Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. K. (P. K.) ir I. B. (I. B.) apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta 15 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo P. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2018-08-10 (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, valstybės naudai konfiskuotini P. K. priklausantys 30 Eur.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintini pradėjus bausmės vykdymą.

- pagal BK 264 straipsnio 1 dalį ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo I. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintini pradėjus bausmės vykdymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti ir J. F., V. K. bei D. P., tačiau jie šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu P. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai pardavė narkotines medžiagas – metadoną ir karfentanilį, tai yra 2018 m. balandžio 19 d., nuo 16 val. 55 min. iki 18 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) padedant I. B., už 30 Eur D. P. pardavė narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,0007 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masės nustatyti nėra galimybės dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio, ir tokiu būdu jas platino. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, tai yra 2018 m. spalio 11 d., apie 22 val. 12 min., prie namo (duomenys neskelbtini) neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs striukės vidinėje dešinės pusės užsegamoje kišenėje nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00005 g. (0,1 %), kol tą pačią dieną apie 22 val. 12 min. narkotinė medžiaga – karfentanilis buvo paimtas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais P. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

3. Skundžiamu nuosprendžiu I. B., nuteistas už tai, kad jis padėjo kitam asmeniui įsigyti narkotinės medžiagos, tai yra 2018 m. balandžio 19 d., apie 14 val. 45 min. D. P. būnant (duomenys neskelbtini) ir iš naudojamo abonento (duomenys neskelbtini) susisiekus telefonu bei paprašius padėti įsigyti narkotinės medžiagos, apie 15 val. 37 min. iš savo naudojamo abonento (duomenys neskelbtini) susisiekė telefonu su P. K., kurio abonento numeris yra (duomenys neskelbtini), ir sutarė, kad P. K. parduos narkotinės medžiagos, po ko tą pačią dieną, nuo 16 val. 55 min. iki 18 val. 00 min., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), P. K. per I. B. pardavė už 30 Eur D. P. narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,0007 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masės nustatyti nėra galimybės dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio. Šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, jis neteisėtai platino narkotinę medžiagą – heroiną, tai yra 2018 m. birželio 7 d., telefonu susitaręs su V. K. neteisėtai parduoti narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 13 val. 21 min. iki 13 val. 32 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš J. F. už V. K. duotus 40 Eur neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurio masė yra 0,037 g (17,9 %), po ko tą pačią dieną laikotarpiu nuo 13 val. 33 min. iki 13 val. 40 min., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, heroiną, kurio masė yra 0,037 g (17,9 %), perdavė V. K.. Šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

7. Nurodo, kad teismas atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pavojingumą bei šias veikas padariusio kaltinamojo asmenybę, nerado pagrindo taikyti nei BK 62 straipsnio 2 dalies, nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi byloje nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliantas sutinka, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, tačiau apelianto teigimu, narkotikų kiekis, lemiantis nusikalstamos veikos kvalifikavimą, taip pat turi svarbią reikšmę bausmės individualizavimo aspektu. Teigia, kad jo parduotas D. P. 0,0007 gr. metamfetamino kiekis yra nedidelis, kas apelianto įsitikinimu, rodo, jog jo veika nėra labai sunki ir pavojinga.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. B. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

11. Teismo posėdyje P. K. gynėjas advokatas prašė P. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis I. B. ir jo gynėjas advokatas prašė I. B. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

12. Nuteistųjų P. K. ir I. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo P. K. apeliacinio skundo

13. Iš P. K. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam P. K. yra teisėta ir pagrįsta.

14. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam P. K. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

16. Apelianto P. K. skundo argumentai, kad jam inkriminuotas metamfetamino kiekis yra labai menkas (0,0007 g.), dėl ko, ši nusikalstama veika turėtų būti pripažinta mažareikšme, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018). Kadangi nagrinėjamu atveju toks tikslas neginčijamai nustatytas, skirtingai nei nurodo apeliantas, net ir itin nedidelis kiekis narkotinės medžiagos, šiuo atveju patenka į įstatymo reguliavimo sritį ir negali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas mažareikšmiškumo aspektu.

17. Pažymėtina, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, jog nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

18. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad P. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 144-145,149-151), į priklausomybės ligų įskaita neįrašytas, nesigydė (t.3, b. l. 152), turi du nepilnamečius vaikus, nedirba, darbo biržoje registruotas (t.3, b. l. 136, 142). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistajam P. K. skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamas veikas paskyrė artimas minimaliai su laisvės atėmimu susijusias bausmes: už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje – arešto, už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimo bausmę, kurios nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, kad šeima gyvena sunkiai ir priklauso tik nuo jo uždirbamų lėšų ir menkos socialinės pašalpos, kad vaikų motina A. T., su kuria gyvena nuo (duomenys neskelbtini) neįregistravę santuokos, yra bedarbė ir šiuo metu mokinasi, nepateisina nuteistojo elgesio ir nepašalina jo atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas bei nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį. Priešingai, tai, kad žinodamas, jog turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir tokią galimybę gali prarasti padaręs nusikaltimus, nuteistasis to neatsisakė ir padarė kelias tyčines nusikalstamas veikas, kas rodo nuteistojo abejingumą savo vaikų ir šeimos atžvilgiu. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad nuo 2005 m. iki šios nusikalstamos veikos, jis nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, kad (duomenys neskelbtini) susirado gerai apmokamą darbą, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti P. K. pirmosios instancijos teismo teisingai paskirtų bausmių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu ir P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl nuteistojo I. B. apeliacinio skundo

20. Nuteistasis I. B. apeliaciniu skundu prašo pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir visus nusikaltimus darė su siekiu gauti narkotikų. Šis nuteistojo I. B. prašymas yra nepagrįstas.

21. Kaip ir nuteistojo P. K. atveju, skirdamas bausmes nuteistajam I. B., pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė jo padarytas nusikalstamas veikas ir asmenybę apibūdinančius duomenis.

22. Nuteistasis I. B., esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (BK 27 straipsnio 1 dalis) padarė vieną sunkų (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį (BK 264 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, o anksčiau už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas tris kartus. Duomenys apie nuteistojo I. B. ankstesnį teistumą rodo, kad jo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės ir sunkėja, nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o už ankstesnius nusikaltimus paskirtos trumpalaikės, su laisvės atėmimu susijusios, bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo I. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuteistajam I. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas (t. 3, b. l. 66-67), baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (t. 3, b. l. 70-79), VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre į narkologinę ar psichiatro įskaitą neįrašytas (t. 3, b. l. 116). Nors apeliaciniame skunde I. B. nurodo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau tai nepaneigia jo suvokimo apie tai, jog disponuodamas narkotinėmis medžiagos ir jas platindamas, jis padarė nusikalstamas veikas, ši aplinkybė nelaikytina turinčia įtakos jam skirtinos bausmės dydžiui. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina nuteistojo I. B. pastangas gydytis nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms VšĮ reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės neleidžia jo asmenybės vertinti kaip išimtinai mažiau pavojingos. Priešingai – duomenys apie ankstesnį nuteistojo teistumą ir dviejų nusikalstamų veikų padarymą teistumui neišnykus, leidžia jo asmenybę laikyti gan pavojinga, todėl nėra pagrindo manyti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Juo labiau, kad net ir esant minėtoms nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas už BK 260 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, jam paskyrė tik minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 264 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas BK 264 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytai šios bausmės minimaliai ribai - vieneri metai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir I. B. paskyrė gan švelnią bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo I. B. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių I. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies, 264 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Sutinkamai su apylinkės teismo motyvaciją, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir I. B. atidėti bausmės vykdymą, nėra pagrindo, nes įstatymas nenumato asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, atidėti bausmės vykdymą.

23. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistųjų P. K., I. B. apeliacinius skundus ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems teisingai paskirtas bausmes nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų P. K. (P. K.) ir I. B. (I. B.) apeliacinius skundus atmesti.