Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. A. (Z. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra per griežtas, nes pareiškėjas nepiktnaudžiauja migracijos procedūromis. Darbo sutartis nutraukta ne dėl jo kaltės. Pareiškėjas negavo jokios informacijos, kurį pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai.

Teigia, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, todėl jam sudėtinga suprasti, kokias teises ir pareigas pareiškėjas turi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ).

Pareiškėjo argumentai dėl šeimos privataus gyvenimo ir judėjimo laisvės atmestini kaip nepagrįsti. Ginčijamame sprendime pareiškėjui nėra uždrausta atvykti ar lankytis Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje.

Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovei nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl to, pareiškėjui yra žinomi UTPĮ įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos Departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Atmeta pareiškėjo argumentus, jog Migracijos departamentas turėjo kreiptis į pareiškėją, aiškintis susidariusią situaciją. Migracijos departamento vertinimu, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl teigia, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 25 d., ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) pagrindu.

Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gruodžio 22 d.

Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 22 d., nes Bendrovė su pareiškėju 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutraukė darbo sutartį.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 10 d., ketindamas dirbti mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) pagrindu. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad šis prašymas neišnagrinėtas.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Bylos duomenimis, Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) duomenis nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 22 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Nors pareiškėjas nurodo, kad jis nemoka lietuvių kalbos, nežinojo apie darbo sutarties nutraukimą, taip pat, kad jis neturėjo jokios galimybės paaiškinti situacijos, nurodyti tikrąsias faktines aplinkybes, tačiau pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo sprendimo motyvus.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti UTPĮ numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje, ir tai, kad pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas pažeidė iš UTPĮ kylančias prievoles, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaneigia ginčijamo sprendimo proporcingumo.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo atsakovo sprendimą naikinti, dėl ko pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo Z. A. (Z. A.) skundą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.