- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 1-122-537/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys (pirm.)
- Nukentėjusysis
- R. D., E. D.
- Kaltinamasis
- H. S.
Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorui S. S., nukentėjusiesiems R. D. ir E. D., jų atstovui advokatui K. G., kaltinamojo gynėjui ir civilinio atsakovo atstovui advokatui R. B., civilinio atsakovo atstovui J. S., vertėjai L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
H. S., gimęs (duomenys neskelbtini), baltarusis, Baltarusijos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis privačioje unitarinėje transporto bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. S., vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 9.00 val., Kalvarijos savivaldybėje, kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 86,944 kilometre, H. S., neatsargiai vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FH 4x2 T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kogel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 134 p. (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 01 19 iki 2014 10 11) reikalavimus, t.y., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino eismo intensyvumo, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kelyje atsiradus kliūčiai – dešinėje eismo juostoje, stovinčiai transporto priemonių kolonai, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, laiku jo nesustabdė, dėl ko atsitrenkė į priekyje, ta pačia eismo juosta važiavusio ir sustojusio automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. D., kėbulo galinę dalį. Dėl smūgio šis automobilis, veikiamas inercinės jėgos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Mercedes B. A. 918“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuojamo R. A., kėbulo galinę dalį, o šis automobilis, veikiamas inercijos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Huyndai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuojamo A. G., kėbulo galinę dalį. O šis automobilis, veikiamas inercijos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , puspriekabės „Schmitz SKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuojamo M. K., galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. D., kuriam buvo padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymas ir šio automobilio keleivė R. D., kuriai taip pat padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamas H. S. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, jog 2014 m. rugsėjo 6 d., ryte, važiavo automobiliu „DAF“ su kroviniu iš Baltarusijos link Lenkijos, vyko į Vokietiją. Staiga priekyje sustojo automobilių kolona. Jis prarado koncentraciją, kadangi vežė 22 tonų svorio krovinį, laiku nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „Citroen Xsara“. Prieš stabdant, važiavo 75-80 km/h greičiu. Automobilių kolona buvo priversta stabdyti dėl priekyje sustojusio raudonos spalvos automobilio „VW Golf“ . Eismo įvykio metu buvo sužalotas ir jis pats, kadangi stabdymo metu, nutrūkus krovinio tvirtinimo diržams, į automobilio kabiną įlėkė armatūra. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiųjų atsiprašė. Paaiškino, jog augina du nepilnamečius vaikus: 5 metų amžiaus dukrą, kuri neįgali nuo vaikystės ir 6 metų amžiaus sūnų. Turi būsto kreditą 25 000 Eur, jo mėnesinis atlyginimas 200-300 Eur per mėnesį.
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę, jam, gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ( BPK 273 str. 1d., 291 str. 2d. ).
Nukentėjusysis E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 9.00 val., vairavo automobilį „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiavo kartu su žmona R. D. keliu Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, Lenkijos kryptimi. Kalvarijos savivaldybės teritorijoje pamatė už 100 metrų susidariusią krovininių automobilių eilę, kuri stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje, dešinėje pusėje. Priekyje jo važiavęs krovininis automobilis „Mercedes Benz“, latviškais valstybiniais numeriais, sustojo. Jis sulėtino vairuojamo automobilio greitį, įjungė avarinį signalą ir taip pat sustabdė automobilį apie 2 metrų atstumu iki priekyje stovėjusio krovininio automobilio. Prieš sustojant matė, kad iš paskos, apie 30-40 metrų atstumu važiavo krovininis automobilis. Sustabdžius vairuojamą automobilį, pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilis atsitrenkė į priekyje stovėjusio krovininio automobilio galinę dalį. Jis bei žmona šio eismo įvykio metu patyrė kūno sužalojimus (II t., b. l. 34-35; 36-37).
Nukentėjusioji R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 9.00 val., kartu su sutuoktiniu E. D. važiavo automobiliu „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo E. D.. Važiuojant pamatė priekyje automobilių koloną, automobiliai buvo sustoję važiuojamojoje kelio dalyje. E. D. įjungė vairuojamo automobilio avarinį signalą ir sustabdė automobilį. Priešais stovėjo automobilis „Mercedes Benz“ su latviškais valstybiniais numeriais. Nuo sustojimo parėjus apie 1 minutei lako, pajuto stiprų smūgį į jų automobilio galinę dalį. Prieš smūgį pro veidrodėlį mate, kad link jų artėjo baltos spalvos krovininis automobilis. Eismo įvykio metu ji bei sutuoktinis patyrė kūnų sužalojimus (II t., b. l. 42).
Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 8.40 val., vairavo krovininį automobilį „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . Važiavo keliu Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, kryptimi link Lenkijos, apie 70 km/h greičiu. Priešais važiavo raudonos spalvos automobilis „VW Golf“, kurio valstybinių numerių nematė. Už šio automobilio važiavo estiškais valstybiniais numeriais krovininis automobilis. Jis gerai matė tik krovininį automobilį, o lengvojo „VW Golf“ gerai nematė. Važiuodamas pastebėjo, kad artėjant prie šio kelio sankryžos su šalutiniu keliu, priešais važiavęs krovinis automobilis sustojo. Jis taip pat sustabdė vairuojamą automobilį. Sustojęs, netrukus pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Per galinio vaizdo veidrodį pamatė, kad po jo automobilio puspriekabe palindęs lengvasis automobilis. Išlipęs pastebėjo, kad už jo yra susidūrę keturi automobiliai. Į jo automobilį buvo atsitrenkęs lengvasis automobilis, už jo krovininis automobilis, po to lengvasis automobilis ir paskutinis stovėjo krovininis automobilis (II t., b. l. 45-46).
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 9.00 val., kartu su žmona Sigute, automobiliu „Hundai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , važiavo keliu Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, Lenkijos kryptimi. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo 60-70 km/h. Priešais jį važiavo nemažiau kaip trys automobiliai: raudonos spalvos lengvasis automobilis ir keli krovininiai automobiliai. Taip pat ir paskui jį važiavo automobiliai. Važiuodamas pastebėjo, kad priešais važiavę automobiliai pradėjo stabdyti. Lengvasis raudonos spalvos automobilis „VW Golf“ pasuko į kairę pusę. Automobiliai stabdė palaipsniui. Jiems sustojus, jis taip pat sustabdė savo vairuojamą automobilį. Matė, kad paskui važiavę automobiliai taip pat sustojo. Jam sustojus, netrukus pajuto smūgį į jo automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilis trenkėsi į priekyje stovinčio automobilio slovėniškais valstybiniais numeriais galinę dalį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad už jo automobilio susidūrė dar trys automobiliai. Į jo automobilio galą buvo atsitrenkęs „Mercedes Benz“ modelio automobilis latviškais valstybiniais numeriais (II t., b. l. 47-48).
Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru A. G. jo vairuojamu automobiliu „Hunday Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , važiavo keliu Kaunas –Marijampolė - Suvalkai. Ji kelionės metu miegojo ir pabudusi pastebėjo, kad priešais važiuojantis krovinis automobilis sustojo. Sustojo ir jie. Po keleto sekundžių pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jų automobilis trenkėsi į priekyje stovintį automobilį (II t. b.l. 49-50).
Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 9.00 val., vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , keliu Kaunas –Marijampolė - Suvalkai. Važiavo Lenkijos kryptimi, apie 70 km/h greičiu. Priekyje jo važiavo du lengvieji ir du krovininiai automobiliai. Priekyje važiavo raudonos spalvos „VW Golf“ automobilis, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Artėjant prie sankryžos su šalutiniu keliu, prieš jį važiavę automobiliai sustojo. Dėl to sustojo ir jis. Jam sustojus, po kelių sekundžių pajuto smūgį į jo automobilio galinę dalį. Už savo automobilio pamatė krovininį automobilį (II t. b. l. 51-52).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Kalvarijos savivaldybėje, kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 86,944 kilometre. Kelio dešinėje eismo juostoje stovi susidūrę transporto priemonės: automobilis „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , su puspriekabė „Schmitz“, automobilis „Hundai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , automobilis „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 5-30).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte pažymėta, kad transporto priemonėje „Volvo FH 4x2T, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti šie sugadinimai: abu priekiniai žibintai bei posūkiai, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, kairės pusės vėjo atmušėjas, kabinos galinė dalis (I t. b. l. 34).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad transporto priemonėje „Koegel SN 24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , rasti šie sugadinimai: išlaužta priekinė sienelė (I t. b. l. 35).
Automobilio apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio „Volvo FH 4x2 T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su prie jo prikabinta puspriekabe „Koegel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , apžiūra ir konstatuoti su gadinimai(I t. b. l. 50-56).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte teigiama, kad transporto priemonėje „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti šie sugadinimai: deformuotas visas kėbulas (I t. b. l. 66).
Automobilio apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra, kuriuos metu nustatyta, jgo automobilis visiškai sudaužytas, deformuotas, išdaužyti stiklai (I t., b. l. 76-80)
Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, kad transporto priemonėje „Hundai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , rasti šie sugadinimai: priekinis bei galinis bamperiai, priekinis stiklas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis bei galinis žibintai, bagažinės dangčio stiklai, dešinės pusės abu sparnai, abejos dešinės pusės durys, galinis dešinys ratas, priekinės radiatoriaus grotelės, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, stogas (I t. b.l. 85).
Automobilio apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio „Hundai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , apžiūra (I t. b.l. 94-98).
Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, kad transporto priemonėje „Mercedes B. A. 918“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , rasti šie techniniai defektai: priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinis kairės pusės žibintas, posūkis ir rūko žibintas, variklio dangtis, galinis apsaugos rėmas (I t., b. 1 l. 108).
Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, kad transporto priemonėje „Scmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , rasti šie sugadinimai: galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės daiktadėžė, galinio bamperio apsauga (I t., b. l. 114).
Specialisto išvadoje Nr. G 919/14(09) nurodyta, kad E. D. klinikiniais duomenimis konstatuota plėštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas, krūtinės dešinės pusės sumušimas, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda kairės akies voke sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti eismo įvykio metu (II t. b.l. 29).
Specialisto išvadoje Nr. G 920/14(09) teigiama, kad R. D. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinės pėdos III, IV, V padikaulių lūžimai, krūtinės sumušimas, krūtinkaulio lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dubens sumušimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu (II t. b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis H. S., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 9.00 val., Kalvarijos savivaldybėje, kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 86,944 kilometre, neatsargiai vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FH 4x2 T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kogel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 134 p. reikalavimus - vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino eismo intensyvumo, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kelyje atsiradus kliūčiai – dešinėje eismo juostoje, stovinčiai transporto priemonių kolonai, jis nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, laiku jo nesustabdė, ko pasėkoje atsitrenkė į priekyje, ta pačia eismo juosta važiavusio ir sustojusio automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. D., kėbulo galinę dalį, dėl ko šis automobilis, veikiamas inercinės jėgos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Mercedes B. A. 918“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuojamo R. A., kėbulo galinę dalį, šis automobilis, veikiamas inercijos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Huyndai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuojamo A. G. kėbulo galinę dalį, o šis automobilis, veikiamas inercijos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės „Schmitz SKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuojamo M. K., galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. D. padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šio automobilio keleivė R. D., padarant jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Iš kaltinimo teismas šalina nurodytą Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimą, t., y., jog H. S. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, dėl ko kilo eismo įvykis, “, nes tai yra bendro pobūdžio norma, kuri konkuruoja su specialiomis normomis-tų pačių taisyklių 133 p., 134 p. reikalavimais. Teismas pažymi, jog pagrindinė eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjęs, priežastis, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, tiesiogiai buvęs priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu-buvo minėtų taisyklių 133 ir 134 p. reikalavimų pažeidimas. Kelių eismo taisyklių 9p. reikalavimo nesilaikymas ( pažeidimas ) nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusius eismo įvykiu.
Nukentėjusieji R. D. ir E. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per struktūrinį padalinį ERGO Insuranse SE Lietuvos filialą ir privačios unitarinės transporto įmonės VJDI-TEK, įmonės kodas (duomenys neskelbtinigim) ieškovų R. D. ir E. D. naudai 20 983 (dvidešimt tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt tris) EUR sumą tiesioginių išlaidų turtinei žalai atlyginti.
Jų reikalavimą sudaro bendrų nepataisomai sugadintų šeimos daiktų, kuriuos vežėsi į Belgiją automobilio bagažinėje bei salone, vertė : kasdieninio naudojimo akiniai- 441 eurų vertės; akiniai nuo saulės-45 eurų vertės; moteriški bateliai Gabor-85 eurų vertės; moteriški sportbačiai Converse -57 eurų vertės; moteriški batai E! Natūralistą -120 eurų vertės; moteriški džinsai-93 eurų vertės; vyriški džinsai-80 eurų vertės; moteriškas inegztinis-50 eurų; vyriškas megztinis F. P. -70 eurų; odinis kelioninis krepšys- 126 eurų vertės; vyriškas sportinis kostiumas Puma - 100 eurų vertės; moteriškos sportinės kelnės Nike -30 eurų vertės; vyriški sportiniai batai Adidas -65 eurų vertės; įvairūs apatinio trikotažo gaminiai bendros 300 eurų vertės; vyriškos basutės Dr. Martens -55 eurų vertės; suknelė J. J.-95' eurų vertės; naujos moteriškos kojinės-25 eurų vertės; Pegaso knygyne pirktos naujos knygos- 100 eurų vertės; maistas bei buitinės prekės bendros 137 eurų vertės; vaistai-136 eurų vertės; sodo reiktnenys-22 eurų vertės; cigaretės-222 eurų vertės; kuras-45 eurų vertės; ilgas lietsargis-45 eurų vertės; automobiliui aptarnauti skirti įrankiai ir daiktai-89 eurų vertės; dingęs žiebtuvėlis Z1PPO Harley Davidson- 40 eurų vertės; monetos 20 eurų.
Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nukentėjusieji buvo gydomi įvairiuose Lietuvos ligoninėse ir turėjo gydymo išlaidų: R. D. ir E. D. gydymas Kauno Klinikinėje ligoninėje (išlaidos pateiktos tiesiai E. K. darbuotojų sveikatos draudimui ir Airijos sveikatos draudimui, nukentėjusiems jos nėra žinomos). R. D. gydymas Kauno R. K. klinikinėje ligoninėje-72 eurai; ieškovų gydymas Marijampolės apskrities ligoninėje-184 eurai; konsultacija dėl E. D. gydymo- 21 euras, E. D. dešinės plaštakos operacija Kauno klinikinėje ligoninėje - 365 eurai. Gydymo metu buvo atliekami tyrimai ir konsultacijos- dėl E. D. rankos operacijos (BK, EKG) - 91 eurai; R. D. kojos rentgeno tyrimas 23 eurai, dėl venų trombozės tyrimas - 146 eurai. R. D. ir E. D. reabilitologo konsultacijos - 42 eurai. Gydymo tikslams buvo perkamai vaistai bei perrišimams reikalingos priemonės -527 Eur; R. D. kojos įtvaras bei ortopedinis batų įdėklas ir kompresinė kojinė- 106 Eur; E. D. rankos įtvaras – 9 Eur.
Dėl nukentėjusiųjų gydymo Belgijoje patirtos išlaidos: R. D. ir E. D. fizioterapija ir kineziterapija-3600 Eur; R. D. skirti tyrimai bei vaistai nuo trombozės bei vizitai pas gydytoją -2402,56 Eur;
R. D. gydymo slaugos išlaidos: neįgaliojo vežimėlio nuoma, tualeto paaukštinimo įrengimas ir basono įsigijimas 134 Eur.
Nukentėjusiųjų patirtos išlaidos transporto paslaugoms vykti į gydymo įstaigas Kaune bei skristi į Briuselį 396 Eur.
Išlaidos už su gydymu susijusių dokumentų vertimą, dauginimą, siuntimą-815 Eur.
Išlaidos už būtinų sezoninių rūbų ir batų įsigijimą bei lagamino grįžimui į Belgiją-212 Eur.
2014 m. balandžio mėnesį R. D. B. S. P. universitetinėje ligoninėje pradėjo procedūras, susijusias su šeimos planavimu. Procedūros apima kelis ciklus ir išsidėsto per ilgą laiko tarpą, jos skirtos paruosti moters organizmą būsimam dirbtiniams apvaisinimui ir taikyti dirbtinio apvaisinimo procedūrą. Dėl eismo įvykio ir jame patirto sužalojimo šių procedūrų ciklas nutrūko, todėl finansiniai ištekliai, skirti.šiam tikslui buvo prarasti ir tai yra žala ieškovams. Tiesioginiai nuostoliai, susiję su šio gydymo nutraukimu yra 9 144,71 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, jog mažina ieškinio reikalavimą 5868, 18 EUR nuo prašomos priteisti turtinės žalos, nes Europos komisija ( toliau EK ), kurioje dirba R. D., teismo proceso metu atlygino šią sumą pagal EK sveikatos draudimo taisykles, todėl jie prašo priteisti 15 114, 82 EUR turtinės žalos.
R. D. dešinės pėdos gydymas ir reabilitacija tęsis dar bent 1,5 metus. Jeigu gydymas parodys, kad pilnoms pėdos funkcijoms atstatyti, bus reikalinga išimti įdėtą pėdos kaulo sutvirtinimo implantą, tuomet bus atliekama operacija ir taukia pooperacinis gydymas ir reabilitacija. Šiuo metu įvertinti šias gydymo išlaidas nėra įmanoma, tačiau nukentėjusioji siekia, kad šios išlaidos būtų pripažintos kaip turtinė žala ir būtų kompensuojama kaip ir kita turtinė žala nustatyta tvarka.
Pateiktu ieškiniu civiliniai ieškovai R. D. ir E. D. taip pat prašo priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE. veikiančio per struktūrinį padalinį ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir privačios unitarinės transporto įmonės VIDI-TEK ( įmonės kodas INP 590579250, Gardino srt. Lyda, Kalinino g.45, Baltarusijos Respublika) ieškovės R. D. naudai 75 000 ( septyniasdešimt penkis tūkstančius) EUR ir E. D. naudai 50 000 ( penkiasdešimt tūkstančių) EUR sumą padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Savo reikalavimą grindžia tuo, jog eismo įvykyje patirti sveikatos sutrikdymai bei išgyvenimai taip pat sukėlė nukentėjusiesiems Rasai ir E. D. ir neturtinę žalą.
Neteisėtais kaltinamojo veiksmais R. D. padarytas dešinės pėdos lūžiai, šonkaulių sumušimas, kairio klubo sumušimas ir krūtinkaulio lūžis, kurie kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šis sužalojimas sukėlė fizines kančias bei sukūrė ilgalaikę nepatogumo | atmosferą. Dėl sužalojimų ir išsivysčiusių komplikacijų ji negalėjo grįžti namo į Belgiją bei laiku grįžti į darbą. Visi privataus ir profesinio gyvenimo planai buvo nutraukti. Ji privalėjo glaustis pas seserį Kaune, gyventi jos namuose, nes gydymas ir reabilitacija vyko Lietuvoje, o pastovi gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Dėl išsivysčiusios dešinės kojos giliųjų venų trombozės R. D. patirs nepatogumus kiekvienos ilgalaikės kelionės lėktuvu ar automobiliu metu, dėl šios komplikacijos jai bus reikalingas nuolatinis gydymas visą likusį gyvenimą. Dėl šio sužalojimo sužlugo dar prieš eismo įvyk) sutarta galimybė pereiti į kitas pareigas E. K. struktūrose. Visa tai svarbu, tačiau didžiausius moralines kančias ir išgyvenimus ši situacija sukėlė dėl nutrūkusių procedūrų šeimos planavime. Kelių mėnesių pertrauka gali būti lemtinga, kadangi laiko faktorius yra vienas svarbiausių šioje situacijoje. Šiuo aspektu moteriai praleista galimybė iš esmės negali būti kompensuojama jokia pinigų suma. Šio autoįvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė ieškovės dvasinę pusiausvyrą, o patirti ir patiriami išgyvenimai neigiamai paveikė ir likusį gyvenimą. R. D. reikalauja priteisti 75 000 eurų neturtinės žalos.
E. D. neteisėtas kaltininko veiksmais taip pat padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas- sužalota dešinės rankos plaštaka, stipriai sumušti šonkauliai, nudegintas veidas bei kairės plaštaka, sumušta galva. Be patirtų fizinių kančių veika sukėlė moralinių išgyvenimų. Visų pirma tai susiję su žmonos Rasos sužalojimu, kuris iš esmės nulėmė jiems kilusius nepatogumus buityje bei nesibaigiančius išgyvenimus dėl nutrukusio gydymo Briuselio S. P. ligoninėje. Eismo įvykio laikotarpiu E. D. buvo intensyviose darbo paieškose Briuselyje. Jis buvo kviečiamas į darbo pokalbį užimti vairuotojo pareigybę (duomenys neskelbtini) prie E. S., tačiau dėl patirtų sužalojimų ir būtinos slaugos žmonai, jis negalėjo nuvykti į Briuselį. Pokalbis vyko telefonu, o tai neleido jam pilnai atsiskleisti, be to dėl sužalotos rankos jis vairuoti negalėjo kelis mėnesius. E. D. reikalautinos neturtinės žalos dydis sudaro 50 000 eurų.
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas teismo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ERGO Insurance SE eismo įvykio metu su kaltinamuoju nebuvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutarties, o veikia kaip Baltarusijos draudimo bendrovės TASK korespondentas, remiantis LR BPK 111 str., negali įgyti ir civilinio atsakovo statuso. ERGO Insurance SE baudžiamajame procese negali atstovauti kitos bendrovės interesų. Teigia, jog teismas civiliniu atsakovu turėtų įtraukti Baltarusijos draudimo bendrovę TASK (duomenys neskelbtini), o ieškovas visus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo reikšti jai tiesiogiai.
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovas teisme prašė ieškinį prieš jų bendrovę atmesti, nes, jų manymu, žala turi būti priteista iš Baltarusijos Respublikos draudimo kompanijos „TASK“. Neginčijo nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydžio, tačiau manė, jog teismas turi įvertinti nukentėjusios R. D. turėtas išlaidas dėl dalyvavimo pastojimo programoje, nes nėra jokių duomenų apie tai, jog pasibaigus šiai programai, moteris būtų pastojusi.
Teismo iniciatyva civiliniu atsakovu į bylą įtraukta Baltarusijos Respublikos Uždaroji akcinė draudimo bendrovė „TASK“, kurioje buvo apdraustas kaltinamojo vairuojamas automobilis, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jie nesutinka su ieškiniu, nes mano, jog pagal Vidaus nuostatų, priimtų 2002 05 30 Biuro Tarybos Generalinės Asamblėjos 3 str., 3.4p., 5 str., 5.1p., visus klausimus, susijusius su eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimus turi spręsti pagal „Žaliąją kortelę“ užsienio valstybės, kurioje kilo eismo įvykis, atitinkamas šalies biuras, kaip šiuo atveju, jų paskirtas atstovas korespondentas Lietuvos Respublikoje – „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Nurodė, jog po išmokėjimų, „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas gali pateikti atitinkamus reikalavimus UADB „TASK“.
Teismas pažymi, jog klausimai dėl A. T. direktyvos 84/5/EEB 1 straipsnio 2 dalies aiškinimo, priėmus ETT sprendimus bylose C-277/12, C-22/12, ne kartą išnagrinėti Lietuvos A. T., konstatuojant, jog direktyva neveikia tiesiogiai, jos nuostatos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-317/2014, 2K-389/2014 ). Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką direktyva pati savaime negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį. Be to, E. S. teisę atitinkančio aiškinimo principas negali būti pagrindas nacionalinės teisės normas aiškinti priešingai galiojančiai nacionalinei teisei.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 3K-3-474/2011 yra išaiškinęs, jos E. S. šalyje narėje eismo įvykį patyręs asmuo žalos atlyginimo sureguliavimo klausimus gali spręsti savo gyvenamojoje vietoje, kreipdamasis į draudiko atstovą. Tokie teisę pasirinko nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, dėl ko teismas sutinka su jų reikalavimo teise priteisti turtinę bei neturtinę žalą ( ar jos dalį ) iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvos filialas.
Teismas pažymi, jog žalos sureguliavimo klausimams spręsti taikomi tos šalies, kurioje vyksta bylos nagrinėjimas, civilinius teisinius santykius reguliuojantys įstatymai ir jų reikalavimai.
Taikant deliktinę atsakomybę, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais ( LR CK 6.247 str. ).
Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Teismo manymu, nukentėjusieji bei civiliniai ieškovai Rasa bei E. D. įrodė, jog dėl kaltinamojo kaltės ( LR CK 6. 248 str. ) patyrė turtinę žalą, nes buvo nepataisomai sugadinti ar sunaikinti jų automobiliu gabenti prieš tai nurodyti daiktai, be to, turėjo turtinių nuostolių ir dėl to, jog R. D. dėl patirtų sužalojimų bei traumų nutraukė pastojimo programą Briuselio S. P. universitetinėje ligoninėje, dėl ko turės iš naujo pradėti programą. Teismas sutinka su civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovo nuomone, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog po šios programos atlikimo nukentėjusiosios R. D. pastojimo galimybė ( tikimybė ) būtų išreikšta tam tikrais procentais ar ji pasidarytų 100%. Vis dėlto, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, jog galima iš dalies pripažinti ( 50 % ) nukentėjusiųjų patirtus turtinius nuostolius dėl minėtos pastojimo programos nutraukimo, nes tai įvyko dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukelto eismo įvykio, todėl iš ieškovų prašomų priteisti 9 144, 71 EUR teismas jiems priteisia 4 572,55 EUR .
Įvertinus ieškovų ieškinio sumažinimą nuo prašomos priteisti sumos 5 868, 18 EUR suma, nurodytą priteistiną sumą už pastojimo programos nutraukimą 4 572, 55 EUR ir likusią turtinę žalą, patirtą dėl gydymo procedūrų ir t.t., kurių atsakovo atstovas neginčijo, teismas sprendžia, jog nukentėjusiesiems Rasai ir E. D. iš civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atsakingo už žalos atlyginimą nukentėjusiesiems eismo įvykio metu ( LR CK 6. 263 str., 2d., 6.249 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įst. 13 str. ), priteistina 10 542, 47 EUR turtinės žalos.
Vadovaujantis LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str., kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-397/2012).
Ieškovės R. D. naudai prašoma priteisti 75 000 ( septyniasdešimt penkis tūkstančius) EUR suma ir E. D. naudai 50 000 ( penkiasdešimt tūkstančių) EUR suma padarytai neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra aiškiai per didelė, neatitinka teisingumo bei protingumo principų, todėl, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio eismo įvykių bylose, mažintina.
Vadovaujantis LR CK 6. 264 str. 1d., 6. 254 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įst. 11 str.( kuriuo apibrėžta maksimali 5000 EUR neturtinės žalos išmokėjimo nukentėjusiems, kiek jų bebūtų, asmenims suma) neturtinę žalą nukentėjusiesiems privalo atlyginti civilinis atsakovas „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ( maksimaliai iki 5000 EUR ), o sumą, viršijančią nurodytą draudimo įstatyme maksimalią išmokos sumą, teismui pripažinus, privalo atlyginti kaltinamojo darbdavys, t.y., Baltarusijos Respublikos Privati Unitarinė transporto įmonė „VIDI-TEK“, nes samdantis darbuotojus asmuo ( darbdavys ) privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių jiems pavestas darbines pareigas, kaltės. Neabejotinai byloje buvo įrodyta, jog eismo įvykį kaltinamasis H. S. sukėlė, vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas.
Teismo manymu, įvertinus nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų patirtus sužalojimus ir dvasines kančias, išgyvenimus, kurie jie patyrė gydymosi procesu, taip pat išgyvenimus, susijusius su pastojimo programos nutraukimu, iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialas priteistina abiems nukentėjusiesiems bendrai maksimali minėto įstatymo leistina 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo darbdavio Baltarusijos Respublikos Privati Unitarinė transporto įmonės „VIDI-TEK“- priteistina nukentėjusiesiems bendrai 5000 EUR neturtinės žalos sumą.
Neabejotinai buvo įrodyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusieji R. D. bei E. D. patyrė didelį stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų, jų pobūdžio ir trukusio gydymo patyrė nepatogumus. Abiems nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Pagal pateiktus prie ieškinio dokumentus, medicininius duomenis, R. D. nutraukė gydymo ( pastojimo ) programą Briuselio S. P. ligoninėje, nes šeima planavo ( tikėjosi ) po šios programos sėkmingai R. D. pastojus, susilaukti kūdikio, dėl ko jie labai išgyveno, buvo dvasiškai sukrėsti. Po patirtų R. D. sužalojimų pakartotinis šios programos įgyvendinimas ir tikimybė pastoti yra pasunkinta. Teismas neabejoja sužalojimų sunkumu ir dėl to patirtu dideliu fiziniu skausmu, nepatogumais ir dvasiniais išgyvenimais. E. D. buvo kviečiamas į darbo pokalbį užimti vairuotojo pareigybę (duomenys neskelbtini)., tačiau dėl patirtų sužalojimų ir būtinos slaugos žmonai, jis negalėjo nuvykti į Briuselį. Pokalbis vyko telefonu, o tai neleido jam pilnai atsiskleisti, be to, dėl sužalotos rankos jis vairuoti negalėjo kelis mėnesius, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus.
Aptartų įrodymų ir motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad šioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinys tenkintinas dalinai, nustatant, teismo nuomone, realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes atlygintiną neturtinės žalos dydį abiems nukentėjusiems R. D. ir E. D. 5 000 EUR, kuriuos privalo atlyginti taip pat ir kaltinamojo darbdavys Baltarusijos Respublikos Privati Unitarinė transporto įmonė „VIDI-TEK“.
2015-05-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pripažintos byloje proceso išlaidomis nukentėjusiųjų R. D., E. D. turėtos kelionės 570, 12 EUR išlaidos iš Belgijos į teismo posėdį. Ši suma išmokėta nukentėjusiems iš teismo lėšų.
2015-09-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pripažintos proceso išlaidomis nukentėjusiųjų atvykimą į teismo posėdį iš Belgijos kelionės 726, 49 EUR išlaidos, kurias nutarta išmokėti iš teismo lėšų.
Vadovaujantis LR BPK 105 str. 1d., šios proceso išlaidos išieškomos iš kaltinamojo.
Vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų turėtas 2500 Lt ( b.l. 85-86, T. 4, kas šiuo metu atitinka 724, 05 EUR ) išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
H. S. anksčiau teismo neteistas. Padarė neatsargų nusikaltimą. Prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Yra dirbantis, vedęs, augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas neįgalus, turi finansinių įsipareigojimų ( kreditą ), gaunamos pajamos nėra didelės ( apie 200-300 EUR). Kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė.
Baudžiamojo persekiojimo paskirtis yra bausmės neišvengiamumas. Bausmės paskirtis yra ne tik asmenį nubausti, tačiau sulaikyti nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ( BK 41 str./ 1d. ).
Teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., 54 str., bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią iš bausmių - baudą, kurios dydis, įvertinus kaltinamąjį prieš tai paminėtas apibūdinančias aplinkybes, jo šeiminę bei turtinę padėtį) nustatomas artimas bausmės minimumui. Teismo manymu, nėra pagrindo taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 67 str. numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, nes nusikalto pirmą kartą, prisipažino ir gailėjosi, be to, veiką padarė būdamas blaivus.
Atsižvelgiant į tai, H. S. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-307, 308 str. 1d., teismas
nusprendė:
H. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str.1d., ir už tai jam paskirti 24 MGL ( 903, 84 EUR ) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 64¹str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 16 MGL t. y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 euro ct) dydžio baudą.
Kaltinamajam H. S. skirtą kardomąją priemonę 1449, 27 EUR ( 5000 Lt. ) užstatą iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti. Užstatą panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę ir grąžinti jo davėjui H. S..
Nuketėjusiųjų civilinių ieškovų R. D. ir E. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti:
-iš civilinio atsakovo ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nukentėjusiems R. D. bei E. D. bendrai 5000 EUR neturtinės žalos ir 10 542, 47 EUR turtinės žalos;
- iš civilinio atsakovo Baltarusijos Respublikos Privačios Unitarinės transporto įmonės „VIDI-TEK“(, įm. kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiems R. D. bei E. D. bendrai 5000 EUR neturtinės žalos.
Iš kaltinamojo H. S. priteisti valstybei teismo turėtas proceso išlaidas - 1296, 61 EUR.
Iš kaltinamojo H. S. priteisti nukentėjusiems R. D. bei E. D. jų turėtas advokato atstovavimo išlaidas - 724, 05 EUR.
Civilinį ieškinį prieš atsakovą Baltarusijos Respublikos Uždarąją akcinę draudimo bendrovę „TASK“ atmesti.cf v
Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Įspėti, jog per teismo nustatytą laiką nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.