Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01‑1‑44376-18, kurioje

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, vedęs, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ( 2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. gegužės mėn., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. M. priklausančiame garaže iš nerakinto stalo stalčiaus pagrobė A. M. priklausantį turtą - pinigus, viso 400 eurų, padarydamas nukentėjusiajam 400 eurų turtinę žalą.

Taip pat K. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. liepos mėn., tikslus laikas nenustatytas, Kelmėje, (duomenys neskelbtini), A. M. priklausančiame garaže iš nerakinto stalo stalčiaus pagrobė A. M. priklausantį turtą - pinigus, viso 600 eurų, padarydamas nukentėjusiajam 600 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis K. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, kaltę pripažino ir paaiškino (b. l. 62-63, 68), kad jis A., kurio pavardės nežino, pažįsta apie 6-7 metus. Juos sieja darbiniai santykiai. 2018 m. gegužės mėnesį jis atvyko pas A.. Jie abu buvo garaže, esančiame Kelmėje. A. tuo metu garaže remontavo automobilį, o jis sėdėdamas prie stalo diegė į kompiuterį programą ir stalo pravirame viršutiniame stalčiuje pamatė įvairius daiktus ir pluoštelį pinigų. Ten buvo įvairios eurų kupiūros. Jis matė, kad A. remontuoja automobilį ir nemato, ką jis daro, todėl iš minėto stalčiaus paėmė kelias eurų kupiūras. Kokios buvo kupiūros, nepamena. Sugalvojęs kiek vogs, nebuvo, tiesiog pamatęs pinigus, spontaniškai kelias kupiūras pavogė. Visų pinigų nevogė. Pinigus įsidėjo kišenę ar į rankinę. Kodėl pinigus pavogė, nežino, negali paaiškinti. Pinigus pavogė pirmą kartą. Išvažiavęs iš A. suskaičiavo, kad pavogė 400 eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. 2018 m. liepos mėnesį jis taip pat atvažiavo pas A. į tą patį garažą darbo reikalais. Būnant garaže A. nusisukęs nuo jo darė kavą. Žinodamas, kad stalo stalčiuje gali būti pinigų, jis greitai įkišo į truputį pravirą stalčių ranką ir ištraukė pluoštelį pinigų-eurų. Jis pinigus įsidėjo į kelnių kišenę. A. nepastebėjo, kad pavogė jo pinigus. Jis nebuvo sugalvojęs, kiek pavogs pinigų. Visų pinigų iš stalčiaus nepaėmė. Kodėl vogė, nežino, nes pinigų turėjo. Pinigus suskaičiavau tą pačią dieną, važiuodamas namo. Viso suskaičiavo 600 eurų. Pinigus išleido savo asmeninėms reikmėms. 2018 m. rugsėjo 13 d. nuvažiavo pas A. ir šis pasakė, kad žino, jog jis pavogė pinigus. Jis A. atsiprašė, prisipažino, kad pavogė pinigus, pažadėjo, kad grąžins pavogtus pinigus.

Nukentėjusysis A. M. parodė (b. l. 22-23, 33-34), kad jis vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini) nuosavame garaže tvarko automobilius. Prieš penkerius metus susipažino su Latvijos piliečiu K. M., su kuriuo bendradarbiavo įvairiais automobilių remonto klausimais. Jis atvykdavo nereguliariai, vieną kartą į mėnesį. Santykiai buvo geri, draugiški. Savo garaže, stalo nerakintame stalčiuje jis laikė pinigus. 2018 m. gegužės mėnesį jis pastebėjo, kad iš stalčiaus dingo 400 Eur, tad nutarė garaže įsirengti vaizdo stebėjimo kameras. Jis kamerą įsirengė 2018 m. liepos mėnesio vidury. 2018 m. liepos 27 d. pastebėjo, kad minėtame stalčiuje trūksta pinigų. Jis peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerą ir pamatė, kaip K. M., atidaręs nerakinto stalo stalčių, iš jo pavogė pinigus, kol jis buvo nuėjęs į kitą patalpą parsinešti vandens. 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 11.30 val. pas jį į garažą atvyko K. M., kuriam parodė vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip jis iš nerakinamo stalo stalčiaus pavagia pinigus. K. M. prisipažino įvykdęs vagystę. 2018 m. nuo gegužės iki liepos mėnesio iš stalčiaus dingo 1 000 eurų. Bendraujant su K. M., jis pasakė, kad 1 000 eurų pinigų sumą sau pasisavino per du kartus. Pavogtus pinigus K. M. grąžino, todėl jis šiam pretenzijų nebeturi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. M. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga:

- Protokole-pareiškime (b. l. 4) užfiksuota, kad A. M. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatą 2018 m. rugsėjo 13 d., nurodydamas, kad 2018 m. liepos 27 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio garažo, iš nerakinamo stalo stalčiaus iš matymo pažįstamas Latvijos pilietis K. M. pavogė 1 000 Eur. Vagystės faktas užfiksuotas vaizdo įraše. Jam padaryta 1 000 Eur žala.

- Apžiūros protokole (b. l. 9-10) užfiksuota įvykio vietos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įėjus į garažą kairėje pusėje matomas juodos spalvos stalas, kurio pirmame stalčiuje buvo sudėti pinigai. Teritorija stebima vaizdo kamera. Apžiūros metu jokių pėdsakų neužfiksuota, paimtas vaizdo įrašas, fotografuota (b. l. 12-14).

- Apžiūros protokole (b. l. 17-18) užfiksuota vaizdo įrašo, paimto įvykio vietos apžiūros metu, apžiūra. Vaizdo įraše matosi kaip asmuo, panašus į K. M., galimai iš stalo stalčiaus paima pinigus.

Aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. M. iš nerakinto stalčiaus pagrobė nukentėjusiajam asmeniui priklausančius 400 Eur, padarydamas šiam asmeniui 400 Eur žalą, todėl jo veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis K. M. iš nerakinto stalčiaus pagrobė nukentėjusiajam asmeniui priklausančius 600 Eur, padarydamas šiam asmeniui 600 Eur žalą, todėl jo veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir bausmės dydžiu, prašo išdėstyti baudos mokėjimą per dvejus metus (b. l. 79-81, 83). Atsižvengiant į tai, kad kaltinamasis yra neteistas (b. l. 77-78), duomenų apie jo baustumą administracine tvarka nėra, jam skirtina prokuroro siūloma bausmė (BK 47 ir 54 straipsniai), kuri subendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla baigiama nagrinėti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką K. M. įskaitomas sulaikymo laikotarpis (b. l. 48-49, 51). Nors byloje nėra duomenų apie tai, kada kaltinamasis paleistas iš laikinojo sulaikymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kardomosios priemonės jam paskirtos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimais, būtent ši data laikytina jo paleidimo iš laikinojo sulaikymo data.

Nors kaltinamasis prašo išdėstyti baudos mokėjimą per dvejus metus, nurodydamas, kad yra invalidas, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį ar kitas aplinkybės, kuriomis vadovaudamasis teismas galėtų padaryti pagrįstą išvadą, kad visos baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą terminą gali sukelti kaltinamajam itin sunkias pasekmes, todėl jo prašymas netenkintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu – paliktinas saugoti byloje.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 71-72) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75) – paliktinos galioti ir panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

- padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti 50 (penkiasdešimties) MGL – 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda;

- padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti 50 (penkiasdešimties) MGL – 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinti tarpusavyje, jas iš dalies sudedant ir paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir nustatyti galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., t.y. įskaityti 2 (du) MGL – 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Nustatyti, kad paskirtą baudą K. M. turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir pateikti teismui baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašą, paimtą įvykio vietos apžiūros metu – palikti byloje.

Išaiškinti K. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.