- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- I1-7823-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01476-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su patikslintu skundu į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas, pataisos namai) priteisti 5000 Eur neturtinę žalą (b. l. 22-27 ).
Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2010 metų iki patikslino skundo padavimo teismui dienos buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Teigė, kad 2010-11-26 buvo sužalotas jo klubo sąnarys, metus laiko buvo priverstas vaikščioti su ramentais, tik 2012-08-10 buvo atlikta klubo sąnario operacija. Tris kartus buvo ,,iššokęs iš vietos“ implantas, todėl pareiškėjas turėjo kęsti skausmus, laukė, kada bus pristatytas į gydymo įstaigą, tačiau pataisos namų darbuotojai iš pareiškėjo tyčiojosi, vertė po operacijos vaikščioti. 2013 metais pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 2 sektorių, 2013 m. liepos mėnesį perkeltas į kamerų tipo patalpas, iš kurių buvo išleistas tik 2014-10-28. Visą šį laikotarpį gyveno būdamas alkanas, nes nevalgė ,,jų gyvulinio jovalo“, valgė tik duoną. 2015-11-13 1 val. 30 min. pareiškėją sužalojo, iki 2015-12-09 pareiškėjas buvo gydomas med. palatoje. Vėliau per prievartą, uždėjus antrankius, pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus. 2018-06-05 pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių. Nuo 2018-06-18 iki 2021-12-09 dirbo sanitaru. Kambariai buvo netvarkingi, visur pilna blakių ir tarakonų, tvyrojo smarvė nuo žmonių prakaito, drabužių ir kojinių. Nuo 2021-12-09 iki 2022-07-01 pareiškėjas buvo atvirojoje kolonijoje, tačiau pataisos namų administracija visais būdais bandė grąžinti pareiškėją į ,,lagerį“. 2022-06-06 Pravieniškių PN-AK pareigūnai panaudojo smurtą prieš pareiškėją, neteisėtai izoliavo ir uždarė į kamerų tipo patalpas, neteisėtai perkėlė iš atvirosios kolonijos į pataisos namus. Pareiškėjas dėl to patyrė sveikatos problemų, dvasines kančias, išgyvenimus ir kt. 2022-07-01 pareigūnai vėl parvertė pareiškėją ant grindų, uždėjo antrankius ir perkėlė į Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 4 būrio 2 patalpą, kur buvo 4 žmonės. Šiame būryje pareiškėjas buvo kalinimas iki 2022-07-15. Teigė, kad neturėjo ką valgyti, nes ,,nesutvarko mano asmeninius pinigus“. Akcentavo, jog yra kankinamas pataisos namuose jau 13 metų ir 8 mėnesius. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė depresiją, buvo kankinamas psichologiškai, patyrė orumo pažeminimą. Šiuos veiksnius vertino kaip jam padarytą neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašė priteisti 5000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, nes jame išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė prašoma priteisti žala, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atsikirtimų į pareiškėjo skundo argumentus laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2019-07-22 nepateikė. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo galimą teisių pažeidimą nuo patalpinimo į pataisos namus, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Pažymėjo, kad administraciniuose teismuose jau buvo arba yra nagrinėjami administraciniai ginčai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (administracinė byla Nr. I1-7241-402/2022 ir Nr. I1-3227-320/2022). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl Pravieniškių PN-AK 2022-06-06 pareigūnų neteisėtų veiksmų panaudojus smurtą, 2022-06-10 nutarimu skirtos nuobaudos ir kiti jau nagrinėti skundo argumentai, turėtų būti palikti nenagrinėti. Nurodė, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai neturi realaus pagrindo, jis neįrodė pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, dalyje paliktinas nenagrinėtas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2010 metų iki 2022-08-11 (patikslinto skundo padavimo teismui diena).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).
LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovas šį terminą prašo taikyti (b. l. 32). Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010 m., o skundą teismui pateikė tik 2022-07-04 (b. l. 7). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Teismas pažymi, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2019-07-04 iki 2022-07-04.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I1-7241-402/2022 pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos priteisimo. Byloje neturtinė žala kildinama iš to, kad 2022-06-06 Pravieniškių PN-AK pareigūnai neteisėtai panaudojo smurtą prieš pareiškėją, neteisėtai jį izoliavo ir uždarė į kamerų tipo patalpas bei perkėlė iš atvirosios kolonijos į pataisos namus.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje Nr. I1-7241-402/2022 ginčo laikotarpis iš dalies sutampa su nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomu ginčo laikotarpiu, už kurį yra prašoma priteisti neturtinę žalą dėl tos pačios aplinkybės – Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų 2022-06-06 įvykio metu (smurto prieš pareiškėją panaudojimo, neteisėto perkėlimo į kamerų tipo patalpas, perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus), paaiškėjus, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose šiuo metu nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už 2022-06-06 pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus yra paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 105 str. 4 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje byloje teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2019-07-04 iki 2022-08-11 (patikslinto skundo pateikimo teismui dienos) (išskyrus 2022-06-06 įvykio aplinkybes dėl galimai neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų).
Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o pagal 111.2. punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m. Analogiškos nuostatos reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 - 2.2 punktuose.
Iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjas: laikotarpiu nuo 2019-07-22 iki 2020-01-08 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 16 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas – 36,85 kv. m, joje įrengtų miegamų vietų skaičius – 10, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,69 kv. m; laikotarpiu nuo 2020-01-08 iki 2020-04-23 buvo laikomas 13 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas – 36,85 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 10, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,69 kv. m; laikotarpiu nuo 2020-04-23 iki 2020-07-29 buvo laikomas 13 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 13 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 4, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,25 kv. m; laikotarpiu nuo 2020-07-29 iki 2020-07-31 buvo laikomas 15 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 71,20 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 22, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,24 kv. m; laikotarpiu nuo 2020-07-31 iki 2020-09-23 buvo laikomas 13 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 17,73 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 4, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 4,43 kv. m; laikotarpiu nuo 2020-09-23 iki 2021-01-08 buvo laikomas 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 8, kurios plotas – 14,32 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 2, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 7,16 kv. m; laikotarpiu nuo 2021-01-08 iki 2021-01-14 buvo laikomas 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, kurios plotas – 21,34 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 4, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 5,34 kv. m; laikotarpiu nuo 2021-01-14 iki 2021-12-08 buvo laikomas 2 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 10, kurios plotas – 23,09 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 4, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 5,77 kv. m; laikotarpiu nuo 2021-12-08 iki 2021-12-16 buvo laikomas 25 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 43,76 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 14, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,13 kv. m; laikotarpiu nuo 2021-12-16 iki 2021-12-30 buvo laikomas 24 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, kurios plotas – 56,05 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 18, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,11 kv. m; laikotarpiu nuo 2021-12-30 iki 2020-07-01 buvo laikomas 24 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas – 47,14 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 15, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,14 kv. m; laikotarpiu nuo 2022-07-01 iki 2020-07-11 buvo laikomas 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 23,54 kv. m, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičius – 4, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 5,89 kv. m
Byloje nesant jokių pareiškėjo teiginius dėl patalpų perpildymo pagrindžiančių duomenų, taip pat pareiškėjui tiksliai nenurodžius, kada ir su kiek asmenų jis buvo kalinamas konkrečiose gyvenamosiose patalpose (skunde nurodė tik aplinkybę, kad nuo 2022-07-01 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo kalinami 4 žmonės), teismas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą vertina padalindamas gyvenamųjų patalpų plotą iš maksimalaus joje galėjusių gyventi asmenų skaičiaus (pareiškėjas neteigė, kad patalpoje gyveno daugiau asmenų, negu buvo įrengta miegamųjų vietų). Kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui teko nuo 3,11 kv. m iki 7,16 kv. m ploto, todėl minimalaus ploto normos pažeidimas nekonstatuotinas.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog gyvenamosiose patalpose ir sanitariniame mazge buvo baisus kvapas nuo žmonių prakaito, drabužių ir kojinių, teismas pažymi, kad nešvara ir netvarka gyvenamosiose ir higienos patalpose dažniausiai atsiranda dėl jose esančių asmenų atsainaus požiūrio į bendrąsias higienos normas ir tvarkos palaikymą. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 37 punktą, gyvenamųjų patalpų tvarkymas yra pačių jose gyvenančių nuteistųjų prerogatyva, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas ar patys teršia bei neprižiūri savo gyvenamosios aplinkos. Pareiškėjo argumentai dėl blogo kvapo gyvenamosiose patalpose ir sanitariniuose mazguose nekonkretizuoti, grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.
Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose, netinkamo maitinimo. Patikslintame skunde tik vienu sakiniu nurodė, jog visur buvo pilna blakių ir tarakonų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo naikinimo, maitinimo neužtikrinimo. Pažymėtina, kad graužikų ir buitinių parazitų paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tačiau higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų, kada ir kokiose patalpose veisėsi kenkėjai, taip pat byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardinti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.), o skundas dalyje dėl netesėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais sukeltos neturtinės žalos 2022-06-06 įvykio metu paliktinas nenagrinėtas (ABTĮ 105 str. 4 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmus 2022-06-06 įvykio metu palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.