- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- I2-5126-386/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06731-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko,
2026 m. sausio 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 25S254362 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas atsisakymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu. 2025 m. spalio 13 d. Migracijos departamentas atliko nuotolinę pareiškėjo apklausą, siekiant patvirtinti jo asmens tapatybę ir numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas. Migracijos departamentas teigia, kad nacionalinė viza gali būti išduodama asmeniui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ir turintis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, tačiau Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas apklausos metu pateikė nepilną ir prieštaringą, klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.
Priimdamas Sprendimą atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nesudarė pareiškėjui sąlygų per tinkamą terminą nurodyti faktus, pateikti šiuos faktus patvirtinančius įrodymus ir savo argumentus, dėl ko buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Skundžiamame Sprendime nėra nurodyta, nei kokie konkretūs pareiškėjo atsakymai buvo prieštaringi, kuo jie prieštaravo faktams, kokius tikrovės neatitinkančius duomenis pareiškėjas pateikė, kaip tie duomenys susiję su prašymo pagrindu. Tai reiškia, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio, kuris įpareigoja aiškiai ir konkrečiai nurodyti faktinį bei teisinį pagrindus, motyvus, dėl kurių priimtas nepalankus sprendimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuolat akcentuojama, kad administracinis sprendimas negali būti grindžiamas abstrakčiomis, nekonkrečiomis prielaidomis ar subjektyviu pareigūno įspūdžiu.
Teigia, kad Migracijos departamentas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjo pateikti duomenys nepatikimi. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas tik tada, kai yra faktai, įrodymai, dokumentai, arba realios aplinkybės, leidžiančios manyti, kad pareiškėjas meluoja ar simuliuoja. Pareiškėjo atveju nei vienas melagingas faktas nėra nurodytas, nei viena aplinkybė nėra patikrinta ar paneigta, Sprendimas grindžiamas vien subjektyvia pareigūno nuomone. Tokiu būdu buvo pažeistas objektyvumo ir proporcingumo principas, numatytas VAI ir teismų praktikoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 1 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą sezoniniam darbui Lietuvoje per išorės paslaugų teikėją, turėdamas Užimtumo tarnybos leidimą dirbti kelininku nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. UAB „Globus Bemanning“ tarpininkavimo rašte Nr. 20250619-093713 nurodė, kad ketina įdarbinti pareiškėją kaip sezoninį darbuotoją, turintį Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui. 2025 spalio 8 d. nuotolinė pareiškėjo apklausa nevyko, pareiškėjas neprisijungė į vaizdo pokalbį. 2025 m. spalio 13 d. įvykus nuotolinei apklausai nustatyta, kad pareiškėjas pateikė klaidinančią informaciją, o jo vykimo į Lietuvą tikslas ir sąlygos nebuvo patvirtinti. Dėl to Migracijos departamentas 2025 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, remdamasis įstatymo nuostata, leidžiančia neišduoti vizos, jei neįrodytas buvimo tikslas arba kyla abejonių pareiškėjo pateiktos informacijos patikimumu.
LVAT praktikoje yra konstatuota, kad teisė atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė ir trečiųjų šalių piliečiams suteikiama tik įvykdžius Įstatymo reikalavimus, o vien formalus nacionalinės vizos išdavimo sąlygų atitikimas savaime nesuponuoja pareigos išduoti vizą. Įstatymas nenumato išimčių, leidžiančių netaikyti atsisakymo išduoti vizą pagrindų, atsižvelgiant į užsieniečio turėtus dokumentus ar ankstesnį teisėtą buvimą ar darbą Lietuvoje.
Migracijos departamentas nepažeidė gero administravimo principo, nes atliko pareiškėjo apklausą ir vertino jo pateiktą informaciją apie darbo patirtį ir vykimo tikslą. Apklausos metu pareiškėjas teikė prieštaringą ir tikrovės neatitinkančią informaciją (dėl darbo patirties, kelionių datų, giminystės ryšių, turimos specialybės), todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o deklaruojamas ketinimas dirbti sezoninį darbą neatitiko tikrovės.
LVAT savo jurisprudencijoje taip pat pabrėžta, kad administraciniai aktai turi būti pakankamai motyvuoti – juose privalo būti nurodyti esminiai faktai, įrodymai ir teisinis pagrindas, leidžiantys asmeniui suprasti sprendimo priežastis ir efektyviai ginti savo teises. Vertinant administracinio akto teisėtumą, esminė reikšmė teikiama tam, ar motyvavimo trūkumai yra tokie, kurie trukdo suprasti sprendimo esmę ir jo pasekmes, o ne vien formaliems netikslumams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Migracijos departamento Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu tinkamai taikant teisės normas ir pakankamai motyvuotu. Kadangi Sprendimas paremtas surinktais duomenimis, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 25S254362 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2025 m. spalio 1 d. pareiškėjas prašymą Nr. 2506-NVIZ-0341 išduoti nacionalinę vizą pateikė per išorės paslaugų teikėją, būdamas užsienyje, kaip pareiškėjas, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ir turintis Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui.
UAB „Globus Bemanning“ (toliau – ir Bendrovė) tarpininkavimo rašte Nr. 20250619-093713 nurodė, kad ketina įdarbinti pareiškėją kaip sezoninį darbuotoją, turintį Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui. 2025 m. gegužės 27 d. Užimtumo tarnyba priėmė sprendimą Nr. U9-968 dėl asmens leidimo dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., numatyta darbo funkcija - kelininkas.
2025 m. spalio 8 d. nuotolinė pareiškėjo apklausa nevyko, pareiškėjas neprisijungė į vaizdo pokalbį.
2025 m. spalio 13 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pokalbyje turi dalyvauti tik apklausiamasis asmuo ir vertėjas, jei asmuo nekalba anglų arba rusų kalbomis, taip pat daromas vaizdo ir garso įrašas. Pokalbyje vertėjas nedalyvavo.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas apklausos metu pateikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją. Surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
2025 m. spalio 31 d. priimtas sprendimas Nr. 25S254362 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą (minėta, toliau – ir skundžiamas Sprendimas).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundu kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnyje yra numatyti savarankiški atsisakymo išduoti vizą pagrindai. Atsakovas, nustatęs bent vieną šių pagrindų, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą atsisakyti tenkinti prašymą išduoti vizą: nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą grindė tuo, kad ketina Lietuvoje dirbti kelio darbininku UAB „Globus Bemanning“, kartu pateikdamas UAB „Globus Bemanning“ tarpininkavimo raštą, darbo sutarties kopiją.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 patvirtino Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).
Pagal Aprašo 6.8 p., nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ir turintis Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, o Aprašo 29.4 p. nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti nacionalinę vizą, privalo išsiųsti užsieniečiui per MIGRIS pranešimą apie užsieniečio nuotolinės apklausos datą ir laiką. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad jeigu užsienietis neprisijungs prie nuotolinės apklausos, bus priimtas sprendimas nutraukti jo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimą. Aprašo 30 p. nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti nacionalinę vizą, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekdamas patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
Iš į bylą pateiktos apklausos transkripcijos matyti, kad pagrindžiant atvykimo priežastis pareiškėjo pokalbyje trūko tikslumo. Pareiškėjas apklausoje teigė, jog po mokyklos baigimo dirbo kelininku 2 metus (duomenys neskelbtini), ir keletą mėnesių kelininku (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau apklausoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini)dirbo sandėlyje, o ne kelininku. Pažymėtina, jog pareiškėjas nurodė, kad UAB „Globus Bemanning“ dirba jo dėdė, tačiau negalėjo nurodyti kiek metų yra dėdei. Be to, pareiškėjas negalėjo atsakyti į klausimą, ar jis turi kokią specialybę. Pareiškėjas kelis kartus pakartojo, kad įmonė UAB „Globus Bemanning“ , kurioje ketina dirbti pareiškėjas, yra Latvijoje, o ne Lietuvoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje teigiama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., LVAT 2014 n. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimą byloje Nr. C-84/12; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).
Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021), o atsižvelgiant į tai, kad Šengeno valstybėse bei Europos sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje laikomasi aukšto lygio saugumo užtikrinimo standartų bei nelegalios migracijos užkardymo principų, Migracijos departamentas savo ruožtu turi pagrįstą pareigą prašymą išduoti vizą išnagrinėti kruopščiai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nesudarė tinkamų sąlygų per tinkamą terminą nurodyti faktus ir argumentus. Kaip jau minėta, Sprendimo faktinį pagrindą pagrindžia pirmiau aptarta pareiškėjo apklausa, kuria remiantis Migracijos departamento išvados vertinamos kaip įtikinančios. Pareiškėjui per apklausą buvo užduoti aiškūs, nesudėtingi ir konkretūs klausimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų per tinkamą terminą nurodyti pagrindinius faktus ir argumentus. Tuo labiau, kad pareiškėjas net nenurodė, kokių faktų jis, pvz. dėl objektyvių priežasčių, negalėjo pateikti, ar jam trūko laiko.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vizos neišdavimo pagrindas, pagal kurį išduoti vizą užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas apklausos metu teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, keitė parodymus, atsakymai prieštaravo vieni kitiems, akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo deklaruojamas tikslas dirbti Bendrovėje kaip sezoniniu darbuotoju neatitinka tikrovės. Iš apklausos turinio matyti, jog pokalbyje, pagrindžiant vizos gavimo tikslą, aiškiai trūko konkretumo, tikslumo. Pareiškėjas į klausimus atsakė gana abstrakčiai, pateikė tik bendro pobūdžio duomenis.
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, detaliai įvertinęs pareiškėjo vykimo į Lietuvą priežastis, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl sprendimo atitikimo anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio reikalavimams (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms), pasisakytina, kad iš skundžiamo Sprendimo turinio matosi, jog pareiškėjui nuosekliai išaiškinti faktiniai ir teisiniai pagrindai bei aplinkybės, lėmusios atsisakymą išduoti vizą, iš jo turinio galima aiškiai suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškiai nurodytas visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, paaiškinta sprendimo priėmimo procedūra, nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog sprendimas ir jame išdėstyti motyvai pareiškėjui buvo aiškūs ir suprantami, pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę į (jo nuomone) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat nustatyta, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą aktą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių duomenų visuma, nenustačius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 25S254362 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.