Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, dalyvaujant pareiškėjos M. V. S. atstovui advokatui M. P., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, suinteresuotam asmeniui Z. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims notarei Genei Pietarienei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Z. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad ji – M. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), po savo senelės Stasės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė. Pareiškėja nurodė, kad po senelės mirties, ji dėl senelės turto – žemės, miško – 2009-05-05 sudarė panaudos sutartį, o vėliau 2015-05-01 žemės nuomos sutartį, mokėjo mokesčius, turtas buvo prižiūrimas, tai yra faktiškai valdė senelės turtą. Pažymėjo, kad gyvena JAV ir neplanuoja grįžti į Lietuvą, todėl nori žemę parduoti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuotas asmuo Z. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimo reikalavimais sutiko.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų tenkintas, jei teismas nustatytas, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos M. V. S. atstovas advokatas M. P. prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog pareiškimo reikalavimai būtų tenkinami.

Suinteresuotas asmuo Z. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad naudojosi S. S. S. žeme. Žinojo, kad ji nori atkurti nuosavybę į žemę, todėl, kad žemė nebūtų apleista, S. S. S. sudarė su juo panaudos sutartį. Kadangi S. S. S. gyveno JAV ir į Lietuvą tebuvo atvykusi vieną kartą – 2000 metais, todėl dėl žemės naudojimo klausimų bendravo su įgaliotais asmenimis. Žeme rūpinosi, tai yra šienavo pievas bei mokėjo mokesčius.

Liudytojas Eugenijus A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaip savo tetos draugei S. S. S. padėjo atkurti nuosavybės teisę į žemę, ruošė dokumentus. S. S. S. jam pavedė reikalus dėl žemės tvarkyti pagal įgaliojimą. 2006 metais sužinojo, kad S. S. S. šeimoje mirė sūnus, vėliau sutuoktinis, todėl esant tokioms šeiminėms aplinkybėmis, S. S. S. apie žemę su juo nebekalbėjo. Apie jos mirtį sužinojo vėliau iš JAV gyvenančių pažįstamų. Ryšiai, po S. S. S. mirties, buvo palaikomi per jos marčios draugę, gyvenančią Lietuvoje.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog M. V. S. buvo jo klientė, kuri įgaliojo jį atstovauti jos interesus, tai yra sudaryti žemės nuomos sutartį. Pasirašyta M. V. S. žemės nuomos sutartis buvo išsiųsta Z. K.. Dokumentai buvo siunčiami paštu.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1954-07-03, Baltimorėje, Merilando valstijoje, JAV, susituokė C. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. S. (po santuokos pavardė S. S. S.), gim. (duomenys neskelbtini). Jiems gimė (duomenys neskelbtini)sūnus L. S., kuris susituokė 1985-10-10 su Christel U. T.. L. S. šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė M. V. S. – pareiškėja. (duomenys neskelbtini) mirė C. S., (duomenys neskelbtini) mirė sūnus L. S., (duomenys neskelbtini) Baltimorėje, Merilando valstijoje, JAV mirė Stasė S. S. – pareiškėjos senelė. Klaipėdos rajono I-asis notaro biuras pažymėjo, kad po Stasės S. S. (duomenys neskelbtini) mirties, nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. S. S. atkurta nuosavybė 1999-07-03 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 55/4985 į 31,28 ha žemės ir 12,14 ha žemės (miškas); 1999-09-30 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 55/5240 į 3,10 ha žemės (miškas); 2000-09-19 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 55/6259 į 1,83 ha žemės (miškas); 2002-01-25 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 55/8201 į 0,64 ha žemės (miškas); 2002-02-08 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 55/8290 į 4,39 ha žemės (miškas). VĮ Registrų centro duomenimis S. S. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Po pareiškėjos senelės S. S. S. (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėja 2009-05-05 sudarė su Z. K. panaudos sutartį, pagal kurią žemę (31,28 ha) ir mišką (22,1 ha) (duomenys neskelbtini), perdavė laikinai neatlygintinai naudotis, pagal sutarties 3 p. sutartis pratęsiama kasmet vieneriems metams. 2015-05-01 pareiškėjos įgaliotas asmuo A. V. ir Z. K. sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią išnuomota žemė miško ūkio paskirties (22,1 ha) ir žemės ūkio paskirties žemė (31,28 ha) Z. K., mokant 289,62 Eur nuomos mokestį bei mokant įstatymų numatyta tvarka įmokas už žemę.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėja yra po S. S. S. mirties likusio turto įstatyminė antros eilės paveldėtoja. Tačiau pareiškėja yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė ir kaip užsienio pilietė, pagal Lietuvos Respublik?s įstatymus žemės nuosavybės teise įgyti negali, tačiau šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos CK 5.75 straipsnį įpėdinis (pareiškėja) įgyja teisę į pinigų sumą, gautą pardavus žemę įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-18 nutarimu Nr. 475 ir 2005-09-16 nutarimu Nr. 1024 patvirtintų Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tvarka. Pažymėtina, jog Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad notaras privačios žemės savininko įpėdinio prašymu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodo, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą ar jo dalį (toliau vadinama – žemės sklypas), o jeigu žemės sklypą paveldėjo keli privačios žemės savininko įpėdiniai, – papildomai nurodoma, kokios žemės sklypo dalys jiems tenka. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione.

Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą užsienio subjektai negali nuosavybės teise turėti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, tačiau gali ją paveldėti bendraisiais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Byloje nustatyta, kad pareiškėja po senelės mirties aktyviai domėjosi ir rūpinosi palikimą sudarančiu turtu, per įgaliotus asmens jį prižiūrėjo, nuomojo dirbamą žemę ir mišką, mokėjo žemės mokesčius. Teismo vertinimu pareiškėjos po senelės mirties po palikimo atsiradimo atliktų veiksmų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja senelės paliktą nekilnojamąjį turtą valdė ir valdo kaip savo bei laiko save to turto savininke.

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėja M. V. S. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po senelės mirties, tačiau iš teismo posėdžio metu duotų liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad M. V. S. faktiškai palikimą priėmė, tai yra faktiškai pradėjo valdyti senelės nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu ji priėmė savo senelės S. S. S. palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.,445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė savo senelės S. S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.