Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BP G. C.“ ieškinį atsakovui V. Č. (V. Č.), dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 31 d. tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BP G. C.“ (buvęs pavadinimas – UAB „Driadė“) ir atsakovo V. Č. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 007. Darbo sutarties 1 punkte nurodyta, kad atsakovas bus įdarbintas darbų vadovo pareigose ir atsakovui mokėtinas 560,00 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Darbo sutarties 4 punkte pažymėta, kad atsakovas įsipareigojo dirbti 40 valandų per savaitę, 5 darbo dienas per savaitę (t. 1, e. b. l. 40-43). 2018 m. spalio 31 d. UAB „BP G. C.“ direktoriaus įsakymu dėl V. Č. komandiruotės į Norvegiją Nr. K007, atsakovui buvo pavesta vykti į komandiruotę Norvegijoje, kurios tikslas – užsakovo BP GROUP NORGE AS pavestų darbų atlikimas, komandiruotės terminas - nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. Įsakyme nurodyta atsakovui išmokėti dienpinigius už įsakyme nurodytą dienų skaičių, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės galiojančius nuostatus, atsižvelgiant į darbuotojo darbo sutartį (t. 1, e. b. l. 55). 2018 m. lapkričio 13 d., 19 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. pranešimais BP GROUP NORGE AS direktorius T. V. informavo ieškovę, kad atsakovo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 21 d., statybos objekte, kuriame atsakovas turėjo atlikti jam pavestus darbus, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė atsakovui ketino įteikti 2018 m. lapkričio 14 d. prašymą dėl pasiaiškinimo pateikimo, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas iki 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovei pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymo dėl pasiaiškinimo pateikimo atsakovui įteikti nepavyko. 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl V. Č. neatvykimo į darbą nurodyta, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 21 d. buvo informuota apie tai, jog atsakovas neatvyko į darbą ir neatliko jam pavestų darbų, ko pagrindu, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovui įrašytos pravaikštos. Ieškovė, remdamasi 2018 m. lapkričio 21 d. užsakovo BP GROUP NORGE AS direktoriaus T. V. pranešimu (pretenzija) dėl darbuotojų neatvykimo į darbą be pateisinamų priežasčių, 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymu dėl darbuotojų atleidimo Nr. 013, už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsakovą kartu su kitais darbuotojais – A. B., R. K., A. Š., M. P., S. Z. ir G. Z., atleido iš darbo (t. 1, e. b. l. 60-61).

5. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė darbo laiko apskaitos dokumentus, kuriuose yra nurodyta, kad atsakovas V. Č. dirbo šiomis dienomis: 2018 m. lapkričio 7 d., nuo 8.30 val. iki 15 val., viso 6 val.; 2018 m. lapkričio 8 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val.; 2018 m. lapkričio 9 d., nuo 7.00 val. iki 13 val., viso 6 val.; 2018 m. lapkričio 12 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val.; 2018 m. lapkričio 13 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val.; 2018 m. lapkričio 14 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val.; 2018 m. lapkričio 15 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val.; 2018 m. lapkričio 16 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val. Atsakovo pateikti darbo laiko apskaitos dokumentai yra patvirtinti atsakovo ir statybos darbų vadovo, organizavusio darbus objekte parašais (t. 1, e. b. l. 90-91). Objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog darbo laiko apskaitos dokumentuose pateikta informacija yra neatitinkanti tikrovės, byloje nėra. Atsakovas teismui pateikė susirašinėjimą SMS žinutėmis su, kaip teigia atsakovas, UAB „BP G. C.“ personalo vadovo pareigas einančiu asmeniu - E. J., o taip pat ir susirašinėjimą SMS žinutėmis su BP GROUP NORGE AS direktoriumi T. V.. Iš prieš tai minėtų žinučių matyti, kad atsakovas E. J. ir T. V. informuoja, jog darbo objektas nėra paruoštas darbų atlikimui, objekte nėra įrankių. Atsakovas, taip pat SMS žinutėmis minėtiems asmenims pateikė įrankių, reikalingų darbų atlikimui, sąrašą (t. 1, e. b. l. 86-89, 92-100). Iš atsakovo į bylą pateiktų SMS žinučių nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 18 d. BP GROUP NORGE AS direktorius T. V. informavo atsakovą, apie tai, jog kitos dienos ryte pastarasis atskris į Oslo miestą, kreipdamasis į atsakovą nurodė jam kitą dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d. nevykti į darbą, o atvykti pasiimti T. V. iš oro uosto ir parašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo (t. 1, e. b . l. 107). Atsakovas į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. foto nuotraukas, kuriose atsakovas užfiksuotas darbo metu darbo vietoje dirbantis jam pavestus darbus (t. 1, e. b. l. 101-106). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ieškovei pateikė 2018 m. lapkričio 21 d. pretenziją, kuria reikalavo kuo skubiau įgyvendinti Darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pretenzija ieškovei išsiųsta elektroniniu paštu, ieškovės elektroninio pašto adresu (t. 1, e. b. l. 108-109). 2019 m. lapkričio 22 d. pareiškimu – raginimu, atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovę, siekdamas paraginti ieškovę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (t. 1, e. b. l. 111-112).

6. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu liudytojas R. K. nurodė, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje „BP G. C.“ dirbo staliaus pareigose kartu su atsakovu dirbo Norvegijoje. Šį faktą patvirtina ir byloje esantys duomenys. Liudytojas patvirtino, kad atvykus į Norvegiją darbininkų apgyvendinimui patalpos buvo visiškai neparuoštos, pažymėjo, kad objektas, kuriame liudytojas su atsakovu dirbo, darbui buvo neparuoštas, ieškovė neaprūpino darbininkų darbo įrankiais, o taip pat ir leidimais dirbti statybos objektuose. Ieškovė darbuotojams pažadėjo po pirmosios darbo savaitės pervesti avansus, bet šio, kaip ir kitų darbo sutartimis prisiimtų savo įsipareigojimų ieškovė neįvykdė.

7. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kilusius ginčus yra pažymėta, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams. <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus visapusiškai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, būtina atsižvelgti i bylos specifiką. Įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairiu dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Darbdavys, tvarkydamas įmones dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir, atitinkamai, nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Į šia darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareiga šalims (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-877-555/2013).

9. Teismui įvertinus ir išanalizavus bylos šalių pateiktus argumentus ir juos patvirtinančius įrodomuosius dokumentus, nustatyta, kad šalių į bylą pateikti įrodymai yra prieštaringi. Atsakovas savo argumentus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įrodinėja darbo laiko apskaitos dokumentais, kurie patvirtina, kad atsakovas V. Č. dirbo šiomis dienomis: 2018 m. lapkričio 7 d., nuo 8.30 val. iki 15 val., viso 6 val.; 2018 m. lapkričio 8 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val.; 2018 m. lapkričio 9 d., nuo 7.00 val. iki 13 val., viso 6 val.; 2018 m. lapkričio 12 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val.; 2018 m. lapkričio 13 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val.; 2018 m. lapkričio 14 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val.; 2018 m. lapkričio 15 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val.; 2018 m. lapkričio 16 d., nuo 7.00 val. iki 17.00 val., viso 9 val., taip pat, trumposiomis SMS žinutėmis, kurios patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovas nedirbo, dėl ne nuo atsakovo valios priklausančių priežasčių, o BP GROUP NORGE AS direktoriaus T. V. paliepimu. Atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų pagrįstumą, tikrumą ir ryšį su kitais atsakovo pateiktais įrodymais patvirtina ir į bylą pateiktos foto nuotraukos, bei liudytojo R. K. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. Pažymėtina, kad ieškovė savo ieškinio argumentus grindžia tik ieškovės ir įmonės, su kuria bendradarbiauja ieškovė - BP GROUP NORGE AS direktoriaus T. V., pateiktais dokumentais. Teismas sutinka su K. S. nurodytais pastebėjimais, jog ieškovė darbų objekte jokio savo atstovo neturėjo. Ieškovė, priimdama sprendimus dėl ją ir atsakovą siejusių darbo teisinių santykių ,rėmėsi išskirtinai tik BP GROUP NORGE AS direktoriaus T. V., kuris nė nebuvo ieškovės darbuotojas, pateiktais pranešimais ir nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad BP GROUP NORGE AS, yra UAB „BP G. C.“ užsakovas, pripažintina, kad šias įmones siejo turtiniai santykiai ir įsipareigojimai, todėl darytina pagrįsta išvada, kad T. V. galėjo turėti finansinį suinteresuotumą teigti, jog ieškovės darbuotojai objekte nedirba ir nevykdo jiems priskirtų pareigų. Laikytini nepatikimais ieškovės pateikti T. V. pranešimai, kuriuose jis nurodo, kad atsakovas tam tikromis dienomis nedirbo objekte, kadangi pats T. V. dar 2018 m. lapkričio 18 d. SMS žinute atsakovui nurodė kitą dieną nevykti į darbą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal komandiruotės įsakymą, atsakovas darbą turėjo pradėti 2018 m. lapkričio 5 d., tuo tarpu byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dokumentai patvirtina, kad pravaikštos atsakovui neaišku kokiu pagrindu fiksuotos nuo 2018 m. lapkričio 2 d. (t. 2, e. b. l. 44). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės į bylą pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl laikytini nepatikimais. Konstatuotina, kad ieškovė, šioje konkrečioje situacijoje, būdama darbdaviu turėjo galimybę visapusiškai disponuoti tik darbdaviui palankiais duomenimis ir dokumentais ir į bylą savo nuožiūra pateikė duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jai ir, atitinkamai, nenaudingi darbuotojui – atsakovui.

Dėl darbo sutarties nutraukimo

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą - šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir panašiai. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. Kovo 28 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019). Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 58 straipsnį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena iš jų yra reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatymo reikalavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).

12. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė atsakovui pravaikštas fiksavo remdamasi išskirtinai T. V., kuris ginčo laikotarpiu nebuvo ieškovės darbuotojas, atsakingas už darbininkų priežiūrą ir kontrolę, pranešimais, kurie pripažinti nepatikimais. Prašymą dėl pasiaiškinimo pateikimo ieškovė atsakovui bandė įteikti per T. V., nepavykus įteikti prašymo, ieškovė jokių kitų veiksmų nebesiėmė ir, vadovaudamasi DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą atleido atsakovą iš darbo. Ieškovės pastangos atsakovui įteikti prieš tai minėtą prašymą dėl pasiaiškinimo pateikimo vertintinos kaip minimalios, konstatuotina, kad ieškovė nesiekė išsiaiškinti realios susidariusios situacijos, nesiėmė jokių veiksmų patikrinti ar T. V. nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė turėjo galimybę su atsakovu susisiekti telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė bandė susisiekti su atsakovu kitomis jai prieinamomis priemonėmis ar kitais būdais išsiaiškinti su atsakovu dėl susidariusios padėties. Ieškovė, gavusi atsakovo pretenzijas ir raginimus, aiškiai matydama susidariusią padėtį, pasyviai reagavo ir niekaip neatsakė į atsakovo prašymus.

13. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad ieškovė, būdama stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, turėdama DK 58 straipsnyje apibrėžtą ir teismų praktikoje išplėtotą pareigą atsakovą informuoti apie susidariusią padėtį ir atsakovui skirtas pravaikštas, bei atsakovui įteikti prašymą dėl pasiaiškinimo pateikimo, šių savo pareigų tinkamai nevykdė. Pažymėtina, kad ieškovės į bylą pateikti dokumentai ir šiuose dokumentuose pateikti duomenys apie atsakovo pravaikštas, kaip jau buvo pasisakyta 9 punkte laikytini nepatikimais. Tuo tarpu atsakovo į bylą pateikti dokumentai – darbo apskaitos dokumentai, trumposios SMS žinutės su ieškovės atstovu, personalo vadovu E. J. ir T. V., foto nuotraukos, bei liudytojo R. K. parodymai, patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d., buvo darbo vietoje ir atliko jam pavestas užduotis.

14. Teismas sutinka su K. S. nurodytais argumentais, jog UAB „BP G. C.“ Darbo sutarties pagrindu vykdydama darbdavio pareigas, privalėjo atsakingai išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su atsakovo galimai padarytu šiurkščių darbo pareigų pažeidimu, ir nepriimti sprendimo detaliai ir tiksliai neišsiaiškinusi galimai atlikto darbo pareigų pažeidimo priežasčių ir aplinkybių. Be to, tą aplinkybę, kad ieškovė yra linkusi nesilaikyti jai, kaip darbdaviui darbo kodekse numatytų nuostatų ir iš Darbo sutarties ir jos priedų kylančių įsipareigojimų, įrodo atsakovo bei liudytojo bylos nagrinėjimo metu duoti žodiniai paaiškinimai, bei į bylą pateiktos SMS žinutės. Šie įrodymai, taip pat patvirtina, kad ieškovė nevykdė Darbo sutarties priedo Nr. 1, 1 punkte nustatytos pareigos - darbuotojui sudaryti saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, 4.2. punkte – laiku, iki pavedamo darbo pradžios supažindinti darbuotojus su būsima užduotimi ir užtikrinti darbo sąlygas, būtinas pavedimui tinkamai atlikti.

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, turėdama pareigą tinkamai įvertinti atsakovo galimai padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pobūdį, esmę, aplinkybes, priežastis ir kitas pažeidimui reikšmingas aplinkybes, to nepadarė ir rėmėsi tik vieno asmens T. V. pranešimais, kurie pripažinti nepatikimais, bei į tai, kad atsakovo pateikti dokumentai ir liudytojo parodymai patvirtina atsakovo tinkamą darbo pareigų, kylančiu iš Darbo sutarties, įvykdymą, darytina išvada, kad ieškovė be jokio teisinio pagrindo atsakovui skyrė pravaikštas ir nepagrįstai bei neteisėtai atleido atsakovą iš darbo dėl darbuotojo kaltės, tuo netinkamai įgyvendindama DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto įtvirtintą nuostatą. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jas patvirtinantiems įrodymams ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. DGKS-6825 kaip pagrįstą ir teisėtą nėra jokio pagrindo naikinti, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

16. Pažymėtina, kad ginčo Sprendime Komisija išsamiai pasisakė ir nustatė darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų dydžius, išmokų atsakovo naudai mokėjimo terminus. Šalys darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų dydžių ir mokėjimo terminų byloje neginčijo, todėl teismas dėl šių aplinkybių sprendime išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 179,23 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BP G. C.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 179,23 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikai, bylinėjimosi išlaidas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.