvo svarstomas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. vasario 4 d. posėdyje. Seimo valdyba šiame posėdyje nutarė pripažinti, kad lygių galimybių kontrolierės A. S. nusišalinimas nuo tarnybinių pareigų atlikimo priimant sprendimą dėl asmens priėmimo į Lygių galimybių kontrolieriaus Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas yra tikslingas, tačiau sprendimą dėl lygių galimybių kontrolierės A. S. nušalinimo nuo tarnybinių pareigų atlikimo priimant sprendimą dėl asmens priėmimo į Lygių galimybių kontrolieriaus Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas nutarė priimti kitame Seimo valdybos posėdyje.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimą (nebuvimą) paprastai byloje siekiama nustatyti pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galimai neteisėtų Valstybės tarnybos departamento ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiksmų.

Teigia, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog nesant teisinio pagrindo atsisakė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo 2021 m. vasario 3 d. prašymą dėl lygių galimybių kontrolierės A. S. nušalinimo nuo dalyvavimo sprendimo priėmime konkurse į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas ir įstatymų nustatyta tvarka neišsprendė nušalinimo klausimo.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą, lygių galimybių kontrolierius vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas.

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai lygių galimybių kontrolierius atostogauja, yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti, – Seimo kontrolierius.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodydamas, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba privalėjo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo 2021 m. vasario 3 d. prašymą dėl lygių galimybių kontrolierės nušalinimo, teismui nepateikia jokių duomenų apie tai, jog lygių galimybių kontrolierė turėjo privačių interesų su pareiškėju, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje: kad lygių galimybių kontrolierė buvo suinteresuota asmenine turtine ar neturtine nauda, buvo lygių galimybių kontrolierės moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas atliekant tarnybines pareigas, taigi, teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Nors pareiškėjas nurodo, jog lygių galimybių kontrolierė yra šališka pareiškėjo atžvilgiu, nes vyksta teisminiai ginčai su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos jokios kliūtys dalyvauti Konkurse, pareiškėjas jame buvo įvertintas aukščiausiu balu, o pareiškėjo teiginys, jog pokalbio metu lygių galimybių kontrolierė bus šališka laikytinas hipotetiniu.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei paminėtas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad valstybė, atstovaujama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, jokių galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, kaip ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pareiškėjo teigimu Valstybės tarnybos departamento neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog Valstybės tarnybos departamentas neinformavęs pareiškėjo ir nesuteikęs galimybės pareikšti savo poziciją bei neištyręs visų aplinkybių, susijusių su 2021 m. vasario 3 d. vykusiu pokalbiu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.4)S57 teiginių atitikimo faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų reikalavimams, 2021 m. vasario 8 d. nepagrįstai ir neteisėtai priėmė administracinį sprendimą pripažinti Konkursą neįvykusiu, motyvuodamas šį sprendimą tariamu pareiškėjo atsisakymu toliau pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas.

Aprašo 62.11. punkte numatyta, jog konkursas, atranka ar statuso atkūrimas laikomas neįvykusiu, kai Aprašo 52³ punkte ir 53 punkto antrojoje pastraipoje nustatytais atvejais į pareigas priimantis asmuo nėra pateikęs prašymo pasiūlyti jam kitą (-us) pretendentą (-us) arba pateikus šį prašymą nėra pretendentų, kurie Aprašo 52³ punkte nustatyta tvarka galėtų būti pasiūlyti.

Pagal Aprašo 53 punktą, į pareigas priimantis asmuo per 10 darbo dienų nuo informacijos apie Valstybės tarnybos departamento pasiūlytus 2 pretendentus į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas gavimo įstaigoje dienos su šiais pretendentais organizuoja pokalbį, motyvuotu rašytiniu sprendimu pasirenka vieną iš jų ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo motyvuoto rašytinio sprendimo dėl pasiūlytų pretendentų priėmimo dienos raštu informuoja Valstybės tarnybos departamentą ir pasiūlytus 2 pretendentus į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas. Jeigu į pareigas priimančiam asmeniui Valstybės tarnybos departamento pasiūlyti 2 pretendentai į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas arba vienas iš jų atsisako dalyvauti šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytame pokalbyje ir toliau pretenduoti į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas, į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios aplinkybės paaiškėjimo dienos raštu apie tai informuoja Valstybės tarnybos departamentą. Valstybės tarnybos departamentas, gavęs šią informaciją, mutatis mutandis atlieka Aprašo 52³ punkte nurodytus veiksmus, jeigu yra gautas į pareigas priimančio asmens prašymas pateikti kitą (-us) iš eilės pretendentą (-us), surinkusį (-ius) ne mažiau kaip 6 balus.

Nagrinėjamu atveju Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. (1.4)S-57, vadovaudamasi Aprašo 53 punkto antrąja pastraipa, informavo Valstybės tarnybos departamentą apie pareiškėjo sprendimą pokalbyje nedalyvauti. Taip pat informavo, kad nesinaudos Aprašo 52³ punkte ir 53 punkto antrojoje pastraipoje nustatytais atvejais į pareigas priimančiam asmeniui suteikta teise pateikti prašymą pasiūlyti jam kitą (-us) pretendentą (-us). Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-983 „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo” patvirtintų nuostatų 9.1 punkte nustatyta, kad Valstybės tarnybos departamentas centralizuotai organizuoja konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas. Taigi, Valstybės tarnybos departamento paskirtis organizuojant ir vykdant konkursus – atrinkti tinkamiausius pretendentus, ir Valstybės tarnybos departamentui teisės aktais nėra suteikta jokių įgaliojimų dalyvauti atrinkto pretendento priėmimo į valstybės tarnybą procedūroje. Administracinį sprendimą dėl atrinktų pretendentų priėmimo / skyrimo procedūros vykdymo, nevykdymo, tęsimo, nutraukimo, priima į pareigas priimantis asmuo, t. y. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, o Valstybės tarnybos departamentas tik fiksuoja galutinį konkurso rezultatą (konkursas įvyko, konkursas atšauktas, konkursas neįvyko). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintini nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentai dėl Valstybės tarnybos departamento 2021 m. vasario 8 d. administracinio sprendimo pripažinti Konkursą neįvykusiu.

Dėl pareiškėjo argumento, kad Valstybės tarnybos departamentas nepranešė pareiškėjui apie 2021 m. vasario 8 d. priimtą sprendimą pripažinti Konkursą neįvykusiu ir nepateikė tokio sprendimo priėmimo motyvų, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę būti informuotam apie jo teisėms (teisei stoti į valstybės tarnybą) tiesioginį poveikį turinčius administracinius sprendimus teismas pažymi, jog, kaip jau buvo minėta aukščiau, administracinį sprendimą dėl Konkurso pripažinimo neįvykusiu priėmė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, todėl ne Valstybės tarnybos departamentui tenka informavimo pareiga apie sprendimą, o į pareigas priimančiam asmeniui, ką ir padarė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – pareiškėją informuodama 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. (20) PAK-80)S-7.

Nesutiktina su pareiškėjo patikslinto skundo argumentu, jog Valstybės tarnybos departamentas neištyrė visų aplinkybių, susijusių su 2021 m. vasario 3 d. vykusiu pokalbiu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.4)S57 teiginių atitikimo faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų reikalavimams ir pažymėtina, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme Valstybės tarnybos departamento statusas, teisės ir funkcijos, tarp jų ir šio įstatymo ir su šiuo įstatymu susijusių teisės aktų priežiūros vykdymas, neįtvirtinti.

Vidaus reikalų ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-983 patvirtinti Valstybės tarnybos departamento nuostatai, pagal kuriuos Valstybės tarnybos departamento nuostatus, Valstybės tarnybos departamentas vykdo dvi pagrindines funkcijas – organizuoja ir vykdo centralizuotus konkursus (atrankas) į valstybės tarnautojų pareigas bei konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo (Nuostatų 9.1, 9.3 punktai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog Valstybės tarnybos departamentas, kaip neturi jokių įgaliojimų tirti, vertinti kitų valstybės ir savivaldybės veiksmų ar neveikimo, taip pat Valstybės tarnybos departamentas pagal kompetenciją neturi teisinio pagrindo atlikti tyrimo ir vertinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.4)S-57 teiginių atitikimo faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 4 d. raštą Nr. (1.4)S-57 galėjo skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2021 m. vasario 15 d. jam pateikus skundą, Valstybės tarnybos departamentas 2021 m. kovo 3 d. raštu 27D-548 pateikė pareiškėjui formalų ir nepagrįstą atsakymą, kuriuo nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat nurodo, kad 2021 m. kovo 3 d. raštu 27D-548 Valstybės tarnybos departamentas, pažeisdamas pareiškėjo teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija garantuojama Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnyje, nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pateikti pareiškėjui su pareiškėjo su konkurso vykdymo susijusius dokumentus, kurių prašė pareiškėjas 2021 m. vasario 15 d. skunde.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu pareiškėjas prašo dokumentų, kurių tam tikra dalis priklauso dokumentams, nustatytiems šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, teikiama tik ta dokumentų dalis, kuri nėra nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas nėra suderinamas su norminiais teisės aktais, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu.

Aprašo 58 punkte nustatyta, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami.

Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtintu Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarkos aprašu 24.1 papunktis nustato, kad susipažinimas su pretendentų vertinimo komisijoje protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis galimas iš karto pasibaigus pretendentų vertinimui komisijoje arba Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Pretendentų spręstų testų ir raštu atliktų užduočių kopijos neišduodamos. Susipažinimas su pretendentų į Valstybės tarnybos departamento darbuotojo pareigas testo žodžiu skaitmeniniu garso įrašu, kompleksinio vertinimo pusiau struktūruoto interviu ir žodžiu atliekamų praktinių užduočių skaitmeniniu garso įrašu, pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Susipažinimą organizuoja Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atsakingi už konkretaus kompleksinio vertinimo organizavimą arba konkretaus pretendentų vertinimo komisijos sekretorius (jiems nesant – kiti įgalioti Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai arba darbuotojai). Valstybės tarnybos departamento patalpoje, kurioje vyksta iš anksto suderintu laiku asmens susipažinimas su protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis, garso arba garso ir vaizdo įrašais, privalo būti ir stebėti susipažinimo procesą susipažinimą organizavęs Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas arba darbuotojas. Susipažinimo metu asmeniui draudžiama daryti garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoti kitas technines priemones. Pastebėjus, kad asmuo daro garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoja kitas technines priemones, asmens susipažinimas nutraukiamas ir Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojo arba darbuotojo akivaizdoje asmuo turi sunaikinti padarytus įrašus, kopijas, užrašus, techninėmis priemonėmis užfiksuotą informaciją.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą teismas pažymi, jog pareiškėjas, negali prašyti suteikti jam dokumentus, kuriuose užfiksuoti kitų asmenų asmens duomenys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui buvo pateiktas konkurso į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigas protokolo išrašas, kuriame matyti, kokį įvertinimą gavo pareiškėjas ir buvo nurodyta, kad susipažinti su garso įrašu jis gali Valstybės tarnybos departamente suderintu laiku ir nedarydamas kopijų, taigi, teismo vertinimu, Valstybės tarnybos departamentas pareiškėjui pateikė duomenis apie konkursą tokia tvarka ir apimtimi, kokia yra nustatyta teisės aktuose.

Dėl pareiškėjo patikslinto skundo argumento, jog Valstybės tarnybos departamentas 2021 m. kovo 3 d. raštu 27D-548 pateikė pareiškėjui formalų ir nepagrįstą atsakymą, pažymėtina, jog iš aukščiau minėto rašto turinio matyti, jog Valstybės tarnybos departamentas pareiškėjui atsakymą į prašymą pateikė nurodydamas prašymo nagrinėjimui turėjusias įtakos aplinkybes, rėmėsi konkrečiomis teisės aktų nuostatomis (Aprašo 62.11 papunkčiu, Aprašo 52³ ir 53 punktais) nepraleisdamas teisės aktuose nustatytų terminų ir laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl aukščiau nurodyti pareiškėjo patikslinto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei paminėtas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad valstybė, atstovaujama Valstybės tarnybos departamento ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, jokių galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, kaip ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė