- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-3002-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29966-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- G. M., G. V., M. J.
- Atsakovas
- Vilniaus medžiotojų draugijai, A. P., V. S., E. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. M., G. V., M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų G. M., G. V. ir M. J. ieškinį atsakovams Vilniaus medžiotojų draugijai, A. P., V. S. ir E. T. dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinę prašė pripažinti, kad Vilniaus medžiotojų draugijos Finansinės atskaitomybės tvirtinimas 2018-09-12 visuotiniame narių susirinkime yra negaliojantis; pripažinti, kad Vilniaus medžiotojų draugijos visuotinio narių susirinkimo 2018-09-12 sprendimas leisti 2005 metais į valdybą išrinktiems A. P., E. T. ir V. S. dalyvauti šiuose rinkimuose į valdybos narius ir A. P., E. T., V. S. išrinkimas valdybos nariais yra negaliojantis; pripažinti Vilniaus medžiotojų draugijos visuotinio narių susirinkimo 2018-09-12 Valdybos rinkimus negaliojančiais.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti A. P., E. T. ir V. S. eiti Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigas ir valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas, įskaitant uždrausti asmenims A. P., E. T. ir V. S. balsuoti darbotvarkės klausimais, administruoti ar valdyti banko sąskaitas, mokėjimo pavedimus ar įgyvendinti bet kokias kitas Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos nario teises ir pareigas, iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.
3. Nurodė, kad nepaisant to, kad visi rinkimai į valdybą ir revizijos komisiją vyko pažeidžiant įstatus, tai yra neleidžiant susipažinti su narių sąrašais, netikrinant susirinkimo dalyvių mandatų, niekam neleidžiant pristatyti kandidatų į valdybą programų ir neregistruojant išduotų balsavimo biuletenių, tačiau ieškovai prašo sustabdyti tik 3 iš 11 valdybos narių išrinkimo galiojimą ir tik tų asmenų, kurie pagal anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-27149-545/2018 negalėjo būti renkami naujai kadencijai. Likusieji 8 iš 11 valdybos narių gali veikti atsakovo vardu, o laikinai į sustabdytų valdybos narių vietą išrinkti kitus asmenis pagal įstatų 7.12 punktą.
4. Kadangi A. P., E. T. ir V. S. būdami valdybos nariais nuo 2005 metais, o nuo 2009 m. būdami valdybos pirmininku, pavaduotoju ir valdybos nariu nešaukė visuotinių narių susirinkimų, kad įvyktų rinkimai, tai jeigu teismas priims sprendimą, kad rinkimai buvo neteisėti arba sprendimą, kad šie trys asmenys buvo neteisėtai išrinkti į valdybą, tai šiems asmenims būnant valdyboje ir užimant primininko, pavaduotojo pareigas teismo sprendimo įvykdymas, t. y. naujų, sąžiningų valdybos rinkimų organizavimas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas.
6. Atmesdamas prašymą, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti 2018-09-12 visuotinio narių susirinkimo sprendimo vykdymą sutampa su nagrinėjamos bylos materialiuoju reikalavimu. Taip pat teismas sprendė, kad uždraudus atsakovo valdymo organui – valdybai įgyvendinti jos priimtus sprendimus, būtų nepagrįstai ribojama pačio juridinio asmens veikla. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nebūtų proporcinga (adekvati), neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų ir varžytų atsakovų teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl ieškovų prašymą netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantai G. M., G. V. ir M. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties ir prašo prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo, kad ieškovai pateikė teismui JAR (registro) įrodymus, kad A. P., V. S. ir E. T. būdami atsakovo valdybos nariais nuo 20050414, o nuo 20101021 A. P. būdamas valdybos pirmininku, o V. S. jo pavaduotoju iki 20180912 nei karto per 13 metų nesurengė visuotinių narių susirinkimo valdybai išrinkti ar metinei finansinei atskaitomybei patvirtinti. Šie asmenys atšaukė 2018 metų pradžioje suplanuotus narių susirinkimus ir siūlė pakeisti jų dienotvarkę vietoje rinkimų numatant įstatų pakeitimą, kad toliau likti valdyboje, o A. P. ieškovams neteikė jokios ieškovų prašomos informacijos apie atsakovo veiklą t. y. valdybos, tarybos ir narių susirinkimų protokolų už 20102018 metų laikotarpį, o per 201809-12 visuotinį narių susirinkimą neleido ieškovams pasisakyti, o teismui neleidus pakeisti įstatų, kurie neleidžia rinkti į valdybą narių daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės A. P., V. S. ir E. T. kandidatavo į valdybą ir buvo išrinkti.
8. Vilniaus apylinkės teismas neįžvelgė ryšio tarp to, kad 8 metus rinkimų nerengę valdybos pirmininkas ir jo pavaduotojas bei narys ir taip valdžią uzurpavę, bei daugiau kaip antrą kadenciją valdyboje esantys nariai tikrai pasunkins ar padarys neįmanomu teismo sprendimo vykdymą panaikinus rinkimų rezultatus, kad surengti rinkimus, nors iš 20180912 susirinkimo protokolo matyti kaip 20102018 nebuvo jokių rinkimų ar ataskaitų. Tokiu būdu teismas užkrovė neproporcingai per didelę įrodinėjimo naštą ieškovams, nors pastarųjų 8 metų laikotarpio A. P., V. S. ir E. T. elgesys patvirtina, kad toks jų elgesys yra akivaizdžiai ir toliau tikėtinas.
9. Teismui buvo pateikti nevienkartiniai įrodymai, užfiksuoti antstolio, kad atsakovas vadovaujamas valdybos pirmininko A. P. ieškovams neteikia jokios informacijos. Tik 20181009 ieškovams pavyko gauti protokolą atskleidžiantį, kad jokių visuotinių susirinkimų ir atsiskaitymo prieš narių susirinkimą nebuvo 20102018 m. kai valdybai vadovavo A. P., V. S.. Dėl to, teismo motyvai nepagrįsti.
10. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinio dalykas nesutampa su laikinosiomis apsaugos priemonėmis
Atsiliepimas
11. Atsakovai A. P. ir Vilniaus medžiotojų draugija pateikė atsiliepimus į atskirąjį skundą, kuriuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apaugos priemones. Su ieškovų atskiruoju skundu nėra pagrindo sutikti, kadangi nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodo, kokias įstatymų saugomas vertybes tokiomis laikinosiomis priemonėmis nori apsaugoti ieškovai, kodėl jų netaikius teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti jei ieškinys būtų patenkintas. Pažymi, kad ieškinio dalykas yra pripažinti Vilniaus medžiotojų draugijos visuotinio narių susirinkimo valdybos rinkimus negaliojančiais, o ne atskirų jos narių išrinkimą neteisėtu.
12. Atsakovai E. T. ir V. S. atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
13. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovai ginčija Vilniaus medžiotojų draugijos 2018 m. rugsėjo 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus bei prašo pripažinti susirinkimo valdybos rinkimus negaliojančiais. Šiuo konkrečiu atveju ieškovai iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių pagalba nori uždrausti atsakovams A. P., E. T. ir V. S. eiti Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos nario, valdybos pirmininko pareigas ir valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas, taip pat uždrausti šiems asmenims dalyvauti posėdžiuose, balsuoti darbotvarkės klausimais ir kt., bet iš esmės nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kas apsunkintų ar sutrukdytų įvykdyti teismo sprendimą, jei net jis ir būtų palankus ieškovams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, jog nėra grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba bus neįmanoma jo įvykdyti. Juolab tokio pobūdžio teismo sprendimai nereikalauja priverstinio vykdymo. Nors apeliantai ir nurodo, kad sprendimo vykdymo apsunkinimu ginčo situacijoje laikytini naujai išrinktos valdybos veiksmai, kurie tikėtina sukels bendrovei žalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai yra abstraktūs ir neparemti faktiniais duomenimis. Byloje nėra pakankamai duomenų, jog Vilniaus medžiotojų draugijos išrinkta naujoji valdyba ketina veikti priešingai bendrovės interesams (CPK 178 straipsnis).
16. Įvertinus esamą situaciją bei prašomų taikyti priemonių turinį, akivaizdu, kad uždraudus bendrovės valdymo organui – valdybai įgyvendinti jos priimtus sprendimus, būtų nepagrįstai ribojama pačio juridinio asmens (bendrovės) veikla. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuoti, kad tik uždraudus įgyvendinti ir vykdyti skundžiamus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus bus užtikrinta reali galimybė šalis atstatyti į pradinę padėtį, realiai įvykdyti palankų ieškovams sprendimą, – pagrįstų prielaidų nėra.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje konstatuotas aplinkybes, įstatymines nuostatas ir teismų praktiką formuojamą analogiškose situacijose kitose bylose, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankami įrodymų, kurie pagrįstų būsimo, galimai ieškovams palankaus sprendimo įvykdymo negalimumą ar apsunkinimą, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsauso priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią skundžiamoje apimtyje panaikinti ar pakeisti remiantis apeliantės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.