- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1466-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01241-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė, apeliantė) 2022 m. birželio 30 d. ieškiniu (CBP-12270) prašė priteisti iš atsakovo J. M. (toliau – ir atsakovas) 340,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 153 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotojas) ir atsakovas J. M. (nuomininkas) 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-024589, kuria atsakovui 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Huawei-P40 Lite 5G, 128 GB, Dual-6HH6R20525002456. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti nuomos mokestį kas mėnesį po 30,99 Eur sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, įmokų nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo, daikto negrąžino. Pagal 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido ieškovei UBA „Legal Balance“. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. birželio 16 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė pranešimą, informuojantį apie pradinio kreditoriaus pasikeitimą ir atsakovo pareigą įvykdyti prievolę ieškovei, kartu išsiuntė reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. vasario 18 d. atsakovui išsiųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešime apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą nesumokėjo įsiskolinimo, ieškovei liko skolingas 340,89 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos. Pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties bendrosiose sąlygose šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško nurodytos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė, kaip naujoji kreditorė, mažina sutartimi nustatytą delspinigių dydį nuo 0,5 iki 0,25 proc. už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 dienų pagal kiekvieną įmoką. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 153 Eur delspinigių
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 340,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 30,68 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (371,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 19 Eur žyminio mokesčio ir 182,06 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 340,89 Eur negrąžinto nuomos mokesčio priteisimo, nes atsakovas sutartinės prievolės neįvykdė.
6. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes sudarant sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, be to, įstatymas numato, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų, sprendė, kad prašomi priteisti 0,25 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – ir VKĮ) nustatytus netesybų dydžius, ir delspinigius sumažino iki 30,68 Eur.
7. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, teismas iš jo priteisė 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
8. Ieškinį tenkinus iš dalies (75,23 procentai), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 19 Eur žyminio mokesčio ir 182,06 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 1 d. apeliaciniu skundu (DOK-97803) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo 153 Eur delspinigių. Atitinkamai pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijų teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jei pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito santykiai iki VKĮ ir iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XLIII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimų įsigaliojimo (iki 2011 m. balandžio 1 d.).
1.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, visiškai neatsižvelgė į atsakovo elgesį – sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – už 180 dienų, sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,25 proc.
1.3. Nustačius, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkinamas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti pakeista, ieškovei priteisiant visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. lapkričio 30 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. BK-024589 sąlygos dėl netesybų (delspinigių) sąžiningumo atsakovo atžvilgiu. Nors atsakovas procese išliko pasyvus, dėl ko byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino apeliantės prašomas priteisti sutartines netesybas (sutartyje nustatyta 0,5 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos; ieškinyje prašoma priteisti 0,25 procentų už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 dienų pagal kiekvieną įmoką) kaip neproporcingas ir nesąžiningas bei jas sumažino, šį ieškinio reikalavimą patenkindamas iš dalies.
12. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad egzistuoja visi vartojimo teisinių santykių požymiai: pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ yra verslininkė, o atsakovas yra fizinis asmuo, sutartį sudaręs ne dėl ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti apeliantės prašomas taikyti sutartines sąlygas.
13. Iš skundžiamo sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo vertino vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio VKĮ bei jame įtvirtintų specialių ribojimų kredito davėjui į sutartį su vartotoju įtraukti tam tikras sąlygas kontekste. Nesutikdama su tokia pozicija, apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo kvalifikuoti atsakovą ir pradinę kreditorę UAB „Be kredito“ siejusį teisinį santykį, konstatuojant, kad tai ne vartojimo kreditas, o nuoma. Kaip matyti iš apeliantės byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ su atsakovu 2020 m. lapkričio 30 d. sudaryta sutartis įvardinta kaip nuomos sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovui 12 mėnesių terminui išnuomojamas kilnojamasis daiktas – Huawei-P40 Lite 5G, 128 GB, Dual-6HH6R20525002456, atsakovas įsipareigoja visą sutarties laikotarpį mokėti kas mėnesį 30,99 Eur dydžio nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
14. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Taigi, vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
15. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. lapkričio 30 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą apeliantė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
16. Pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. lapkričio 30 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
17. Nutarties 16 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turi teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
18. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šios nutarties 16-17 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. 2020 m. lapkričio 30 d. sutartis sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. 2021 m. birželio 11 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria UAB „Be kredito“ perleido apeliantei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal 2020 m. lapkričio 30 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi apeliantė. Byloje nedalyvaujant pradinei kreditorei UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
19. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
20. Dėl kitų apeliantės apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.