Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Dariaus Prankos ir Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo O. N., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, neteistam, perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. N. , būdamas nepakaltinamu dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, 2020 m. lapkričio 11 d., 15.10 val. bendrojo naudojimo laiptinės koridoriaus aikštelėje, šalia savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia pargriovė savo motiną S. N. ant žemės bei spyrė nenustatytą kiekį smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, toliau tęsdamas savo veiksmus, kai S. N. pavyko atsistoti, spyrė jai ne mažiau dviejų smūgių į kojas, bei pilvą. Taip sukėlė šeimos nariui – motinai S. N. fizinį skausmą.

Be to, O. N., būdamas nepakaltinamu, nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent, jis 2020 m. gruodžio 12 d., apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia sudavė savo motinai S. N. nenustatytą smūgių kiekį į veidą, galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas jai nosikaulio lūžį, poodines kraujosruvas apie kairę akį, petyje ir rankose. Taip nesunkiai sutrikdė S. N. sveikatą.

Be to, O. N., būdamas nepakaltinamu, nužudė savo šeimos narį. Jis 2021 m. vasario 2 d., apie 3.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė savo motinai S. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas bei galvą, tuo padarydamas jai galvos sumušimą, kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų pamatinio paviršiaus dešinės smilkininės skilties gelsvos spalvos sumušimo židinį su susiformavusia neomembrana, lėtinį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos dangalu virš kairiųjų kaktinės-smilkininės-pakaušinės skilčių. Šie sužalojimai komplikavosi koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, nuo ko nukentėjusioji S. N. (duomenys neskelbtini) VšĮ Šv. Roko ligoninėje mirė.

Byloje ištirti įrodymai ir teismo išvados dėl O. N. veikų kvalifikavimo

Liudytoja S. K., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1980 m. Jos butas yra (-), o S. N. – (-). Kai ji ten atsikėlė, O. N. buvo dar nedidelis, bet eidavo į mokyklą, o ji pastoviai rėkdavo. Ar S. N. rėkdavo ant vyro, ar ant vaiko - nežino. Po to ją paliko vyras, ji liko tik su vaiku. Paskutiniu metu ji dar dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), o kai išėjo į pensiją, jai kažkas pasidarė. Pradėjo keistai elgtis, nuo visų kaimynų atsiribojo. Išeidavo į koridorių ir rėkdavo dienomis ir naktimis, kaimynai negalėdavo miegoti. Mano, kad S. N. provokuodavo O. N. visokiais žodžiais – tu debilas, tu nieko nesugebi. Smurtą matė tik paskutinį kartą, kai O. N. spardė ją prie jos durų. Tai galėjo būti 2020 m. lapkričio 11 d. Nežino kiek kartų jis spyrė, nes žiūrėjo tik per durų akutę. Nusprendė pažiūrėti per durų akutę dėl S. N. riksmo koridoriuje. K. O. ją spardė, ji negulėjo, nesėdėjo, buvo atsirėmusi į sieną. Matė, kad spyrė 2-3 kartus į kojas. Pamačiusi iškvietė policiją, nes galvojo, kad ją užmuš. Neįgalus turi daugiau jėgos nei normalus žmogus. Atvažiavo policija, S. N. turbūt išvežė į ligoninę, o O. N. į policijos komisariatą. S. N. 2 ar 3 kartus gulėjo ligoninėje. Kai grįždavo, kelias dienas būdavo ramu, o paskui vėl triukšmas prasidėdavo. O. N. niekam nekėlė grėsmės. S. N. kėlė grėsmę, ji išeidavo į koridorių ir šaukdavo, kad kaimynai debilai. Rėkdavo ir ant O.. Su tokiu vaiku reikėjo elgtis protingiau - ne rėkti, bet pas gydytojus vesti. Kuo toliau, tuo O. darėsi blogiau. Eidavo nulenkęs galvą, nebendraudavo, bet jis niekada nekėlė problemų. Iki to įvykio S. N. sumuštos nėra mačiusi.

Liudytoja R. T., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad ji su vyru gyvena bute, (duomenys neskelbtini). O. N. ir S. N. yra jos kaimynai, kurie gyvena aukštu žemiau. Prieš kokius 3-4 metus, jie tarpusavyje pradėjo labai smarkia bartis. Prieš tai irgi būdavo, kad bardavosi, bet ne taip intensyviai, kaip paskutinius 3-4 metus. Kaimynai ne kartą kreipėsi į policiją dėl šios problemos. Iš pradžių visus barnius pradėdavo motina, ji šaukdavo ant O. N., trankydavo sienas. Name labai bloga garso izoliacija, todėl viskas girdėdavosi. S. N. prieidavo prie O. N. ir kokius 30-40 kartų sakydavo jam tą patį žodį. Po to pradėjo ir pats O. agresyvėti. Vienas įvykis buvo 2020 m. lapkričio 11 d. Ji tuo metu dirbo nuotoliu ir išgirdo, kad jie lipa laiptais ir šaukia. Girdėjosi labai skaudūs šauksmai, pagalbos prašymas. Tarp trečio ir ketvirto aukšto sustojusi pradėjo filmuoti. Matė, kad O. ne kartą trenkė savo mamai, įspyrė. Ji su kaimyne bandė jį žodžiais sustabdyti, sakė, kad iškvies policiją. Tuo metu, kai pamatė įvykį, |S. N. dar stovėjo, bet O. N. visą laiką į ją spardė. Matėsi skaudūs spyriai į pilvo sritį. Jų buvo tikrai ne vienas ir ne du, o daugiau. Paskui trankė rankomis, į galvos sritį taip pat trenkė. Matė tik spyrius į pilvą ir smūgius į galvą. Paskui atvažiavo policija. Iki kol atvažiavo policija, jie nuėjo į savo butą. Ten taip pat girdėjosi pagalbos šauksmai, tačiau užsirakino duris ir daugiau nieko neįleido. 2021 m. vasario 4 d. pas ją apsilankė tyrėja, tačiau tą dieną nieko negirdėjo. Tai buvo neįprasta, nes kiekvieną dieną iš jų buto kažkas girdėdavosi. Skausmas ir aimanos, kurias girdėjo, galėjo būti ne tik iš trečio aukšto. Penktame aukšte gyveno garbaus amžiaus kaimynas, kuris dėl kažkokios ligos aimanuoja. Negali pasakyti, kad aimanas girdėjo būtent iš to buto, kur gyveno S. N.. Tos aimanos ir pagalbos prašymai girdėdavosi anksčiau, o tą dieną buvo neįprastai tylu. Buvo girdėti garsai iš S. N. buto prieš dieną ar dvi iki to įvykio, tačiau dabar tiksliai neprisimena, nes tai buvo kone kasdienybė. O. N. pradėjo agresyvėti prieš pusantrų metų iki to įvykio. Pastebėjo, kad jis agresyvėja prieš motiną, pradėjo ją mušti. Nėra mačiusi ant jos smurto žymių, nes ji praktiškai neišeidavo iš namų, be to, būdavo daug apsirengusi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriuje registruotas įvykis ROIK 0120000629413, kurio metu S. K. 2020 m. lapkričio 11 d. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini) O. N. bendro naudojimo laiptinės aikštelėje muša savo motiną S. N. (t. 1, b. l. 31-33).

2021 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas 2020_11_11_15-07-23_37065887957 dėl kvietimo (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 11 d. K. S. K. ((duomenys neskelbtini).) (t. 1, b. l. 38-39).????

2021 m. rugsėjo 20 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas received_3473679336073326, kurį pateikė liudytoja R. T.. Vaizdo įraše yra matoma laiptinė bei joje esantys yra O. N. ir S. N.. Vyras (O. N.) šaukia ant moters (S. N.). Balsas už kameros - gal policiją iškviesti? Matoma vyras (O. N.) spiria dešine koja į moteriai į kojų sritį, moteris pradeda šaukti, dejuoti. Tuomet vyras (O. N.) spiria kaire koja moteriai (S. N.) į pilvo sritį. Už kadro garsiai loja šuo. Moteris (S. N.) steni, dejuoja. Moteris (S. N.) šaukia: negalima spardyti, negalima. Moteris už kadro: aš policiją kviesiu. Vyras (O. N.) filmuojančiai moteriai sako necenzūrinius žodžius. Moteris už kadro: nesveikas tu žmogus esi. Moteris (S. N.) nereikia policijos, nekviesk, nereik (kartoja nuolatos). Moteris (už kadro): gana vieną kartą, kiek galima. Kažkas laiptinėje: kvieskit policiją. Moteris (S. N.) nereikia, nereikia sakau (t. 1, b. l. 53-54).?

Liudytoja A. B., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad prisimena, jog buvo kviestos medikų brigados ir nukentėjusiajai, ir jos sūnui. Tas vyras – sūnus buvo prižiūrimas policijos pareigūnų viename kambaryje, o sužalota moteris buvo virtuvėje. Bendravo su ja, bet neatsimena apie ką ir kokie buvo padaryti sužalojimai, atsimena tik bendrą vaizdą. Tikriausiai suteikė pirmąją pagalbą, bet detalių jokių neprisimena. Daugiau situaciją apibrėžė policijos pareigūnai, kaip ten viskas įvyko ir dėl ko iškvietė juos. Mama, kiek atsimena, buvo sujaudinta, o sūnus kažkaip keistai kalbėjo. Namuose durys buvo išdaužytos, suversti baldai, aplinka netvarkinga. Netvarka buvo dėl kažkokių atliktų veiksmų. Jai atrodo, kad ji vežė sūnų, o mamai iškvietė kitą brigadą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad ji dirba Vilniaus miesto GMPS skubios medicininės pagalbos specialiste, 2020-12-12 apie 13:40 val. buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), greitąją kvietė policijos pareigūnai dėl lėtinės ligos paūmėjimo. Atvykus į vietą rado policijos pareigūnus, kurių žodžiais jie atvyko į kvietimą, kadangi sūnus muša mamą, vietoje buvo nustatyta, kad sūnus serga šizofrenija, dažnai būna agresyvus, laužo namuose duris, baldus, bute buvo moteris, kaip išsiaiškino O. N. mama S. N., kurios žodžiais sūnus ją muša dažnai, moters kūne stebimos hematomos, iš nosies kraujavo, mamai buvo iškviesta kita GMP brigada, nes jų brigada O. N. vežė į psichiatrinę ligoninę. Namai buvo išdaužyti, buvo sulaužyti baldai, durys. Ji su pareigūnais, S. ir O. N. nusileido į lauką, ten jau stovėjo kita GMP brigada, kuriai ji perdavė S. N.(t. 1. b. l. 123-124).?

2021 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti garso pokalbiai pavadinimu 2020_12_12_13-12-01_852424517 ir 2020_12_13_11-10-09_37060550449, kuriuos pateikė bendrasis pagalbos centras. Šio pokalbio metu S. N. praneša, kad jos sūnus O. N. daug kartų ją mušė. Jis paskutiniu metu labai piktybiškas, nežino ką daryti, kaip elgtis. Šiuo metu jis grįžta iš miesto ir nežino ką daryt, nes sūnus kiekvieną kartą ją muša. Kitame pokalbyje S. N. nurodo, kad vakar iškvietė sūnui O. N. policiją ir klausia ar jį paleis. Nurodo, kad jis gali grįžt po 48 valandų, o ji norėtų, kad jis pasigydytų, nes mušasi. Operatorė padiktuoja S. N. telefono numerį, kuriuo ji gali paskambinti ir sužinoti kur sūnus yra (t. 1. b. l. 87-89).?

2021 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta 2020 m. gruodžio 12 d. GMP kvietimo garso įrašo apžiūra. Garso įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnas iškviečia greitąją medicinos pagalbą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad policijos pareigūnai vietoje, taip pat yra vyras, sergantis šizofrenija (t. 1, b. l. 98-100).?

2021 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas pareigūnų BODY CAM vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai skambina į duris. Buto duris atidaro O. N., bute matomos sudaužytos durys. Policijos pareigūnas, pamatęs S. N. paprašo prieiti ir klausia kas jums taip padarė?. S. N.: jisai, jisai (rodo į koridoriuj stovintį O. N.). O. N. yra sulaikomas, nurodo, kad serga psichikos liga, tris kartus gydėsi ligoninėje. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojos apžiūrima S. N. nurodo, kad jai galvą daužė. Rodo į kairės rankos pirštus, kurie sutvarstyti, supūliavę. Greitosios gydytoja nurodo, kad senos visos traumos, betadinu tepti reikia, o į ligoninę važiuot reikia, nes gali būti nosies lūžis, gali nesustoti kraujavimas iš nosies (t. 1, b. l. 78-81).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal 2020 m. gruodžio 12 d. registruotą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-48509-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo 16.50 val. , 17.20 val. ir 17.28 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta nukentėjusiajai S. N., tačiau prisiskambinti nepavyko, nes visus tris kartus niekas neatsiliepė. Apie 18.00 val. nuvykus į VšĮ RVUL Skubios pagalbos skyrių buvo bendrauta su bendrosios praktikos slaugytoja T. V., kuri nurodė, kad S. N. diagnozuota galvos žaizda ir nosikaulio lūžis. Ligoninės personalui moteris paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 12 d., apie 13.00 val. namuose ją sumušė sūnus. Ji buvo iš ligoninės išleista gydytis ambulatoriškai, todėl nebuvo galimybės su nukentėjusiąja atlikti ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų (t. 1, b. l. 105)?

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. N. paaiškino, jog jos sūnus O. N. yra sergantis šizofrenija ir prieš ją smurtauja. 2020 m. gruodžio 12 d. sūnus ją daužė, tačiau kiek kartų ir kaip - nesugebėjo paaiškinti, kadangi buvo susijaudinusi, sunkiai šnekėjo, labai drebėjo. A. S. N. matėsi ankstesni sumušimai (daug mėlynių, ant pečių, kaklo, rankų) bei šiandien prakirsta, apdraskyta nosis, stipriai bėgo kraujas. O. N. paaiškino, kad yra sergantis šizofrenija, apie motinos sumušimą nieko nekalbėjo, tik šnekėjo, kad niekur nenori važiuoti. Dėl jo ligos itin sunku susikalbėti, į klausimus neatsakinėjo, kalbėjo labai nerišliai. Dėl mušimo teigė, kad "šiandien buvo paskutinis kartas", tačiau daugiau nieko nepapildė. Įvykio vietoje filmuota Body cam, 1719. GMP 0884 brigada dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiąją S. N. išvežė į RVUL tolimesnei apžiūrai, o jie kartu su GMP 0880 smurtu įtariamąjį O. N. nuvežė į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę Parko g. (t. 1, b. l. 102-104).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad S. N. 2020 m. gruodžio 12 d. RVUL nustatyta nosikaulių lūžis, poodinės kraujosruvos apie kairę akį, dešinio peties srityje ir rankose, paviršinė su šašu žaizda plaukuotoje galvos dalyje ir sena kraujosruva veido dešinėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Visi nustatyti kūno sužalojimai (pagal jų įvadinimą pateiktuose medicinos dokumentuose) padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos, tačiau ne vienu laiku. Kraujosruva veido dešinėje pusėje įvardinta sena, ji buvo padaryta prieš keletą dienų iki patenkant į ligoninę. Paviršinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kaip parašyta buvo su šašu, todėl galima manyti, kad ji galėjo būti padaryta anksčiau nei nosies kaulų lūžis ar kraujosruvos apie kairę akį, petyje ir rankose, galimai nuo paros iki keleto parų iki ją nustatant ligoninėje. Kiti nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos apie kairę akį, petyje ir rankose galėjo būti ir švieži, padaryti neužilgo iki kreipiantis medicinos pagalbos, ir keleto valandų ar net dienų senumo, nes požymių, iš kurių būtų galima spręsti apie šių sužalojimų padarymo laiką, nenurodyta. Nosies kaulų lūžis, atskirai nuo kitų sužalojimų, ir kartu su kitais tuo pačiu metu padarytais kūno sužalojimais atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. O kraujosruvos ir žaizda atskirai nuo nosies kaulų lūžio tiek pavieniui, tiek ir kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. S. N. nustatyti kūno sužalojimai savęs paties žalojimui nebūdingi. Kraujosruvos apie akis būdingos smūgių per veidą sudavimui. Neatmetama, kad kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos ginantis, nors tiksli jų lokalizacija nenurodyta. Ar žaizda galvoje, nosies kaulų lūžis ir kraujosruva petyje padaryta per tas kūno dalis suduodant smūgius ar jomis atsimušant į kietus bukus daiktus nustatyti nėra galimybės. Keliais smūgiais (trauminiais poveikiais) sužalojimai buvo padaryti tiksliai nustatyti nėra galimybės. Tačiau tikėtina kad kiekvienas sužalojimas padarytas nemažiau kaip vienu poveikiu, t. y. poveikių buvo nemažiau kaip septyni. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Pagal konstatuotą sužalojimų S. N. kūne lokalizaciją tikėtina, kad jos ir smurtininko kūnų padėtys buvo priešpriešinės (t. 1, b. l. 120-121).?

Liudytoja A. K., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad ji yra S. N. sesuo iš tėvo pusės. O. N. su S. N. gyveno dviese (duomenys neskelbtini). Su tėvu išsiskyrė, jis paliko butą ir jau yra miręs. Su S. N. ji mažai bendravo. Vizualiai matėsi, kad O. N. kažkas negerai, jo toks bendravimas, kažkokie keisti klausimai būdavo. Jis nedirbo, ir nesimokė. Apie O. N. sveikatą nedrįsdavo paklausti S. N., nes tokių klausimų ji vengdavo. Turėjo įtarimų ir dėl jos sveikatos, kai pirmą kartą ją išvežė į psichiatrinę ligoninę. Tada kaimynai paskambino ir pasakė. Jos gyvenimas visą laiką buvo sunkus, ji buvo atsidavusi sūnui, ilgai nedirbo, siūdavo, megzdavo namuose, paskui įsidarbino. Sesuo labai mylėjo O. N., visą gyvenimą jam paaukojo, saugojo jį nuo visko. 2021 m. vasario 4 d. jai paskambino O. N. ir pasakė, kad mama guli ir kriokia. Kodėl mama guli ir kriokia, jis jai nepaaiškino. Pasakė greičiau kviesti greitąją, klausė kas yra mamai, tačiau jis nieko nepasakė. Tada paskambino sesei B. V., kuri prižiūri anūkus Vilniuje, ir pasakė apie O. N. skambutį bei paprašė, kad iškviestų greitąją. Po pietų paskambino O. N., klausė, ar atvažiavo greitoji pagalba, jis atsakė, kad yra ne namuose. Liepė jam grįžti namo duris atrakinti. Kai jis grįžo į namus, jau buvo policija atvažiavusi. Jis jai dar paskambino ir pasakė, jos jį išdavė. Nesuprato, kodėl išdavė. S. N. išvežė į ligoninę, ji buvo labai sunkios būklės, sumušta. Ji ligoninėje gulėjo nuo vasario 4 d., o vasario 21 d. mirė. Jai nežinoma, kad O. N. būtų smurtavęs prieš motiną. Ji niekada nesiskundė. Sesuo minėjo, kad 2020 m. gruodžio mėnesį buvo nuvykusi pas ją ir ji buvo sumušta. Klausė, kas atsitiko, tai minėjo, kad O. N. ją sumušė.

Liudytoja B. V., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad ji yra S. N. sesuo. Vasario 4 d. atvyko į Vilnių prižiūrėti anūkų. Jai paskambino A. K. ir pasakė, kad O. N. jai paskambino ir pasakė, jog S. N. guli ir kriokia. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitoji nuvažiavo į S. N. namus, tačiau O. N. namuose nerado, durys buvo užrakintos. Tada ji paskambino O. N. ir griežtai pasakė, kad eitų namo, nes reikia laužti duris, mamą gelbėti. Jis su piktumu jai pasakė, kad yra prie Žaliojo tilto užsiėmęs. Klausė O. N. kas mamai atsitiko, bet jis buvo labai piktas. Ji nebuvo kai greitoji atvažiavo, nes turėjo vykti pas vaikus. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus ir S. N. kažkokiu būdu išvežė. Lauko durys dar ir dabar yra išlaužtos. Tą pačią dieną ją apklausė atvykęs tyrėjas, kuriam papasakojo ką žinojo. Pagalvojo, kad sesei galėjo būti insultas, jeigu ji guli ir kriokia, arba galėjo būti, kad O. N. ją sumušė. O. N. jai yra sakiusi, kad jis pradėjo ją mušti, 2020 metais jai nosį sulaužė. Po to, kai S. N. buvo išvežta į ligoninę, su O. N. nekalbėjo kas atsitiko. Daktarai sakė, kad išsiliejo kraujas smegenyse. Suprato, kad O. N. ją sumušė ar nustūmė. O. N. pats kažkiek apie tai kalbėjo, ne su ja asmeniškai, bet su sese Angele. Anksčiau, gruodžio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, buvo nuvykusi pas S. N. į namus ir matė, kad ji yra sumušta. Jos nosis buvo sulaužyta, subintuota, matė mėlynes ant kaklo ir ant galvos. S. N. jai pasakė, kad ją sumušė O.. Detaliau neaiškino, nes ji visą laiką norėjo O. apsaugoti nuo visko ir visų. Ji tiksliai nežino kaip sesuo buvo sumušta. S. N. nenorėdavo, kad O. N. išvežtų policija. Neleido, kad jis ir toje psichiatrinėje ligoninėje gulėtų, skambino ir prašė, kad jį paleistų. Žinojo, kad dažnai būdavo konfliktai su sūnumi, nes S. N. kartais pasiguosdavo, bet labai retai, stengdavosi tai slėpti. O. N. nuo mažų dienų serga psichikos liga, nes ir į mokyklą nėjo, namuose mokėsi. Kai jis supyksta, tai būna nenuspėjamas. Nėra buvę atvejų, kad jos vaikams būtų grasinęs, bet jai telefonu yra pasakęs. Ji jį paauklėdavo, kad mama su juo nesutvarko, jis jai nepadeda. O. N. paskutiniu metu turėjo psichikos sutrikimų, du kartus gulėjo Naujojoje Vilnioje. Medikus iškviesdavo kaimynai, tikriausiai dėl triukšmo. Jai vaidenosi, kad kažkas jos klausosi, muziką leidžia, kaimynai trukdo jai miegoti. Galimai ji eidavo raminti kaimynų. Pati savęs S. N. nežalojo. Ji ilgai dirbo būdama pensijinio amžiaus. Apie 2-3 metus iki mirties jau buvo sunku su ja bendrauti.

Liudytojas V. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad atvažiavo pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Gavo pranešimą, kad moteris sumušta ir uždaryta bute. Buvo uždarytos buto durys, jie su gaisrininkų pagalba pateko į vidų. Jo porininkas pirmas pateko į vidų ir atidarė jam duris. Viduje gulėjo bejėgiškos būklės močiutė. Ji gulėjo kambaryje, ant grindų, matėsi kažkokie sumušimo požymiai, lyg kraujo ant grindų buvo, bet dabar tiksliai negali nurodyti. Bute buvo betvarkė, atvažiavo medikai, suteikė jai pagalbą ir išvežė į ligoninę. Jie išėjo į lauką, sutiko jos sūnų, kuris tuo metu iš kažkur ėjo, jis buvo sulaikytas. Sūnus ėjo į laiptinę, jo paklausė, kas jis toks , paaiškėjo, kad jis nukentėjusiosios sūnus. Dabar neatsimena ką jis tiksliai sakė. Buvo keistas, neadekvatus, bet nesipriešino, nebuvo agresyvus. Jiems kilo įtarimas, patikrino jo duomenis ir įtarimai pasitvirtino. Dabar tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, jas geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 4 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. P., bei LPM R20 grupės kursantu M. P. apie 10.35 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sūnus sumušė motiną. Atvykus į vietą, beldėsi į duris, skambino į durų skambutį, tačiau durų niekas neatidarė, viršutinėje durų spynoje rakto nesimatė. Butas buvo trečiame aukšte, buto du langai buvo uždengti žaliuzėmis, o buto balkonas stiklintas nepermatomu stiklu. Paskambino pranešėjai B. V. tel. nr. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad šiame bute, gyvena jos sesuo S. N. ir sūnus O. N.. O. N., paskambino telefonu ir pranešė, kad sumušė motiną, kuri guli ir nejuda. Pranešėja teigė, kad jie yra bute ir abu turi psichikos sutrikimų. Kaimynai aiškino, kad šiandien gyventojų nematė, tačiau bute pastoviai girdisi triukšmas, kaimynai yra nebendraujantys ir nieko į namus neįleidžia. Prisiskambino sūnui, O. N. tel. nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsiliepė bendravo neaiškiai į klausimus atsakinėjo nerišliai, iš jo bendravimo suprato, kad jis yra A. S. gatvėje, o mama - namuose. Buvo iškviesti PGT 3 komanda, su jų pagalba pateko į butą kopėčių pagalba (per balkoną išstūmus balkono duris). Kambaryje, ant grindų gulėjo moteris apsituštinusi, su purvinais marškinėliais, ant moters veido matėsi sumušimai, marškinėliai, veidas buvo kruvini, tačiau kraujas išdžiuvęs. Į butą pro balkoną pateko ir medikas, kuris paaiškino, kad moterį reikia vežti į ligoninę, ant veido matėsi sumušimai. Moteris nebendravo, tačiau kvėpavo. Butas buvo užrakintas ant viršutinės spynos, ieškojo rakto, tačiau niekur nerado, skambino sūnui, tačiau jis neatsiliepė. PGT pjūklo pagalba atidarė įėjimo duris, sugadinus viršutinę spyną. Moterį nunešė į medikų automobilį ir GMP 0840 ją išsivežė į U. B. tarnybiniame automobilyje ir laukiant NVRS darbuotojo, kieme pastebėjo vyrą, kuris pateikė dokumentą O. N. vardu. Vyras elgėsi keistai, kalbėjo nerišliai, galimai turi psichinių sutrikimų. Bendraujant su vyru, jis paaiškino, kad šių metų iš vasario 1 d. į vasario 2 d. naktį užpyko ant mamos ir pradėjo spardyti jos galvos sritį, po ko ji neatsistojo ir gulėjo. Jis nežinojo, ką daryti. Jis teigė, kad prieš Kalėdas buvo psichiatrinėje ligoninėje, apie savaitę laiko, nors norėjo būti ir ilgiau. Į vietą atvyko NVRS ekipažas V1009. Padėjus atlikti įvykio vietos apžiūrą, O. N. pristatė į V. F. sulaikymas - 13:10 val. Asmuo turėjo buto raktus, butas užrakintas ant apatinės durų spynos. Įvykis filmuotas BODY 1713 (t. 2,. b. l. 135-136). ??

2021 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų BODY CAM VLN_PR_609C98, 2021/02/04 vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matomas O. N., už kadro girdimas policijos pareigūno balsas. Policijos pareigūnas klausia, o kas motinai? O. N. atsako: aš ja iš piktumo iš pirmadienio į antradienį apie 3 nakties užsipuoliau, kažkaip buvau įpykęs, koja trinktelėjau gal tris kartus į smegenis, ir ji kažkaip nualpo. Koja 5-6 kartus daugiausiai trinktelėjau į smegenis. Nurodo, kad greitąją medicinos pagalbą kviesti bijojo (t. 1, b. l. 157-159).

2021 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas „2021_02_04_10-36-30_37065604819.mp3“. Garso įraše girdėti kaip B. V. kviečia greitąją medicinos pagalbą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ten greičiausiai įvyko muštynės. O. N. primušė mamą – S. N. ir jinai gargaliuoja. Nurodo, kad ten jie abudu turi psichinių problemų. Jai paskambino sesuo, o seseriai paskambino O. N.. Jis dažnai mušdavo ją (t. 1, b. l. 166-167).?

2021 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir 2021 m. vasario 26 d. papildomos įvykio vietos apžiūros nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), daugiabučio tipo name, penkių aukštų name, 3-ame aukšte (t. 1, b. l. 176; t. 2,. b. l. 1-32, 37-74).?

Liudytoja A. G., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad Šv. Roko ligoninėje dirbo kaip budinti gydytoja ir konstatavo S. N. mirtį. Kada ji buvo pristatyta į ligoninė neatsimena ir negaliu pasakyti, kiek laiko joje pragulėjo iki mirties. Jeigu gerai prisimena, pas ją buvo galvos trauma, hematoma. Ji jos nepriėmė, tik budėjo tą dieną, kai ji mirė, tad nelabai žino jos istoriją. Budi arba paromis, arba naktimis, ligonių savo žinioje neturi. Ją pakvietė slaugytoja. Moteris jau buvo negyva, o visą kitą informaciją, iš kur buvo atvežta, sužinojo iš ligos istorijos. Pati jos neapžiūrėjo prieš mirtį.

2021 m. vasario 21 d. įvykio vietos, lavono ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas S. N. lavonas (t. 2,. b. l. 80-86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (-) ir papildomoje specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad S. N. mirė nuo galvos sumušimo. Remiantis VšĮ Šv. Roko ligoninės ligos istorijos Nr. (-) duomenimis, S. N. mirė 2021 m. vasario 21 d., 14.20 val. S. N. nustatyta: galvos sumušimas pasireiškęs kraujosruva kaktos dešinėje minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų pamatinio paviršiaus dešinės smilkininės skilties gelsvos spalvos sumušimo židiniu, pėdsakais suskystėjusių, gelsvos spalvos, matinių kraujo krešulių su susiformavusia neomembrana, kliniškai lėtinių kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos dangalu virš kairiųjų kaktinės-smilkininės-pakaušinės skilčių, dešinėje smilkininės skilties projekcijoje senu sumušimo židiniu, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kliniškai daugybinės įvairaus senumo kraujosruvos veido, kaklo, nugaros srityje, nubrozdinimas veide, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), prieš patenkant į gydymo įstaigą. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. N. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo autopsijos metu nustatyta kraujosruva kaktos dešinėje minkštuosiuose audiniuose, galvos smegenų pamatinio paviršiaus dešinės smilkininės skilties gelsvos spalvos sumušimo židinys, pėdsakai suskystėjusių, gelsvos spalvos, matinių kraujo krešulių su susiformavusia neomembrana, kliniškai lėtinis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos dangalu virš kairiųjų kaktinės-smilkininės-pakaušinės Skilčių, dešinėje smilkininės skilties projekcijoje senas sumušimo židinys, kas komplikavosi koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Remiantis nustatytų sužalojimų lokalizacija bei pobūdžiu, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuvinėjant, tiek suduodant smūgius kitam asmeniui. Sužalojimai galėjo būti padaryti kovos, savigynos metu.

Nukentėjusioji po nustatytų kūno sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, šaukti, gintis) kol neprarado sąmonės. Nukentėjusioji sužalojimų padarymo jai metu galėjo būti įvairiose pozose, bei padėtyse. Išvados 3.1 punkte nustatyti Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Išvados 3.2 punkte nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje. Išvados 3.2 punkte kliniškai (remiantis ligos istorijos duomenimis) nustatyti įvairaus senumo sužalojimai padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą (t. 2, b. l. 107-117, 122-125).

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus ir įvertinusi juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad O. N., būdamas nepakaltinamu, padarė jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

O. N. dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo negalėjo stoti prieš teismą ir duoti paaiškinimų, jis nebuvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tai, kad būtent jis byloje nustatytomis aplinkybėmis sukėlė savo motinai – S. N. fizinį skausmą, nesunkiai sutrikdė jos sveikatą bei nužudė S. N. patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, apžiūros protokolų duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Aplinkybes, kad O. N. 2020 m. lapkričio 11 d., 15.10 val. šalia savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pargriovė savo motiną S. N. ant žemės, sudavė jai į įvairias kūno vietas bei spyrė ne mažiau dviejų kartų į kojas bei pilvą, patvirtina liudytojų S. K. ir R. T. parodymai, Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas 2020_11_11_15-07-23_37065887957, taip pat R. T. pateiktas vaizdo „received_3473679336073326“. Liudytoja S. K. ir R. T., tiek apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamos parodymus teismo posėdyje nuosekliai nurodė mačiusios kaip O. N. 2020 m. lapkričio 11 d. prie savo buto durų spardė savo motiną S. N., spyrė jai kelis kartus į pilvą ir kojas bei sudavė smūgius rankomis į galvos sritį. Tai, kad O. N. smurtavo prieš savo motiną liudytoja S. K. nurodė ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą. R. T. pateiktame vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip O. N. spiria dešine koja S. N. į kojų sritį, ši pradeda šaukti, dejuoti. Tuomet jis spiria kaire koja S. N. į pilvo sritį. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas O. N. savo motinai S. N. sukėlė fizinį skausmą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji dejavo, šaukėsi pagalbos, prašė jos nemušti. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusioji nuo suduotų smūgių neabejotinai juto fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, O. N. pavojinga veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui.

Liudytojos A. B. parodymai, Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei BODY CAM vaizdo įrašas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (-) patvirtina, kad O. N. 2020 m. gruodžio 12 d., apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sudavė savo motinai S. N. nenustatytą smūgių kiekį į veidą, galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas jai sužalojimus, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Iš aptartų įrodymų matyti, kad S. N. B. pagalbos centrui pranešė, jog sūnus O. N. ją muša. Į butą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad ją sumušė sūnus, o greitosios medicinos pagalbos darbuotojai patikslino, kad sūnus jai daužė į galvą. Nukentėjusioji buvo nuvežta į VšĮ RVUL Skubios pagalbos skyrių, kur jai diagnozuota galvos žaizda ir nosikaulio lūžis. Ligoninės personalui S. N. taip pat paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 12 d., apie 13.00 val. namuose ją sumušė sūnus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad S. N. nustatyta nosikaulių lūžis, poodinės kraujosruvos apie kairę akį, dešinio peties srityje ir rankose, paviršinė su šašu žaizda plaukuotoje galvos dalyje ir sena kraujosruva veido dešinėje. Nosies kaulų lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kraujosruvos ir žaizda atskirai nuo nosies kaulų lūžio tiek pavieniui, tiek ir kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Šie byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad O. N. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.

Teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta, kad O. N., 2021 m. vasario 2 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sudavė savo motinai S. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas bei galvą, tuo padarydamas jai sužalojimus, nuo kurių nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) VšĮ Šv. Roko ligoninėje mirė, t. y. nužudė savo šeimos narį. Liudytoja A. K. paaiškino, kad 2021 m. vasario 4 d. jai paskambino O. N. ir pasakė, kad mama guli ir kriokia. Kodėl mama guli ir kriokia, jis jai nepaaiškino. Tada ji paskambino sesei B. V. ir paprašė iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Analogiškas aplinkybes nurodė ir apklausiama liudytoja B. V., kuri patvirtino, jog suprato, kad S. N. sumušė O. N., nes jis yra prieš ją smurtavęs ir anksčiau. Liudytoju apklaustas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas V. S. patvirtino, kad bendraujant su O. N., šis nurodė, kad užpyko ant mamos ir pradėjo spardyti jos galvos sritį, po ko ji neatsistojo ir gulėjo. BODY CAM VLN_PR_609C98, 2021/02/04 vaizdo įraše užfiksuota kaip O. N. nurodo policijos pareigūnui, kad „aš ją (motiną) iš piktumo iš pirmadienio į antradienį apie 3 nakties užsipuoliau, kažkaip buvau įpykęs, koja trinktelėjau gal tris kartus į smegenis, ir ji kažkaip nualpo. Koja 5-6 kartus daugiausiai trinktelėjau į smegenis“. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (-) ir papildomoje specialisto išvadoje Nr. (-) nurodyta, kad S. N. mirė nuo galvos sumušimo. Jai padaryti sužalojimai komplikavosi koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Remdamasi išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad O. N. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (-) nurodyta, kad O. N. įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė Šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę O. N. įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu O. N. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę O. N. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. O. N. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. D. O. N. psichikos būklės su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali būti teisiamas. Pagal savo psichikos būklę O. N. negali duoti objektyviai vertintinų parodymų. O. N. įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam tuo metu buvo paūmėjęs lėtinis psichikos sutrikimas (t. 3, b. l. 42-47)

Teismo psichiatras - ekspertas M. J., apklausiamas teisiamajame posėdyje, patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad atliko O. N. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu jis sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę O. N. negalėjo suvokti daromų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu O. N. serga šiuo psichikos sutrikimu, stebimi įsisenėję simptomai, kurie trukdo jam ir šiuo metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgiant į visus duomenis, jo psichikos būklę, rekomenduojama jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį psichikos būklės stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje, būtent Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. O. N. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam tuo metu buvo paūmėjęs lėtinis psichikos sutrikimas. Jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu beveik visą gyvenimą, tiesiog buvo paūmėjęs lėtinis psichikos sutrikimas, tai traktuojama ne kaip laikinas psichikos sutrikimas, bet kaip lėtinis. Yra medicininių duomenų, kad paūmėjimų metu O. N. būdingas smurtinis elgesys, nukreiptas nukentėjusiosios motinos atžvilgiu. Jo psichikos būklė išlieka pakankamai bloga visą laiką. Paūmėjimų buvo fiksuota nemažai. Nuo 2020 m. būklė linkusi blogėti, buvo fiksuoti net keli gydymai. Siūlomas gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, nes O. N. būdingas kartotinis smurtinis elgesys. Dėl to sąlygos reikalingos stipresnės negu bendro stebėjimo, tačiau ne griežtos, nes tiesioginių intencijų nužudyti kitus asmenis pagal psichikos būklę jis neturi. Jam būdinga simptomatika, kuri sąlygojo agresyvų elgesį. Medicininiais duomenimis paūmėjimų metu buvo fiksuota agresija motinos, o ne kitų asmenų atžvilgiu, nes jis daugiausia leisdavo laiko su motina, dėl savo psichikos būklės buvo socialiai atsiribojęs. Neatmetama rizika, kad kitomis aplinkybėmis gali pasireikšti smurtinis elgesys ir kitų asmenų atžvilgiu.

Vadovaudamasis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kurio išvadose nurodyta, jog įstatymo uždraustų veikų padarymo metu O. N. sirgo lėtine progresuojančia psichikos liga – paranoidine šizofrenija, dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad O. N., darydamas jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, buvo nepakaltinamas, todėl pagal BK 17 straipsnio nuostatas negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog O. N. rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Tokią rekomendaciją patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas teismo psichiatras – ekspertas, kuris paaiškino, kad O. N. būdingas kartotinis smurtinis elgesys, todėl jam būtinas stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Pažymėtina, kad BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog sprendimą ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Nagrinėjamu atveju, spręsdama dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybes, O. N. nustatyto psichikos sutrikimo pobūdį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Bylos duomenimis, O. N. baustas administracine tvarka (t 3, b. l. 11), ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėje. Jo psichikos būklė išlieka pakankamai bloga, nuo 2020 m. linkusi blogėti. Jis ne kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją motiną S. N., kol galiausiai jo smurtinis elgesys sukėlė negrįžtamus padarinius.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, O. N. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Šios priverčiamosios medicinos priemonės terminas nenustatomas. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi O. N. paskirta BPK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė – jo perkėlimas į specialią įstaigą, t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki teismas priims sprendimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Ši procesinė prievartos priemonė pratęstina iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu O. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 176-177), panaikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 3551,21 eurų civilinį ieškinį dėl išlaidų, patirtų gydant S. N. asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atlyginimo. Šios gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 149-152).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys yra nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, todėl gali būti nagrinėjamas tik civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-18 nutartis Nr. 2K-77/2011). Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina įstatymo analogija, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012), Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Taip pat baudžiamojoje byloje spręstinas daiktų, turinčių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas (BPK 94 straipsnis). Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: paketas, kuriame yra vokas su nuoplova iš dėmės Nr. 1, vokas su nuoplova iš dėmės Nr. 2, paketas su popierine skiaute su raudonos spalvos dėmėmis, paketas su nuoplova, paimta nuo raudonos spalvos dėmių patalpoje Nr. 2, paketas su nuoplova, paimta nuo spintelės, paketas su nuoplova, paimta nuo grindų, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkaus nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo 2021 m. spalio 6 d. nutarimu parduoti saugoti į Vilniaus apskrities saugojimo kamerą (t. 2, b. l. 77), šiai nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti, kad O. N. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarė būdamas nepakaltinamu.

Taikyti O. N. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi O. N. paskirtą procesinę prievartos priemonę – jo perkėlimą į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, pratęsti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu O. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti - paketą, kuriame yra vokas su nuoplova iš dėmės Nr. 1, voką su nuoplova iš dėmės Nr. 2, paketą su popierine skiaute su raudonos spalvos dėmėmis, paketą su nuoplova, paimta nuo raudonos spalvos dėmių patalpoje Nr. 2, paketą su nuoplova, paimta nuo spintelės, paketą su nuoplova, paimta nuo grindų, šiai nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 3551,21 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios S. N. gydymo išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.