- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- eI3-4772-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02814-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Asmenybės ugdymo kultūros centras“, VšĮ "Asmenybės ugdymo centras"
- Trečiasis asmuo
- viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros, Lietuvos Respublikos finansų ministerija
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo, .Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „Asmenybės ugdymo kultūros centras“ atstovams D. Š. ir P. G.,
atsakovės (skundą teikiančios institucijos) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovams Mariui Jakubauskui ir Tomui Gedminui,
trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovei Laurai Namajuškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skundą pareiškėjai viešajai įstaigai „Asmenybės ugdymo kultūros centrui“ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Švietimo ministerija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 21R-571(AG-495/03-2020) (toliau – ir Sprendimas 2) ir palikti galioti Švietimo ministerijos priimtą skundžiamą įsakymą.
Nurodo, kad Komisija 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 21R-130(AG-17/07-2019) (toliau – ir Sprendimas 1) iš dalies patenkino pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Asmenybės ugdymo kultūros centras“ skundą – panaikino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. V-987 „Dėl finansavimo neskyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.1.3-CPVA-K-723 „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas““ (toliau – ir Įsakymas 1) dalį bei įpareigojo Švietimo ministeriją iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjos projekto „Neformaliojo vaikų švietimo centro (duomenys neskelbtini); 2K modernizavimas ir pritaikymas neformaliojo vaikų švietimo veikloms“ (toliau – ir Projektas) finansavimo teisės aktų nustatyta tvarka ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad Komisija neįpareigojo Švietimo ministerijos priimti konkretaus sprendimo; Sprendime 1 konstatuota, kad Švietimo ministerija nesprendė klausimo dėl rezervinių projektų sąrašo sudarymo, tad Įsakymas 1 yra nemotyvuotas. Įgyvendindamas Komisijos Sprendimą 1, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras (toliau – ir švietimo ministras), be kita ko, 2019 m. gegužės 27 d. priėmė įsakymą Nr. V-641 „Dėl projektų, pateiktų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.1.3-CPVA-K-723 „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“, įtraukimo į rezervinių projektų sąrašus“ ir jo 1 priede pareiškėjos projektą įtraukė į rezervinių projektų sąrašą kartu su kitais projektais, kuriems nepakako lėšų. Tačiau pažymi, kad Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų investicijų koordinavimo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė) 2019 m. gruodžio 6 d., be kita ko, nusprendė, kad priemonės 09.1.3-CPVA-K-723 „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“ (toliau – ir Priemonė) projektai, kurie įtraukti į rezervinių projektų sąrašą, nebus finansuojami, įskaitant ir pareiškėjos Projektą, motyvuojant tuo, kad yra didesnis poreikis ir svarba finansuoti kitus projektus, kuriems trūksta finansavimo. Atsižvelgdamas į tai, švietimo ministras 2020 m. sausio 20 d. priėmė įsakymą Nr. V-71 „Dėl finansavimo neskyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.1.3-CPVA-K-723 „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“ (toliau – ir Įsakymas 2), kuriuo nuspręsta pareiškėjos projekto, kaip ir visų kitų rezervinių projektų sąraše esančių projektų, nefinansuoti. Dėl šio įsakymo pareiškėja pateikė skundą Komisijai. Komisija, jį išnagrinėjusi, priėmė Sprendimą 2 patenkinti skundą iš dalies. Nurodo, kad pareiškėja skunde klaidingai ir siaurai aiškino Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), 154 punktą. Nurodo, kad atsakovė, net ir sudariusi rezervinių projektų sąrašą, turi teisę jame nurodytų projektų nefinansuoti, priešingu atveju Švietimo ministerija būtų ribojama savo pačios sprendimų ir, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių buvo priimtas rezervinis projektų sąrašas, ji negalėtų pakeisti sprendimo. Dargi pažymi, kad pareiškėja neįvertino aplinkybių, jog Darbo grupė, kurios viena iš pagrindinių funkcijų – koordinuoti veiksmų programos uždavinių, priskirtų Švietimo ministerijai administruoti, ir pagal juos finansuojamų priemonių planavimą ir įgyvendinimą, 2019 m. gruodžio 6 d. posėdyje priėmė atitinkamus sprendimus dėl rezervinių projektų sąrašo. Akcentuoja, kad Administravimo taisyklių 156 punkte nėra įtvirtinta Švietimo ministerijos pareiga rezervinių projektų atžvilgiu atlikti pakartotinį projektų tinkamumo vertinimą po 6 mėnesių nuo rezervinio projektų sąrašo sudarymo tuo atveju, jeigu ji priima sprendimą nefinansuoti rezervinio sąrašo projektų; pažymi, kad tokia pareiga gali kilti VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – ir Agentūra). Taip pat nesutinka su Komisijos nuomone, kad atsakovės priimtas Įsakymas 2 buvo nemotyvuotas. Be to, Sprendime 2 nėra detaliai argumentuota dėl pareiškėjos skunde ir Švietimo ministerijos atsiliepime Komisijai išdėstytų motyvų lėšų perskirstymo teisėtumo klausimu, nors, kaip pažymi, atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą tam skyrė atskirą dalį „Dėl lėšų perskirstymo“. Taigi, nors Komisija Sprendime 2 konstatavo, kad atsakovei nesvarsčius pareiškėjos paraiškos Nr. 09.1.3-CPVA-K-723-01-0002 (toliau – ir Paraiška) buvo pažeistas jos teisėtų lūkesčių principas, tačiau nurodo, kad nėra aišku, kaip konkrečiai jis buvo pažeistas, tad mano, kad Komisijos skundžiamas sprendimas yra neišsamus ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja VšĮ „Asmenybės ugdymo kultūros centras“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą, nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad, visų pirma, Švietimo ministerija nėra pateikusi Darbo grupės protokolo, kuriame buvo nuspręsta nefinansuoti Priemonės projektų, įtrauktų į rezervinių projektų sąrašą. Taip pat teigia, kad Švietimo ministerija iki šiol nėra pateikusi jokių oficialių duomenų, patvirtinančių, kad Priemonėje visi nustatyti rodikliai ir iškelti tikslai jau yra pasiekti bei viršyti, todėl daugiau projektų finansuoti nėra poreikio. Taip pat nėra pateikta ir jokių faktinių įrodymų, jog likusias lėšas, kurių trūksta, tikslinga skirti priemonei 09.1.3-CPVA-V-704 „Švietimo prieinamumo didinimas“ tam, kad būtų prisidedama prie uždavinio „Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą“ įgyvendinti ir rodikliams pasiekti. Nurodo, kad atsakovė, perskirstydama vienos priemonės lėšas į kitą, negali remtis tik deklaratyviais argumentais, nepateikdama jokių faktinių įrodymų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2020 m. birželio 11 d. skunde dėl Įsakymo 2 Komisijai pateikė oficialius duomenis iš ES struktūrinių investicijų portalo, kur Švietimo ministerijos pateikta informacija nesutampa su oficialia 2007–2013 ES struktūrinių investicijų portale skelbiama informacija, į kurią atsakovė nieko nepakomentavo. Pažymi, kad ES struktūrinių investicijų portale nurodoma, jog pareiškėjos prašomai finansuoti Priemonei, kuriai pateiktas Projektas, iš gautų 66 paraiškų pasirašytos tik 48, o vietoje prašomo 14 mln. Eur finansavimo suteiktas tik 10 mln. Eur finansavimas. Be to, priemonei 09.1.3-CPVA-V-704 „Švietimo prieinamumo didinimas“, oficialiais duomenimis, skirta beveik dvigubai didesnis finansavimas, negu buvo prašoma pareiškėjų, t. y. vietoj paprašytų 26 mln. Eur skirta net 48 mln. Eur, taip pat iš 7 gautų paraiškų visos yra pasirašytos. Nors Švietimo ministerija teigia, kad pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas šioje situacijoje nėra pažeidžiamas, tačiau mano, jog yra priešingai. Nurodo, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog pareiškėja skunde klaidingai aiškina Administravimo taisyklių 154 punktą, kadangi ji skunde apie šio punkto taikymą (netaikymą) nepasisako, taip pat ir Komisija savo Sprendime 2 Administravimo taisyklių 154 punkto taikymo klausimo nekelia. Nurodo, kad Švietimo ministerijos išsakyti teiginiai skunde teismui prieštarauja anksčiau viešai išsakytai pozicijai, kad rezervinių projektų sąrašas nebuvo tvirtinamas, nes nebuvo planuojama ateityje finansuoti nurodytų įsakyme projektų. Kadangi pareiškėjos projektas 2019 m. gegužės 27 d. įtrauktas į rezervinių projektų sąrašą, mano, kad atsakovė nusprendė, jog ateityje bus galimybių šiam kvietimui teikti paraiškas skirti papildomai lėšų ir prieš priimdama sprendimą dėl į rezervinį projektų sąrašą įtraukto projekto finansavimo, jei yra aplinkybių, darančių įtaką sprendimui dėl projekto finansavimo, ji turėjo kreiptis į įgyvendinančiąją instituciją, kad ši patikrintų, ar nepasikeitė projekto įgyvendinimo sąlygos, dėl kurių šio projekto nebūtų galima įgyvendinti viso. Teigia, kad, pareiškėjai 2018 m. gegužės 31 d. Agentūrai pateikus Paraišką, įvertinus pirmojo kvietimo projektų paraiškas ir projektams skyrus finansavimą, liko sutaupyta ir nepanaudota apie 250 000 Eur. Tam, kad būtų skirtas ES fondų finansavimas pareiškėjos Projektui, pirmojo kvietimo biudžete pritrūko 52 400 Eur, todėl pareiškėja pasiūlė naudoti didesnį nuosavą įnašą ir paprašė mažesnio finansavimo, t. y. pareiškėja pasiūlė vietoje planuotų 57 600 Eur prisidėti didesniu įnašu – 110 000 Eur. Taigi, nurodo, kad pareiškėjos projektui įgyvendinti lėšų pakako ir pirmojo kvietimo metu, o pagal visus tris tos pačios Priemonės kvietimus liko nepaskirstyta 1 196 637,37 Eur. Mano, kad atsakovė tik deklaratyviai įgyvendino Komisijos Sprendimą 1, sudarydama rezervinių projektų sąrašą, kurio sudarymas nieko nelėmė, be to, po rezervinio projektų sąrašo sudarymo nebuvo svarstoma ir apskritai ieškoma projekto finansavimo galimybių, nebuvo laikomasi administracinių procedūrų ir iš naujo įvertintas projekto tinkamumas. Pažymi, kad sutinka su Komisijos tiek Sprendime 1, tiek Sprendime 2 išdėstyta pozicija.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka su atsakovės skundu, prašo jį patenkinti ir palikti galioti Švietimo ministerijos priimtą sprendimą dėl projekto nefinansavimo.
Nurodo, kad Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), nustato 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės sistemos institucijų ir kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą (toliau – ir Veiksmų programa), funkcijas, atsakomybes ir teises. Pažymi, kad ES struktūrinių fondų svetainėje www.esinvesticijos.lt paskelbus 1-ąjį kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Priemonę Agentūra atliko pareiškėjos pateiktos Projekto paraiškos, paraiškos kodas Nr. 09.1.3-CPVA-K-723-01-0002, vertinimą. Pareiškėjos pateikta patikslinta Paraiška projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu įvertinta teigiamai pagal visus iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamiems projektams taikomus bendruosius reikalavimus ir specialiuosius projektų atrankos kriterijus su išlyga; Projekto tinkamumo vertinimo metu nustatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, t. y. 360 000 Eur, ir didžiausias galimas skirti Projektui finansavimo lėšų dydis, t. y. 302 400 Eur. Nurodo, kad 1-ajam kvietimui teikti paraiškas projektams finansuoti iš viso numatyta skirti 1 448 100 Eur Europos regioninės plėtros fondo lėšų, o atrinktų projektų ataskaitoje pagal šį kvietimą teikti paraiškas rekomenduota paskirstyti projektams lėšų suma buvo 1 198 919,88 Eur; projektams nepaskirstytų kvietimui teikti paraiškas skirtų lėšų sumos likučio, t. y. 249 180,12 Eur, nepakako prioriteto tvarka išreitinguotos pareiškėjos Paraiškai finansuoti. Pažymi, kad paraiškų vertinimo pabaigoje iki atrinktų projektų ataskaitos pateikimo Švietimo ministerijai Agentūra organizavo konkurso būdu gautų Priemonės projektų paraiškų baigiamąjį vertinimo aptarimą. Teigia, kad Priemonės projektų paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo darbo grupės protokoliniu sprendimu pritarta paraiškų vertinimo rezultatams, tačiau akcentuoja, kad aptarime, be atsakovės ir įgyvendinančiosios institucijos atstovų, stebėtojų teisėmis dalyvauja vadovaujančiosios institucijos, ekonominių ir socialinių partnerių, kitų institucijų ir įstaigų atstovai. Švietimo ministerija priimtame ginčijamame sprendime dėl Projekto nefinansavimo pagrindimui nurodė atrinktų projektų ataskaitą, Priemonės projektų paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo darbo grupės protokolinį sprendimą, Darbo grupės protokolą, o jų buvimas užtikrina skaidrų sprendimų dėl ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo priėmimą. Pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Agentūra mano, kad Komisija, priimdama sprendimą, neanalizavo visų Švietimo ministerijos priimto ginčijamo sprendimo dokumentų turinio.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka su atsakovės skundu, prašo jį patenkinti ir panaikinti Komisijos Sprendimą 2.
Nurodo, kad Komisija netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrindė savo sprendimo motyvų, neįsigilino į ES fondų lėšų ir valstybės biudžeto lėšų administravimo ir naudojimo teisinį reguliavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, administruojant ES fondų lėšas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, iš dalies patenkindama pareiškėjos skundą. Pažymi, kad pritaria ir palaiko Švietimo ministerijos skunde nurodytus argumentus ir išvadas dėl Administravimo taisyklių 155–156 punktų taikymo. Atsižvelgdama į tai, jog atsakovė išsamiai išdėstė nuomonę dėl minėtų punktų taikymo, kuri sutampa su Finansų ministerijos nuomone, Finansų ministerija nesikartos ir nepasisakys dėl nurodytų Administravimo taisyklių punktų taikymo.
5. Pareiškėja VšĮ „Asmenybės ugdymo kultūros centras“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
6. Teismo posėdyje atsakovės Švietimo ministerijos atstovai palaikė skundą ir prašė jį patenkinti.
Pareiškėjos VšĮ „Asmenybės ugdymo kultūros centro“ atstovai nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros atstovė sutiko su skundu ir prašė jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 21R-571(AG-495/03-2020), kuriuo panaikintas Švietimo ministerijos 2020 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. V-71 „Dėl finansavimo neskyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.1.3-CPVA-K-723 „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Byloje nustatyta, kad pareiškėja VšĮ „Asmenybės ugdymo kultūros centras“ 2018 m. gegužės 31 d. pateikė Agentūrai Paraišką pagal Priemonę. Projekto tikslas – atnaujinti ir praplėsti neformaliojo vaikų švietimo erdves, modernizuojant ir pritaikant neformaliajam švietimui pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); K2. Iš viso projekto suma yra 360 000 Eur, iš šios sumos 302 400 Eur sudaro prašomos skirti lėšos, 57 600 Eur – pareiškėjos nuosavos lėšos.
Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė patikslintą Paraišką, ji Agentūros buvo įvertinta teigiamai.
9. Tačiau pareiškėjos Projektas pagal reitingavimą liko pirmas už brūkšnio, kuriam nepakako numatytų finansuoti lėšų (pirmajame kvietime). Pirmojo kvietimo likutis – 249 180,12 Eur; o pareiškėjos Projekto finansuojamo ES fondų lėšomis poreikis, minėta, buvo 302 400 Eur. Šios aplinkybės byloje neginčijamai nustatytos, dėl jų ginčo nėra.
Pažymėtina, kad šioje Priemonėje iš viso buvo trys kvietimai. Per visus Priemonės kvietimus liko iš viso 9 pripažinti tinkamais finansavimui projektai, kuriems lėšų nepakako, jų poreikis buvo 1 507 774,53 Eur, o po kvietimų liko nepaskirstyta 1 196 637,37 Eur.
10. 2018 m. spalio 15 d. pareiškėja pateikė prašymą Švietimo ministerijai padidinti pirmajam kvietimui skirtą finansavimo sumą; įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinį Projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, kurio metu būtų pakoreguota Projekto suma, bei skirti pareiškėjos Projektui numatytas likusias lėšas, o trūkstamą finansavimo sumą pareiškėja siekė užtikrinti nuosavomis lėšomis.
11. Švietimo ministerija rašte Nr. SR-4485 „Atsakymas į prašymą skirti sutaupytas kvietimo ES fondų lėšas neformaliojo ugdymo centro modernizavimui Klaipėdoje“ pareiškėjai nurodė, kad dėl nagrinėjamų skundų dar nėra galutinai užbaigtas projektų vertinimo procesas atskirų projektų atžvilgiu ir ji negali priimti sprendimo dėl atrinktų tinkamų finansuoti projektų, kuriems finansuoti neužteko numatyto Priemonės kvietimų lėšų limito; taip pat nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. vykusiame 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ Priemonės projektų paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo darbo grupės posėdyje nebuvo priimtas sprendimas padidinti pirmojo kvietimo lėšų limitą ar siūlyti teigiamai įvertintų projektų pareiškėjams, kuriems neužteko kvietimo lėšų limito, įgyvendinti projektus esant mažesniam finansavimui.
12. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė Įsakymą 1, kuriuo neskyrė finansavimo pareiškėjos Projektui ir kitiems projektams, kurių paraiškos buvo įvertintos tinkamomis finansuoti, nes neužteko numatytų lėšų.
13. Pareiškėja 2019 m. sausio 3 d. pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti anksčiau minėtą 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymą (jo dalį).
14. Komisija 2019 m. vasario 18 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies ir: 1) panaikintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio 6 d. Įsakymo 1 priedo lentelės 1 punktas dėl pareiškėjos Projekto nefinansavimo; 2) Švietimo ministerija įpareigota iš naujo svarstyti pareiškėjos Projekto finansavimo klausimą ir priimti teisės aktų nustatytą sprendimą. Kitą skundo dalį atmetė.
Kaip matyti iš Komisijos Sprendimo 1, ji, panaikindama minėto įsakymo dalį, iš esmės konstatavo, kad įsakymas yra nemotyvuotas, nes Švietimo ministerija nesvarstė klausimo dėl rezervinio projektų sąrašo sudarymo.
15. Švietimo ministras 2019 m. gegužės 27 d. priėmė įsakymą Nr. V-641 „Dėl projektų, pateiktų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.1.3-CPVA-K-723 „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“, įtraukimo į rezervinių projektų sąrašus“, kuriuo 1 priede pareiškėjos Projektą įtraukė į rezervinių projektų sąrašą, kartu su kitais projektais, kuriems nepakako lėšų.
16. Darbo grupė 2019 m. gruodžio 6 d., be kita ko, nusprendė siūlyti nefinansuoti Priemonės projektų, kurie įtraukti į rezervinių projektų sąrašą, įskaitant ir pareiškėjos Projektą (posėdžio protokolo 4 klausimas). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad Priemonės veiksmų programos veiklos priežiūros plane visi nustatyti rodikliai yra pasiekti ir viršyti, tad daugiau šioje Priemonėje projektų finansuoti nėra poreikio; akcentuota, kad likusias lėšas tikslinga perkelti į prioritetinę švietimo prieinamumo didinimo sritį, t. y. lėšas, kurių trūksta, skirti priemonei 09.1.3-CPVA-V-704 „Švietimo prieinamumo didinimas“, kad būtų prisidedama prie uždavinio „Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą“ įgyvendinti ir rodikliams pasiekti.
17. Švietimo ministras, be kita ko, atsižvelgdamas ir į Darbo grupės išvadas, 2020 m. sausio 20 d. priėmė Įsakymą 2, kuriuo nusprendė neskirti finansavimo šio įsakymo priede nurodytiems projektams, įtrauktiems į rezervinių projektų sąrašą, įskaitant ir pareiškėjos VšĮ „Asmenybės ugdymo kultūros centras“ Projektą.
18. Pareiškėja 2020 m. birželio 11 d. pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Įsakymą 2 ir įpareigoti Švietimo ministeriją priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjos Projektui būtų skirtas finansavimas.
19. Komisija 2020 m. liepos 20 d. priėmė Sprendimą 2 patenkinti pareiškėjos skundą iš dalies ir: 1) panaikinti švietimo ministro 2020 m. sausio 20 d. Įsakymą 2; 2) įpareigoti Švietimo ministeriją priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą rezervacinių projektų sąraše esančiam VšĮ „Asmenybės ugdymo kultūros centras“ projektui „Neformaliojo vaikų švietimo centro (duomenys neskelbtini); 2K modernizavimas ir pritaikymas neformaliojo vaikų švietimo veikloms“ skirti finansavimą programos įgyvendinimo priemonės Nr. 09.1.3-CPVA-K-723 „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“ projektų finansavimo kvietimui (-ams) paskirtomis lėšomis. Kitą skundo dalį atmetė.
20. Atsakovė Švietimo ministerija nesutinka su Komisijos Sprendimu 2 ir skundžia jį teismui.
21. Teismas, įvertinęs Komisijos Sprendimą 2, jame išdėstytus motyvus ir visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad minėtas skundžiamas Komisijos sprendimas (jo dalis) yra akivaizdžiai nepagrįstas.
21.1. Visų pirma, Komisijos sprendime 2 iš esmės konstatuota, kad, remiantis Administravimo taisyklių 156 punktu, įgyvendinančioji institucija gali, o jei nuo sprendimo įtraukti projektą į rezervinį projektų sąrašą praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, turi iš naujo atlikti šio projekto tinkamumo finansuoti vertinimą; kadangi nuo pareiškėjos įtraukimo į rezervinių projektų sąrašą buvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai, Švietimo ministerija, iš naujo neatlikusi pareiškėjos Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo, pažeidė minėtų taisyklių 156 punkto reikalavimus.
Tačiau su tokiais argumentais teismas sutikti negali.
Administravimo taisyklių 156 punkte nustatyta, kad prieš priimdama sprendimą dėl į rezervinį projektų sąrašą įtraukto projekto finansavimo, jei yra aplinkybių, darančių įtaką sprendimui dėl projekto finansavimo, ministerija turi kreiptis į įgyvendinančiąją instituciją, kad ji patikrintų, ar nepasikeitė projekto įgyvendinimo sąlygos, dėl kurių šio projekto nebūtų galima įgyvendinti. Tokiu atveju įgyvendinančioji institucija gali, o jei nuo sprendimo įtraukti projektą į rezervinių projektų sąrašą praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, turi iš naujo atlikti šio projekto tinkamumo finansuoti vertinimą.
Įvertinęs minėtame Administravimo taisyklių 156 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas visiškai sutinka su Švietimo ministerijos aiškinimu, kad, pirma, nuo sprendimo įtraukti projektą į rezervinių projektų sąrašą praėjus daugiau nei 6 mėnesiams pareiga iš naujo atlikti šio projekto tinkamumo finansuoti vertinimą tenka ne Švietimo ministerijai, kaip visiškai nepagrįstai teigia Komisija, bet įgyvendinančiai institucijai – šiuo atveju Agentūrai (Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 2.20, 9.2.4, 9.2.5 punktai, LR Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 528, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, 3.1.2.1 punktas). Antra, Agentūrai minėta pareiga, t. y. nuo sprendimo įtraukti projektą į rezervinių projektų sąrašą praėjus daugiau nei 6 mėnesiams iš naujo atlikti šio projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, kyla tik tuo atveju, jeigu Švietimo ministerija ketina projektą finansuoti (Administravimo taisyklių 156 punkte aiškiai įtvirtinta – „prieš priimdama sprendimą dėl į rezervinį projektų sąrašą įtraukto projekto finansavimo“). O jeigu vadovaujanti institucija neketina to daryti, kaip nagrinėjamu atveju Švietimo ministerija, kuri priėmė Sprendimą 2, be kita ko, neskirti finansavimo pareiškėjos Projektui, tad jai jokia pareiga kreiptis į Agentūrą dėl pareiškėjos Projekto, įtraukto į rezervinių projektų sąrašą, naujo vertinimo atlikimo nebuvo atsiradusi. Švietimo ministerija šiuo aspektu jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Administravimo taisyklių 156 punktą aiškinant kitaip, susiklostytų teisiškai ydinga situacija, kai vadovaujanti institucija dėl ilgiau nei 6 mėnesius rezerviniuose sąrašuose esančių projektų, kurių nuspręstų nefinansuoti dėl kitų priežasčių, formaliai turėtų kreiptis į Agentūrą dėl naujo projekto tinkamumo finansuoti vertinimo, nors toks vertinimas, minėta, vadovaujančiai institucijai nusprendus projekto nefinansuoti dėl kitų priežasčių, visiškai neturėtų jokios teisinės reikšmės. Tokiu atveju beprasmiškai ir neracionaliai būtų švaistomas institucijų darbo laikas ir valstybės lėšos.
21.2. Iš to išplaukia visiškai nepagrįstas ir kitas formalus Komisijos argumentas, kad Švietimo ministerija, nesvarsčiusi pareiškėjos Projekto, pažeidė jos teisėtų lūkesčių principą.
Beje, iš šio formalaus ir netikslaus Komisijos teiginio net nėra aišku, ką ji turi omenyje nurodydama, kad Ministerija nesvarstė pareiškėjos Projekto, t. y. ar Švietimo ministerija turėjo atlikti pareiškėjos Projekto naują tinkamumo finansuoti vertinimą pagal Administravimo taisyklių 156 punktą (tačiau dėl tokių argumentų nepagrįstumo teismas jau pasisakė šio sprendimo 21.1 punkte), ar turėjo būti priimtas pareiškėjai palankus sprendimas dėl to, kad tai, jog pareiškėjos Projektas įtrauktas į rezervinių projektų sąrašą, lėmė teisėtą lūkestį ateityje gauti finansavimą. Tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad sistemiškai vertinant Administravimo taisyklių 154.4 ir 155 punktų nuostatas yra akivaizdu, jog į rezervinių projektų sąrašą įrašytiems projektams nėra garantuotas finansavimas ateityje; vadovaujančioji institucija, šiuo atveju Švietimo ministerija, turi teisę priimti sprendimą esant 155 punkte nustatytoms sąlygoms ir šių projektų nefinansuoti. Tai reiškia, kad projektų įrašymas į rezervinių projektų sąrašą automatiškai negarantuoja finansavimo ateityje, taip pat pareiškėjams neatsiranda ir teisėtas lūkestis tokį finansavimą ateityje gauti. Taigi, kadangi tokio sprendimo priėmimu (t. y. projekto įrašymu į rezervinių projektų sąrašą) pareiškėjams nėra sukuriamas teisėtas lūkestis ateityje gauti garantuotą finansavimą, tad nėra ir jokio pagrindo, neskyrus finansavimo, kalbėti apie teisėtų lūkesčio principo pažeidimą.
21.3. Komisija Sprendime 2 dar nurodė, kad švietimo ministro Įsakymas 2 yra visiškai nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.
Tačiau ir su tokiu Komisijos teiginiu teismas negali sutikti.
Priimant skundžiamą sprendimą galiojusios VAĮ redakcijos (t. y. įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; to paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (šiuo metu galiojančioje VAĮ redakcijoje (t. y. įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimai, keliami administraciniam sprendimui, įtvirtinti 10 straipsnio 5 dalyje, tačiau jie iš esmės atitinka ankstesnę VAĮ 8 straipsnio redakciją).
Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2014-03-25 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-822-800/2013; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-2003/2012, LVAT biuletenis Nr. 24, 2012, 364–377 p.). Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie šio akto. Individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014; 2015 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015; ir kt.).
Kaip matyti iš švietimo ministro Įsakymo 2, jo įžanginės dalies, kurį panaikino Komisija, jis yra priimtas nurodant, kad buvo vadovautasi ne tik atitinkamais teisės aktais ir jų nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į: 1) Agentūros direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2018/8-195 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.1.3-CPVA-K-723 priemonės „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“ projektų paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo darbo grupės sudarymo“ sudarytos projektų paraiškų baigiamojo vertinimo rezultatų aptarimo darbo grupės 2018 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 1 nutariamąją dalį; 2) Agentūros 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 2018/2-5229 pateiktas atrinktų projektų ataskaitas; 3) Darbo grupės 2019 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolą Nr. ESPKD26-1. Tad šie dokumentai laikytini Įsakymo 2 sudėtine (motyvuojamąja) dalimi. Tačiau Komisija konstatuodama, kad Įsakymas 2 yra visiškai nemotyvuotas, iš esmės neanalizavo minėtų dokumentų ir juose pateiktos informacijos. Tad ir Komisijos išvada dėl neva nemotyvuoto švietimo ministro sprendimo yra nepagrįsta.
21.4. Teismas dar pažymi, kad Įsakymu 2 buvo nuspręsta neskirti finansavimo net tik pareiškėjos Projektui, bet ir kitų asmenų projektams, kurie buvo įtraukti į rezervinių projektų sąrašą. Tad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nusprendusi panaikinti ne Įsakymo 2 dalį, kuri susijusi tik su pareiškėja, bet visą Įsakymą 2, kuris susijęs ir su kitais asmenimis, iš esmės viršijo savo kompetenciją, t. y. veikė ultra vires (už įgalinimo ribų).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisijos Sprendimas 2, kuriuo panaikintas švietimo ministro Įsakymas 2, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors Švietimo ministerija prašo panaikinti visą Komisijos Sprendimą 2, tačiau realiai ji skundžia ir jai neigiamas teisines pasekmes sukelia tik dalis minėto sprendimo, t. y. ta dalis, kuria buvo panaikintas Įsakymas 2; o Sprendimo 2 dalis, kuria pareiškėjos skundas buvo atmestas, atsakovės teisių ir interesų nepažeidžia. Tad skundas patenkintinas iš dalies, panaikinta tik dalis minėto Komisijos sprendimo.
23. Pareiškėja VšĮ „Asmenybės ugdymo kultūros centras“ atsiliepime dar pateikė tam tikrus motyvus dėl Įsakymo 2 neteisėtumo ir nepagrįstumo, tačiau teismas jų nepripažįsta pagrįstais.
23.1. Pareiškėja teigia, kad Įsakymas 2 buvo grindžiamas Darbo grupės 2019 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolu, kuris nebuvo pateiktas Komisijai, tad pareiškėja negalėjo su juo susipažinti. Tačiau iš Komisijos išreikalautos medžiagos matyti, kad Komisijai minėtas Darbo grupės posėdžio protokolas buvo pateiktas, jis yra byloje, tad pareiškėja be didesnių sunkumų su šiuo protokolu galėjo susipažinti.
23.2. Pareiškėja teigia, kad, pritrūkus finansavimo lėšų (trūko 52 400 Eur), ji pasiūlė naudoti didesnį nuosavą įnašą, t. y. vietoj planuotų 57 600 Eur prisidėti 110 000 Eur įnašu; dėl to prašoma finansavimo suma sumažėtų nuo 302 400 Eur iki 250 000 Eur. Tačiau pareiškėja tokiai siūlomai galimybei pagrįsti nenurodė jokios teisės normos.
Teismas įvertinęs ginčo santykiui taikytiną teisinį reguliavimą pažymi, kad nei Administravimo taisyklės, nei kiti teisės aktai tokios galimybės neįtvirtina, jog, pareiškėjui pritrūkus finansavimo lėšų pagal pateiktą paraišką, kaip nagrinėjamu atveju, įgyvendinančioji ar vadovaujančioji institucija galėtų leisti įgyvendinti projektą koreguojant finansavimo ir nuosavo įnašo santykį. Viešojoje teisėje galioja principas „leidžiama tik tai, kas nustatyta ir leidžiama teisės aktuose“. Tad bet koks viešojo administravimo subjekto veikimas ne pagal teisės aktų reikalavimus ir leidimus yra jo kompetencijos viršijimas, t. y. veikimas neteisėtai. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas Administravimo taisyklių 5.1 papunktyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas.
23.3. Kiti pareiškėjos motyvai yra arba teisiškai nereikšmingi, arba jie iš esmės išnagrinėti kituose šio sprendimo punktuose, vertinant Komisijos Sprendimo 2 ir švietimo ministro Įsakymo 2 teisėtumą ir pagrįstumą.
24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad, minėta, pareiškėjos Projektas pagal reitingavimą liko pirmas už brūkšnio, nes jam nepakako numatytų finansuoti lėšų (pirmajame kvietime). Pirmojo kvietimo likutis – 249 180,12 Eur; o pareiškėjos Projekto finansuojamo ES fondų lėšomis poreikis buvo 302 400 Eur. Tad pareiškėjos teisėtas lūkestis gauti finansavimą per pirmąjį kvietimą numatytoms skirti lėšoms ir pasibaigė. Nors per Priemonės visus tris kvietimus projektams nepaskirstytų lėšų sumos likutis buvo iš viso 1 196 637,37 Eur, tačiau tai nereiškia, kad į šias lėšas pareiškėja buvo įgijusi teisėtą lūkestį ar bet kuris kitas paraiškos teikėjas, kurio projektas buvo pripažintas tinkamu, iš pirmojo, antrojo ar trečiojo kvietimų. Pastebėtina, kad projektų, kurie buvo pripažinti finansuotini, bet jiems neužteko lėšų pagal kiekvieną iš kvietimų atskirai, iš viso buvo 9.
Neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos Projektas ir kitų asmenų projektai, kurie buvo pripažinti tinkamais finansuoti bei kuriems pagal Priemonės atskirus kvietimus nepakako lėšų, buvo įtraukti į rezervinių projektų sąrašus ir galėjo dar tikėtis ateityje finansavimo savo projektams, tačiau tai buvo tik galimybė, o ne teisėtas lūkestis. Tačiau švietimo ministras, naudodamasis savo diskrecijos teise, Įsakymu 2 nusprendė neskirti finansavimo šio įsakymo priede nurodytiems projektams, įtrauktiems į rezervinių projektų sąrašą, įskaitant ir pareiškėjos Projektą. Švietimo ministerija, atsižvelgdama į didesnį lėšų poreikį kitoje priemonėje, nusprendė šias lėšas perskirstyti, t. y. lėšų likučius perkelti iš 09.1.3.-CPVA-K-723 priemonės į 09.1.3-CPVA-V-704 priemonę; ši valia buvo įgyvendinta švietimo ministro 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V-503.
Teismas pažymi, kad Švietimo ministerijos teisė perskirstyti lėšas tarp priemonių nustatyta 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090, 139.2 papunktyje. Atsakovė būtent ir priėmė Įsakymą 2 dėl to, kad lėšų likučius iš Priemonės trijų kvietimų galėtų perkelti į prioritetinio poreikio 09.1.3-CPVA-V-704 priemonę. Atsakovė, naudodamasi savo diskrecijos teise teisės aktų reikalavimų ir principų, ribojančių diskrecijos teisės laisvę, nepažeidė. Įsakymas 2 yra motyvuotas ir pagrįstas prioriteto poreikiu bei tai, kad Priemonės veiksmų programos veikos priežiūros plane visi nustatyti rodikliai yra pasiekti ir viršyti.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės skundo dalis dėl Komisijos Sprendimo 2, kuriuo buvo panaikintas Įsakymas 2 ir Švietimo ministerija įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, yra pagrįstas, tad jis patenkinamas. Taigi, yra pagrindas Komisijos Sprendimo 2 dalį, kuria panaikintas Įsakymas 2, panaikinti, paliekant galioti švietimo ministro Įsakymą 2. Kita skundo dalis atmetama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 21R-571(AG-495/03-2020) dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. V-71 „Dėl finansavimo neskyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.1.3-CPVA-K-723 „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“ bei įpareigota Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija priimti atitinkamą sprendimą.
Palikti galioti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. V-71 „Dėl finansavimo neskyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę 09.1.3-CPVA-K-723 „Nevalstybinių neformaliojo švietimo erdvių, valstybinių ir nevalstybinių mokyklų modernizavimas“.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.