Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto K. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutarties, kuria netenkintas K. R. skundas ir paliktas nepakeistas Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016-07-05 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016-07-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. (už 4 administraciniu teisės pažeidimus) galutine subendrinta administracine nuobauda – 150 Eur bauda be gyvūnų konfiskavimo už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) mieste laikė ir laiko 9 bičių avilius nesilaikydamas nurodymo bičių avilius laikyti nurodytu atstumu 5 metrai iki besiribojančios žemės valdos. Ko pasėkoje 2016-05-08, apie 11.30 val., bitės sugėlė kaimynę R. L. į kairės pusės kaklą, o A. C. T. Z., bėgant nuo bičių, trūko dešinės kojos šlaunies raumuo. 2016-05-27, apie 18 val. R. L. bitės jgėlė į pakaušį, A. C. T. Z. minėtu laiku bitės sugėlė į įvairias kūno vietas. 2016-06-02, apie 18.00 val. R. L. bitės sugėlė kairės pusės krūtinę prie kaklo. Dėl to ji kreipėsi į medikus. 2016-06-12, apie 16.00 val., bičių į lūpą buvo sugeltas iš (duomenys neskelbtini) į svečius pas A. C. T. Z. atvykęs R. Č..

K. R. nuomone, visus įrodymus, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jei buvo padarytas, ar būtent tas asmuo kaltas administracinio teisės pažeidimo padarymu, kokie įrodymai patvirtina, kad yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalėjo surinkti administracinius teisės pažeidimo protokolus surašęs policininkas R. M., o Administracinė komisija šiuos įrodymus privalėjo tinkamai įvertinti ir visus prieštaravimus ir neaiškumus traktuoti jo (K. R.) naudai. Tiek Administracinė komisija, tiek Mažeikių rajono apylinkės teismas neatliko išsamios administracinio teisės pažeidimo ir teisės aktų analizės, neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių, kurių pagrindu ir turėjo būti priimtas motyvuotas nutarimas, tad Administracinės komisijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu. Be to, Mažeikių rajono apylinkės teismas buvo šališkas, neobjektyvus ir neteisingas, teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nemotyvavo ir nieko nepasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų, paneigiančių jo kaltę, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis taip pat yra neteisėta. Mažeikių rajono apylinkės teismas, Administracinė komisija neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, o būtent Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso 110 straipsnį, pažeidė imperatyvias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašiose bylose, nesilaikė aukštesnės instancijos teismo suformuotos praktikos panašiose bylose, pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo tvarką, nesilaikė konstitucinių principų ir Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos, tuo buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, ir tai, K. R. manymu, yra pagrindas panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutartį ir Administracinės komisijos 2016-07-05 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 10 dalį skirtą jam subendrintą 150 Eur administracinę nuobaudą be gyvūnų konfiskavimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

K. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos 2015-06-25 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, kad K. R. protokolai už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, surašyti iki 2017-01-01, ir K. R. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nėra pagrindo perkvalifikuoti, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, K. R. apeliacinis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutarties nagrinėtinas pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas (teiseną).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, susipažinęs su administracine tvarka nubausto K. R. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutartį, daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė nevisapusiškai ištyręs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016-07-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. R. galutinė subendrinta nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatomis, paskirta už keturių Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Analizuojant šios teisės normos turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį.

Nagrinėjamu atveju K. R. nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) mieste laikė ir laiko 9 bičių avilius nesilaikydamas nurodymo bičių avilius laikyti nurodytu 5 metrų atstumu iki besiribojančios žemės valdos, ko pasėkoje jo laikomos bitės įgėlė kaimynams R. L., A. C. T. Z. bei iš (duomenys neskelbtini) į svečius pas A. C. T. Z. atvykusiam R. Č.. K. R. 2016-06-22 surašytuose administraciniuose teisės pažeidimo protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. R. pažeidė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-10 įsakymu Nr. A1-2073 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ (toliau - Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklės) 8.2 ir 27.1.3 punktų reikalavimus. Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.2. punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, o 27.1.3 punkte numatyta, kad bičių laikytojas, turintis bityną gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu privalo užtikrinti, kad nuo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų išlaikytas 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai. Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 28 punkte nurodyta, kad minimalūs atstumų reikalavimai aviliams netaikomi, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, K. R. neigia pažeidęs minėtus Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.2. punkto ir 27.1.3. punkto reikalavimus ir padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, tvirtindamas, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog nukentėjusiesiems įgėlė būtent jo laikomos bitės, be to, jo teritorija yra aptverta aukštesne nei 2 m tvora, tad vadovaujantis minėtų Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 28 punktu, jam nebūtina laikytis 27.1.3. punkte nurodytų reikalavimų.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis (fotonuotraukomis, paties K. R., R. L. parodymais ir kt.) nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), K. R., turėdamas (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą bityno pasą Nr. (duomenys neskelbtini), laiko 9 bičių avilius su bičių šeimomis arčiau kaip 5 m iki kaimyninio A. C. T. Z. žemės sklypo ribos. Skundžiamoje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutartyje teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. R. skundą dėl Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016-07-05 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad Administracinė komisija prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos teisingai kvalifikavo K. R. padarytus pažeidimus ir už tai paskyrė nuobaudas, nes K. R. pažeidė Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 27.1.3 punkte numatytus reikalavimus ir pilnai neužtikrino, kad jo valdoje laikomos bitės neišskristų į kaimynų žemės sklypus, jo laikomos bitės gali laisvai skristi per neužtvertą prūdo teritoriją, kuris yra abiejų kaimynų – K. R. ir nukentėjusios teritorijoje, tarpus tarp tujų. Teismas taip pat nurodė, kad atmeta K. R. tvirtinimą, jog byloje nėra įrodymų, kad būtent jo bitės įkando kaimynams, nes aplink nukentėjusios namų valdą daugiau nėra laikomų bičių, o tik pas K. R..

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. nuostatas, gyvūnų laikytojas privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Savivaldybių administracijos vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos (įstatymo 3 str. 10 d. 2 p.). 2013 m. gegužės 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ (toliau – aprašo) I skyriaus 6 punkte numatyta, kad bitės savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse laikomos pagal šio Aprašo 27–36 punktus. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-10 įsakymu Nr. A1-2073 patvirtintose Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklėse nurodyti reikalavimai bitynams atitinka minėto aprašo 27–36 punktų reikalavimus. Minėto aprašo 36.1 punkte reglamentuojami minimalūs atstumų reikalavimai, kurie turi būti taikomi laikomiems bičių aviliams, tačiau paminėtina, jog šie atstumų reikalavimai netaikomi, kai teritorija, kurioje yra aviliai, aptverta tvora ar pasodinta gyvatvorė, ne žemesnė kaip 2 m aukščio (aprašo 36.1 punktas, taisyklių 28 punktas).

Priimdamas skundžiamą 2017-02-10 nutartį apylinkės teismas rėmėsi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-01-26 sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, kad A. C. T. Z. sveikatai žalą padarė K. R. laikomos bitės tik kitu laiku (2015-08-07), o ne kitų bitininkų tame pačiame rajone laikomos bitės ar vapsvos. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad tame pačiame Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-01-26 sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog K. R. laikomi aviliai atitinka aprašo 36.1 punkto reikalavimus, nes K. R. laikomi bičių aviliai iš vakarų pusės nuo A. C. T. Z. žemės sklypo yra atitverti A. C. T. Z. priklausančia pavėsine, kurios aukštis apie 3,5 metrai, už jos einančiomis tujomis bei tinkline tvora. Papildomai, iš šiaurės ir pietų pusių atsakovo bičių aviliai atitverti tankaus plastiko tvora, kurios aukštis 2,10 metrų, ilgis 5 metrai iš abiejų pusių, o avilių lakos atgręžtos į atsakovo žemės sklypo pusę. Kartu su apeliaciniu skundu K. R. pateiktoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-12-02 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų 2016-11-07 pareiškimo“ kopijoje taip pat nurodyta, kad K. R. turi bityno veiklai 2005-06-01 VMVT (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą bityno pasą Nr. (duomenys neskelbtini), savo žemės sklype laiko 9 avilius su bičių šeimomis, žemės sklypo (27,7 arų) teritorija iš visų pusių aptverta tvora, atstumas nuo avilių iki kaimynų A. C. T. Z. ir R. L. sklypo tvoros yra apie 2 metrus. K. R. žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su A. C. T. Z. ir R. L. žemės sklypu, kur pastatyti aviliai su bičių šeimomis, yra atitverta apie 4 m mūrine tvora (kaip statinys) ir iš kraštų apsodinta apie 3 m aukščio tujų gyvatvore, be to, bičių skaidymo metu bitynas papildomai iš kraštų aptveriamas apie 2,5 m aukščio tinklo tvora. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad K. R. bitynas įrengtas tinkamai, t. y. atitinka Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-10 įsakymu Nr. A1-2073 patvirtintų Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011-01-26 įsakymu Nr. B1-27 patvirtintų Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų nuostatas (124, 125 b. l.). Taip pat iš K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų duomenų (Lietuvos bitininkų sąjungos Mažeikių bitininkų draugijos pirmininkės B. B. 2016-12-08 pažyma (139 b. l.), kadastro žemėlapio nuotrauka (14 b. l.)) matyti, kad (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajone bites laiko ne tik K. R., (duomenys neskelbtini) rajone nuo 1 km iki 1,5 km nutolusiose namų valdose 2016 m. duomenimis buvo laikomos 85 bičių šeimos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad iš bylos duomenų negalima daryti neginčytinos išvados, kad K. R. pažeidė Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.2 ir 27.1.3 punktuose numatytus reikalavimus. Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. R. skundą dėl Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016-07-05 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai nevertino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-01-26 sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-12-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų 2016-11-07 pareiškimo“ nurodytų aplinkybių apie K. R. bityno įrengimo atitikimą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-10 įsakymu Nr. A1-2073 patvirtintų Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių reikalavimams, nesiaiškino, ar K. R. laikomiems bičių aviliams taikomi Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 27.1.3 punkte numatyti reikalavimai, jei K. R. laikomi bičių aviliai iš vakarų pusės nuo A. C. T. Z. žemės sklypo yra atitverti A. C. T. Z. priklausančia pavėsine, kurios aukštis apie 3,5 metrai, už jos einančiomis tujomis bei tinkline tvora, papildomai, iš šiaurės ir pietų pusių atsakovo bičių aviliai atitverti tankaus plastiko tvora, kurios aukštis 2,10 metrų, ilgis 5 metrai iš abiejų pusių, o avilių lakos atgręžtos į atsakovo žemės sklypo pusę, taip pat nesiaiškino Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių 28 punkte nurodytos sąvokos „teritorija, kurioje įrengti bičių aviliai“ reikšmės (ar ši sąvoka apima visą K. R. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ar tik konkrečią sklypo dalį, kurioje yra įrengti bičių aviliai), sąvokos „aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore“ reikšmės (kokia turi būti tvora ar gyvatvorė pagal šį taisyklių punktą, ar tujų gyvatvorė ir tinklinė tvora, skirianti K. R. ir kaimyninį sklypą, atitinka taisyklių 28 punkto reikalavimus), taip pat visiškai nevertino aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajone, kur gyvena nukentėjusieji R. L. ir A. C. T. Z., bites laiko ne tik K. R.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė, todėl anksčiau nurodytos aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl K. R. kaltumo padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau dėl apylinkės teismo pasyvios pozicijos renkant įrodymus minėtos aplinkybės liko tinkamai neįvertintos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutartis naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nepasisako dėl kitų K. R. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.