Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-18 · Civilinė byla Nr. 2S-704-154/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-18
Bylos Nr.
2S-704-154/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Pareiškėjas
UAB „Nordlita“
Suinteresuotas asmuo
UAB „Sanistal“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-704-154/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08559-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 122.4.;124.2.9.;124.2.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Nordlita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3925-650/2014 pagal pareiškėjo UAB „Nordlita“ prašymą suinteresuotam asmeniui UAB „Sanistal“ dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-9848-641/2013, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Nordlita“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-9848-641/2013 ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo pareiškimą išduoti teismo įsakymą atsisakyti priimti.

Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje L2-9848-641/2013, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko UAB „Nordlita“ kreditoriaus UAB „Sanistal“ naudai 107814,13 Lt skolą. Teigia, kad ši skola jau buvo priteista Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-800-276/2011, kuomet nutarta išieškoti iš skolininko UAB „Nordlita“ kreditoriaus UAB „Sanistal“ naudai 233750,56 Lt skolą. Vykdymo proceso metu, taip pat vykdant trišales užskaitas, skola kreditoriui UAB „Sanistal“ sumažėjo nuo 233750,56 Lt iki 107814,13 Lt. 2013 m. pabaigoje tarp skolininko ir kreditoriaus buvo sudarytas tarpusavio skolų suderinimo aktas dėl 107814,13 Lt skolos. Kai pareiškėjas UAB „Nordlita“ gavo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. teismo įsakymą tai pačiai 107814,13 Lt sumai, pamanė, kad tai paprastas skolos atnaujinimas, taip pat kad naujai surašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, todėl prieštaravimų dėl to teismo įsakymo neteikė. Tuo metu jie bandė bendrovę restruktūrizuoti, padavus pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo, visi išieškojimai pagal ankstesnes bylas buvo sustabdyti, o kai restruktūrizuotis nepavyko ir jie gavom naują teismo įsakymą, pagalvojo, kad čia taip atnaujinamas skolos pagal seną teismo įsakymą išieškojimas. Todėl ir padarė klaidą, nesureagavę į naują teismo įsakymą. Teismo įsakymui įsiteisėjus, sužinojo iš antstolės V. Š., kad tai jau nauja skola. Taigi, šiuo metu pareiškėjas UAB „Nordlita“ turi 107814,13 Lt skolą, kurią pagal 2011 m. kovo 18 d. teismo įsakymą išieško antstolė E. R., o pagal 2013 m. gruodžio 3 d. teismo įsakymą išieško antstolė V. Š.. Kai tai išsiaiškino, pareiškėjas 2014 m. vasario 19 d. kreipėsi į UAB „Sanistal“, kad kažkurį vykdomąjį raštą panaikintų taikos sutartimi vykdymo procese. UAB „Sanistal“ sutiko su pareiškėjo argumentais, kad tai ta pati skola, bet vis delsia tą sutvarkyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Sanistal“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Nurodė, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytas pagrindas atnaujinti procesą yra tuomet, kai yra aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, kartu pažymint, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, taip pat pagrindžiant tai įtikinančiomis aplinkybėmis ir įrodymais. Kreditorius daro prielaidą, kad skolininkas neįrodė, kad Šiaulių apylinkės teismo įsakyme yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, skolininko prašymas yra pateiktas, praleidus CPK 368 str. 1 d. numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Vadovaujantis CPK 368 str. 1 d. nuostata, terminas, per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą, prasideda ne tik nuo dienos, kuomet asmuo sužinojo (šio asmens nurodytą sužinojimo momentą), bet ir nuo dienos, kuomet jis turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-9848-641/2013.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, kad nėra praleistas terminas pateikti prašymui atnaujinti procesą. CPK 368 str. 1 d. įtvirtintas 3 mėnesių, skaičiuojamų nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, terminas. Teismas, atsižvelgė į suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus argumentus, byloje esančius duomenis, kad tiek kreditoriaus pareiškimas su priedais, tiek 2013-12-03 priimtas teismo įsakymas bei nutartis areštuoti skolininko turtą už 107911,10 Lt sumą pačiam skolininkui (pareiškėjui) UAB „Nordlita“ buvo įteikta 2013-12-09 (b. l. 29), todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis tik 2014 m. vasario viduryje sužinojo aplinkybes, sudarančias byloje proceso atnaujinimo pagrindą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumu ir jo nepagrįstumu, padarius aiškią teisės taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), kadangi teismo įsakymo išdavimui taikoma speciali supaprastinta priėmimo ir įsiteisėjimo procedūra pagal CPK XXIII skyriaus nuostatas. Pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip skolininkas, buvo informuotas apie 2013-12-03 teismo įsakymo išdavimo procesą, jam buvo žinoma apie priimtą teismo įsakymą ir galimybę pateikti prieštaravimus bei skųsti nutartį dėl turto arešto, ir jis pats tokių aplinkybių neneigia. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto reglamentavimą, įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgė į kreditoriaus teiktus argumentus, kad jis nesutinka dėl priteistos skolos tapatumo, teismas vertino ir tai, kad 2013-12-03 išduodant Šiaulių apylinkės teismo įsakymą, kreditorius pateikė su pareiškimu duomenis apie neapmokėtų skolininko sąskaitų – faktūrų suvestines, daugumoje atveju laikotarpiu nuo 2011-03-20 iki 2014-01-24, t. y. po 2011-03-18 Šiaulių apygardos teismo įsakymo išdavimo (b. l. 4-5, 7-8 ), todėl konstatavo, kad nurodytos kreditoriaus pareiškimo tapatumo aplinkybės skolininko (pareiškėjo) pareiškime dėl proceso atnaujinimo nėra tinkamai pagrįstos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Nordlita“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Prašo pareikalauti suinteresuotą asmenį (kreditorių) UAB „Sanistal“ pateikti atsiliepimą į šį atskirąjį skundą, įpareigojant kreditorių aiškiai atsakyti, ar skola, priteista 2011 m. teismo įsakymu, ir skola, priteista 2013 m. teismo įsakymu, yra ta pati, ar ne.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad atsižvelgia į kreditoriaus pateiktus argumentus, kad jis nesutinka dėl priteistų skolų tapatumo. Apeliantas pažymi, kad 2014 m. gegužės 12 d. kreditoriaus (suinteresuoto asmens) pateiktame teismui atsiliepime jis niekaip, nė vienu žodžiu neginčija pareiškėjo teiginio apie skolos tapatumą; kreditorius neginčijo teiginio apie skolos tapatumą ir ikiteisminėje ginčo stadijoje, kai jam buvo išsiųstas atitinkamas raštas dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese, panaikinant neteisėtą teismo įsakymą, išduotą 2013 m.. Kreditorius (suinteresuotas asmuo) UAB „Sanistal“ savo atsiliepime tik formaliai ginčija, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą teisėtu pagrindu, bei teigia, kad yra praleistas 3 mėnesių senaties terminas. Dėl skolos tapatumo nėra nė žodžio.

2. Teismas nurodo, kad pagal bylos dokumentus, 2013 metų teismo įsakymas buvo išduotas taip pat naujų sąskaitų faktūrų pagrindu, t. y. skolos netapačios. Tai neteisinga išvada. Teismui pateiktose išklotinėse (b. l. 42-44) iš tiesų nurodyta ir kitų, vėlesnių nei 2011 metų sąskaitos, bet skyriuje „pastabos“ prie jų nurodyta arba „Avansas“, kas reiškia kad sumokėjome į priekį, arba kokios nors įmonės pavadinimas, kad ji sumokėjo už mus. Pareiškėjas UAB „Nordlita“ nuo 2011 metų su UAB „Sanistal“ dirbo su trišalėmis sutartimis, už pareiškėjo imamą produkciją apmokėdavo tretieji asmenys - objektų užsakovai. Todėl naujos skolos po 2011 metų nesusidarė. Ir tai normalu, nes UAB „Sanistal“ mokėjimo atidėjimo pareiškėjui UAB „Nordlita“ nebetaikė dėl savaime suprantamų priežasčių.

3. Kreditorius UAB „Sanistal“ teigia, ir su tuo sutiko pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių senaties terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Teigia, kad toks kreditoriaus pareiškimas yra nesąžiningas. Kreditoriui žinoma, kad dar 2014 m. sausio mėn., tik gavęs antstolės V. Š. raginimą antrą kartą mokėti skolą, kurią jau išieško pagal 2011 m. teismo įsakymą antstolė E. R., skolininkas iškart kreipėsi į kreditorių, ragindamas išsiaiškinti santykius. Kreditorius vedė derybas, visaip atidėliojo savo sprendimą, akivaizdžiai laukdamas senaties. Ir pačiame prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad jį pareiškėjas teikia, nebenorėdamas laukti kreditoriaus malonės, nes baigiasi terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą. Todėl kreditoriaus nurodymas, esą pareiškėjas praleido terminą, yra nesąžiningas, kaip ir visa ši byla. Kad 2013 m. teismo įsakymas sukels tokias pasekmes pareiškėjas suprato tik gavę laiškus iš antstolės V. Š. apie areštus. Iki tol galvojo (nes buvo neseniai suderinę skolą, kiek liko po antstolės E. R. išieškojimo veiksmų), kad susidūrė su savotiška prievolės novacija, todėl ir prieštaravimai dėl teismo įsakymo nebuvo pateikti.

4. Teismas teisus, kad gavęs naują teismo įsakymą ir nepateikęs prieštaravimų, pareiškėjas veikė neteisingai, aplaidžiai. Pareiškėjas teigia, kad sąžiningai apsiriko, manė, kad mokant pagal naują įsakymą nereikės mokėti pagal seną, t.y. įvyks skolos novacija, nes ką tik buvo raštu suderinę likusią skolą. Tačiau tokia pareiškėjo klaida negali būti priežastimi, kad skola susidvigubintų ir kreditorius be jokio pagrindo turėtų teisę gauti dvigubai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Sanistal“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skolininkas yra juridinis asmuo - verslininkas, kuris tari pareigą domėtis savo teisėmis ir ginti jas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. CPK 369 str. 1 d. reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą turinį, tuo pačiu ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 str. nurodytų terminų skaičiavimas. CPK 369 str. 2 d. įtvirtina, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip teisingai pažymėjo Šiaulių apylinkės teismas, skolininkas neįrodė, kad nėra praleistas terminas pateikti prašymui atnaujinti procesą. Dar daugiau pats apeliantas patvirtina, kad nurodytus dokumentus gavo 2013 m. gruodžio 9 d. ir dėl savo aplaidumo ir netinkamo veikimo nepateisinamai praleido CPK 368 str. 1 d. numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pažymi, kad kreditorius visą laiką stengėsi ir vis dar deda pastangas išspręsti šį ginčą su skolininku taikiu keliu, tačiau skolininko įsiskolinimas kreditoriui iki šios dienos nėra nei sumažintas, nei padengtas.

2. Vadovaujantis CPK 368 str. 1 d., terminas atnaujinti procesą yra praleistas be svarbių priežasčių ir, skolininkui neprašant šio termino atnaujinti, ši byla nutrauktina.

3. Remiantis CPK 369 str. 1 d. 2 p., be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Kreditoriaus manymu, skolininkas vis tik neįrodė, kad yra CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytas pagrindas atnaujinti procesą ir nepateikė jokių papildomų argumentų ir/ar įrodymų, pagrindžiančių šio pagrindo buvimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje L2-9848-641/2013, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko UAB „Nordlita“ kreditoriaus UAB „Sanistal“ naudai 107814,13 Lt skolą, 96,97 Lt delspinigius, 6 proc. procesines palūkanas, 790 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 26). Skolininkas teigia, kad ši skola jau buvo priteista Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-800-276/2011, kuomet nutarta išieškoti iš skolininko UAB „Nordlita“ kreditoriaus UAB „Sanistal“ naudai 233750,56 Lt skolą (t. 1, b. l. 56), nes vykdymo proceso metu, taip pat vykdant trišales užskaitas, skolininko skola kreditoriui UAB „Sanistal“ sumažėjo nuo 233750,56 Lt iki 107814,13 Lt. Todėl skolininkas (pareiškėjas) mano, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. priėmęs teismo įsakymą pažeidė procesines teises normas, pagal kurias negalima priimti ir nagrinėti tapačių ieškinių - t. y. tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes yra aiški teisės taikymo klaida - teismas priėmė ir išnagrinėjo tapatų ieškinį, ir tas sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine nei kasacine tvarka, taip teismas pažeidė CPK 137 str. 2 d. 5 p.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą iš esmės dvejais argumentais: kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 str. 1 d. nurodytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti; nurodytos kreditoriaus pareiškimo tapatumo aplinkybės skolininko (pareiškėjo) pareiškime dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstos, nes kreditorius pateikė su pareiškimu duomenis apie neapmokėtų skolininko sąskaitų – faktūrų suvestines, daugumoje atveju laikotarpiu nuo 2011-03-20 iki 2014-01-24, t. y. po 2011-03-18 Šiaulių apygardos teismo įsakymo išdavimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, o atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

CPK 368 str. reglamentuoti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. CPK 368 str. 1 d. nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 str. 2 d. nurodyti naikinamieji terminai, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Nordlita“ 2014 m. balandžio 15 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu civilinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta, teismui priėmus 2013 m. gruodžio 3 d. teismo įsakymą (t. 1, b. l. 33-34). Tai reiškia, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas, nepraleidus CPK 368 str. 2 d. numatyto vienerių metų naikinamojo termino.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 3 d. teismo įsakymas pareiškėjui (skolininkui) UAB „Nordlita“ buvo įteiktas 2013 m. gruodžio 9 d., prieštaravimai dėl teismo įsakymo nebuvo pateikti, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti baigėsi 2014 m. kovo 10 d. Be to, pareiškėjui (skolininkui) UAB „Nordlita“ kartu su teismo įsakymu, 2013 m. gruodžio 9 d., buvo įteikta ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria teismo įsakymu priteistos sumos (107911,10 Lt) ribose taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininko turtas (t. 1, b. l. 23-24, 29), areštas 2013-12-03 įregistruotas Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre (t. 1, b. l. 31), todėl atmestini skolininko argumentai, kad tik 2014 m. vasario mėnesį jam tapo žinomos aplinkybės apie, neva, antrą kartą priteistą tą pačią skolą, kuri jau buvo priteista Šiaulių apygardos 2011 m. kovo 18 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-800-267/2011 (t. 1, b. l. 56), ir kuri buvusi, skolininko nuomone, kaip likusi neapmokėta priteistos 235066,84 Lt skolos dalis. Juolab, kad viešame turto areštų registre nurodyta, kad turto arešto aktą priėmusi institucija yra Šiaulių apylinkės teismas, o dokumento priėmimo (surašymo) data yra 2013-12-03, dokumento pavadinimas – nutartis, todėl skolininko argumentai, kad jis galvojo, jog taip yra vykdomas 2011-03-13 teismo įsakymu priteistos skolos išieškojimas, pripažinti nepagrįstais. Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininko turtą areštuoja antstolis, surašydamas turto arešto aktą (CPK 675 str. 2 d.), o vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą (CPK 675 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju skolininkui 2013-12-09 buvo įteiktas ne tik 2013-12-03 teismo įsakymas, bet ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-03 nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas skolininko turtas, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti baigėsi 2014-03-10, pareiškėjas jo atnaujinti nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo neprašė.

Tikslu pašalinti abejones bei gavus skolininko prašymą, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kreditorius UAB „Sanistal“ buvo įpareigotas pateikti Šiaulių apygardos teismui įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu susidarė iš pareiškėjo (skolininko) UAB „Nordlita“ Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-800-267/2011, priteista 233750,56 Lt skola kreditoriui UAB „Sanistal“, bei pateikti apeliacinės instancijos teismui įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu susidarė iš pareiškėjo (skolininko) UAB „Nordlita“ Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-9848-641/2013, priteista 107814,13 Lt skola kreditoriui UAB „Sanistal“ (t. 1, b. l. 115-116).

Vykdydamas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kreditorius pateikė rašytinius įrodymus (t. 1, b. l. 120-204, t. 2, b. l. 1-74), kurie patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu priteista iš skolininko 107814,13 Lt skola susidarė pagal neapmokėtas PVM sąskaitas- faktūras, kurios buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2011-03-20 iki 2014-01-24, t. y. po 2011-03-18 Šiaulių apygardos teismo įsakymo išdavimo. Todėl pagrindo išvadai, jog Šiaulių apylinkės teismui priimant 2013 m. gruodžio 3 d. teismo įsakymą, buvo pažeistos CPK 137 str. 2 d. 5 p. nuostatos, nėra, todėl ir nėra pagrindo atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatomis.

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Danutė Matiukienė